Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rūtai Butkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. balandžio 30 d., Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus pareigūnų atlikto neplaninio nelegalaus darbo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad V. N., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vykdydamas darbo funkcijas, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 iki 2019 m. vasario 7 d., statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), leido nelegaliai dirbti pagalbinio darbininko pareigose V. B., kuris remontavo vonios kambarį neįgaliojo asmens bute. Tuo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. N. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui V. B. dirbti pagalbinio darbininko pareigose UAB (duomenys neskelbtini), nesudaręs su darbuotoju darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo V. B. priėmimą į darbą. Tuo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. N. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2019 m. pradžioje jis sudarė sutartį su D. Č. pagal individualios veiklos pažymą dėl buto Vilniuje remonto darbų atlikimo. V. B. tuo metu paprašė suteikti jam darbą. Kadangi V. B. buvo mažosios bendrijos vadovas ir jis nenorėjo mokėti mokesčių, todėl V. B. buvo nenaudinga sudaryti darbo sutartį su V. N.. D. Č. V. N. sakė, kad jis su V. B. sudarė darbo sutartį ir abu dirbo nurodytame bute. V. N. pripažįsta, jog jis netikrino ar tikrai tokia sutartis buvo sudaryta. V. N. visus darbus derino su abiem, tačiau už atliktus darbus mokėjo tik D. Č., o jis pagal jų tarpusavio sutartį turėjo atsiskaityti su V. B.. Pats V. N. V. B. jokio darbo užmokesčio mokėti neturėjo bei jam nenurodė darbo laiko. Žino, kad jie abu atliko griovimo darbus bei V. B. vežiojo statybines medžiagas.

Institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rūta Butkienė paaiškino, kad 2019 m. kovo 4 d. į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinį skyrių kreipėsi V. B. su prašymu atlikti nelegalaus darbo tyrimą. Jis savo prašyme nurodė, jog nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. vasario 7 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai pagalbinio darbininko pareigose ir remontavo butą Vilniuje. Jis dirbo darbo dienomis nuo 9 iki 18 h. Su V. N. sutarė, jog bus mokamas minimalus darbo užmokestis ir priedai. Tiek V. B., tiek vėliau iškviestas D. Č. paaiškinimus rašė savo valia ir niekieno neverčiami. D. Č. paaiškinimą teikė būdamas blaivus, tačiau jam rašant paaiškinimą, į Darbo inspekcijos kabinetą įėjo V. N. ir D. Č. neleido pabaigti paaiškinimo bei jį išsivedė. Valstybinės darbo inspekcijos nuomone, V. B. nurodytu laikotarpiu, jis UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nelegaliai.

Liudytojas V. B. parodė, kad V. N. buvo jo direktorius, pas kurį jis 2019 m. pradžioje dirbo apie pusantro mėnesio. Pas jį dirbo oficialiai neįdarbintas. Pabaigus darbus, su juo nebuvo atsiskaityta. V. B. nesenai buvo įkūręs mažąją bendriją, bet tuo metu darbų nebuvo daug ir buvo dar tik bendrijos gyvavimo pradžia, be to V. B. nelabai žinojo, kaip joje reiktų teisingai sutvarkyti buhalterinius dokumentus, todėl su V. N. sutarė, kad jis su V. N. sudarys darbo sutartį ir jos pagrindu liudytojas dirbs buto remonto darbus. Darbą pas V. N. jis susirado pats. 2019 m. pradžioje jis kalbėjosi su V. N. dėl darbo ir sutarė dėl buto remonto Vilniuje darbų atlikimo. Jie sutarė, kad liudytojas dirbs griovimo bei kitokius remonto darbus. Jie sutarė, kad su juo bus atsiskaitoma kas mėnesį ir V. N. liudytojui mokės nuo 800 iki 1000 Eur. V. N. užrašė buto, kurį reikės remontuoti, adresą bei kito darbininko, su kuriuo turės dirbti, telefono numerį. Tai buvo D. Č. telefono numeris. Liudytojas anksčiau D. Č. nepažinojo. Vykstant atlikti darbus, liudytojas kartu veždavosi ir D. Č.. Visus darbus derino tik su V. N.. Jokio užmokesčio jam D. Č. nemokėjo, nes neturėjo jokio pagrindo. Jie tarpusavyje jokių sutarčių nebuvo sudarę. Pats D. Č. skundėsi, kad V. N. su juo pilnai neatsiskaito.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – VDI Kauno teritorinio skyriaus) raštas dėl administracinio protokolo (b. l. 2); VDI Kauno teritorinio skyriaus nurodymai V. N. atvykti (b. l. 3, 4); R. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2019 m. gegužės 14 d. 10.30 val. į VDI Kauno teritorinį skyrių atvyko UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. N. ir jis pradėjo reikalauti, kad būtų priimtas liudininko D. Č. paaiškinimas. Jam buvo nurodyta, kad liudininkas D. Č. pats turi atvykti į VDI Kauno skyrių ir pateikti pasirašytą paaiškinimą. 2019 m. gegužės 14 d. 10.45 val. į VDI Kauno teritorinį skyrių atvyko V. N. ir D. Č.. Liudytojas D. Č. sutiko pateikti rašytinį paaiškinimą, jam buvo užduodami klausimai, o jis rašė atsakymus į klausimus. D. Č. įpusėjus rašyti paaiškinimą, į kabinetą įėjo V. N. ir D. Č. žodžiu uždraudė rašyti paaiškinimą, po to D. Č. atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes dėl nelegalaus darbo. D. Č. buvo įspėtas dėl atsakomybės už atsisakymą teikti paaiškinimą. D. Č. atsisakius toliau rašyti paaiškinimą, V. N. liudytoją išsivedė iš VDI Kauno skyriaus patalpų. Jie kartu susėdo į V. N. mašiną ir nuvažiavo. Šiuos įvykius matė ir gali paliudyti VDI Kauno teritorinio skyriaus patarėjas V. L. (b. l. 5); VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, iš kurio matyti, kad V. N. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius (b. l. 6); V. B. prašymas dėl nelegalaus darbo, kuriame jis nurodė, kad nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. vasario 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) remontuojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), dirbo nelegaliai pagalbiniu darbuotoju, darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 18.00 val. Darbo metu remontavo butą, kuriam paramą yra skyrusi Vilniaus miesto savivaldybė. Su įmonės vadovu yra sutartas minimalus darbo užmokestis, plius priedai (b. l. 12); V. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2019 m. sausio mėnesį gavo pasiūlymą dirbti UAB (duomenys neskelbtini). Jam buvo pasiūlyta atlikti patalpų – buto remonto darbus, kuriuos finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Su direktoriumi buvo sutarta, kad jam bus mokamas minimalus darbo užmokestis, plius priedai už medžiagų tiekimą, už kitų darbuotojų vežiojimą į objektus. Jis sutiko. Buvo kalba, kad galbūt galima būtų jo darbą įforminti verslo liudijimu, tačiau jam atsisakius, direktorius V. N. pažadėjo įdarbinti įmonėje. 2019 m. sausio 10 d. jis pradėjo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Nuo pirmos darbo dienos jam buvo paskirtas kolega D. Č., su kuriuo jis turėjo remontuoti butą ir kurį kiekvieną rytą jis turės paimti iš sutartos vietos. Dirbdavo darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 18.00 val. Darbo metu atliko griovimo darbus, senos santechnikos ardymo, naujos santechnikos pajungimo ir kitus darbus. Keletą kartų klausė direktoriaus dėl sutarties, jis atsakydavo, kad atveš kitą dieną. Jis pasitikėjo, tačiau darbams įpusėjus suprato, kad jis dar neįdarbintas ir toliau dirbti yra rizikinga. Norėjo toliau nebedirbti, tačiau direktorius informavo, kad jei nebaigs darbų, su juo neatsiskaitys. Teko darbus užbaigti ir darbai buvo baigti 2019 m. vasario 7 d. Darbų atlikimo kokybę tikrino specialistai iš Vilniaus miesto savivaldybės. Darbus pridavus, direktorius pasakė, kad daugiau į darbą vykti nereikia. Kuomet jis paprašė atsiskaitymo, direktorius sakė sumokės kitą savaitę. Po savaitės pinigų negavo. Dar po savaitės paprašius atsiskaitymo, direktorius pasakė, kad neturi ką su juo šnekėtis, kadangi darbai atlikti su daug broko ir per ilgai. Pamėginus situaciją išsiaiškinti su buto šeimininku, šis atsakė, kad jokių pretenzijų neturi. Bandė su direktoriumi tartis draugiškai, tačiau jis nenori su juo bendrauti (b. l. 13); informacija apie atliktus darbus (b. l. 14); VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatai (b. l. 15); R. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. balandžio 18 d. V. B. pažįsta, kadangi kartu dirbo Vilniuje statybos objekte (duomenys neskelbtini). Su V. dirbo 2019 m. sausio pabaigoje – vasario pradžioje. Vytenis vonioje klijavo plyteles, jis vedžiojo santechniką. Darbams vadovavo direktorius V. N.. Objekte dirbo trise – jis, V. ir D.. Darbuotojams pinigus už atliktus darbus mokėjo direktorius. Jis turėjo gauti 150 eurų, tačiau direktorius iki šiol su juo nėra atsiskaitęs (b. l. 16); D. Č. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), 2019 m. žiemą. Dirbo dviese su V., atliko statybos darbus, tvarkė vonią ir tualetą. Statybos objektą surado V. ir juos pakvietė dirbti. Jis V. nesamdė ir pinigų nežadėjo (b. l. 18); VDI Kauno teritorinio skyriaus raštai dėl informacijos suteikimo (b. l. 19, 23); UAB „Eurogama“ raštas (b. l. 20); 2019 m. sausio 11 d. rangos sutartis (b. l. 21-22); Vilniaus miesto savivaldybės socialinių reikalų ir sveikatos departamento raštas (b. l. 24); nelegalaus tyrimo aktas (b. l. 25-26); fotonuotraukos (b. l. 27-35); el. laiškų kopijos, (b. l. 36, 37); buto, esančio Antakalnio g. 45-20, Vilniaus m., remonto projekto kopija (b. l. 38-79); kvalifikacijos atestato kopija (b. l. 80); SMS žinučių kopijos, iš kurių matyti V. N. ir V. B. susirašinėjimas dėl darbų atlikimo, atsiskaitymų ir pan. (b. l. 81-97); V. N. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2019 m. yra sudaręs sutartį su D. Č. pagal individualią veiklą, kad būtų atlikti darbai, adresu (duomenys neskelbtini). Šie darbai buvo atlikti, kiek jam žinoma, kartu su Vyteniu, kurį pasisamdė D. Č.. Kiek jam žinoma, Vytenis turėjo įkūręs mažąją bendriją. Už atliktus darbus buvo sumokėta D. Č. (b. l. 98); 2019 m. rugpjūčio mėn. sutartis (b. l. 99-100); kasos išlaidų orderis (b. l. 101); D. Č. paaiškinimas, kuris yra be parašo (b. l. 102).

Byloje surinkta V. N. charakterizuojanti medžiaga : administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad V. N. turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 7-11).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. N. iškėlė versiją, kad jis pripažįsta kaltę tik tiek, kad nepatikrino ar tikrai D. Č. su V. B. sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu V. B. turėjo dirbti pagalbinio darbininko pareigose remontuojant butą Vilniuje, tačiau neigia, kad jį ir V. B. būtų sieję kokie nors darbiniai santykiai. Byloje surinktais įrodymais V. N. kaltė dėl nelegalaus darbo yra pilnai įrodyta, o jo neprisipažinimas vertinamas tik kaip pasirinkta gynybos taktika bei bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Iš byloje esančio 2019 m. kovo 4 d. V. B. prašymo dėl nelegalaus darbo matyti, kad jis prašė pradėti tyrimą, kadangi jis, jo teigimu, nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. vasario 7 d. dirbo nelegaliai UAB (duomenys neskelbtini) remontuojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tiek teikdamas pirminius paaiškinimus, tiek teismo posėdžio metu liudytojas V. B. nurodė, jog jis dėl darbo tarėsi su direktoriumi V. N., su kuriuo sutarė darbo valandas, darbo užmokestį bei priedus už medžiagų atvežimą bei kito darbuotojo vežiojimą į darbo vietą, taip pat planuojamų darbų pobūdį. Liudytojas V. B. kategoriškai paneigė, kad jis būtų taręsis ar sudaręs kokią nors darbų atlikimo sutartį su D. Č.. Liudytojo parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi. Be to jie patvirtinami byloje surinktais rašytiniais įrodymais: UAB „Eurogama“ informacija, kurioje nurodyta, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus atliko (duomenys neskelbtini). Rangos darbų sutartis buvo pasirašyta su įmone, o ne su konkrečiais asmenimis. (b. l. 20), V. N. siųsta objekto informacija V. B., V. N. ir V. B. susirašinėjimas SMS žinutėmis, kuriose nurodytas kito darbininko D. (kaip nustatyta Č.) mobilaus telefono numeris, remontuojamo buto adresas (b. l. 81-84), jų aptarimas dėl įsidarbinimo pagrindo (b. l. 85), dėl darbų atlikimo ir atsiskaitymų (b. l. 89-97). Iš byloje esančio D. Č. nebaigto rašyti paaiškinimo, kuris buvo rašomas VDI pareigūnų tarnybiniame kabinete, matyti, kad jis nurodė, jog jis dirbo (duomenys neskelbtini), 2019 m. žiemą. Dirbo dviese su V., atliko statybos darbus, tvarkė vonią ir tualetą. Statybos objektą surado V. ir juos pakvietė dirbti. Jis V. nesamdė ir pinigų nežadėjo (b. l. 18) Tiek iš byloje esančio vyriausiosios darbo inspektorės tarnybinio pranešimo (b. l. 5), tiek iš jos paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad 2019 m. gegužės 14 d. 10.45 val. į VDI Kauno teritorinį skyrių atvykus V. N. ir D. Č., pastarasis sutiko pateikti rašytinį paaiškinimą, todėl jam buvo užduodami klausimai, o jis rašė atsakymus į klausimus. D. Č. įpusėjus rašyti paaiškinimą, į kabinetą įėjo V. N. ir D. Č. žodžiu uždraudė rašyti paaiškinimą, po to D. Č. atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes dėl nelegalaus darbo. D. Č. atsisakius toliau rašyti paaiškinimą, V. N. liudytoją išsivedė iš VDI Kauno skyriaus patalpų. Jie kartu susėdo į V. N. mašiną ir nuvažiavo. Teismui ėmųsis visų įmanomų priemonių užtikrinti liudytojo D. Č. dalyvavimą teismo posėdyje, kurio metu jis būtų teikęs paaiškinimus betarpiškai, liudytojas policijos pareigūnų nebuvo surastas bei pristatytas į teismo posėdį. Iš liudytojo V. B. VDI atstovei pateiktų fotonuotraukų (b. l. 127, 128) , elektroninio susirašinėjimo su ja (b. l. 126) bei liudytojo V. B. paaiškinimo teismo posėdžio metu yra pagrindo konstatuoti, jog V. N. visomis priemonėmis įtakojo ir trukdė liudytojo D. Č. atvykimą į teismo posėdį, todėl sprendžiant V. N. kaltės klausimą apsiribojama byloje esančiu D. Č. pirminiu paaiškinimu ir jis vertinamas visų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. N., tai yra būdamas darbdaviu ir esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jam, statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) leido dirbti nelegaliai pagalbinio darbuotojo pareigose V. B., nesudaręs su juo darbo sutarties ir nepranešęs prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Tokiais veiksmais V. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.

V. N. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Skiriant V. N. nuobaudą atsižvelgiama, jog nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių, bei į nusižengimo padarymo aplinkybes.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. N. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatant jos dydį viršijantį minimalų. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

V. N. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19101425676.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.