Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovams UAB „Siris“ ir R. U. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas UAB „Siris“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti juridinio asmens buveinės adresu CPK 123 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka.

Atsakovas R. U. atsiliepimo į ieškinį taip pat nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.).

2015 m. spalio 16 d. teismo posėdyje ieškovas S. M. ieškinį prašė tenkinti, palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, papildomai paaiškino, kad atsakovą R. U. jis gerai pažinojo, kurį laiką draugavo ir juo pasitikėjo. Jis nieko nežinojo apie UAB „Siris“ sudarytas lizingo sutartis, gavęs pranešimą iš Hansabanko sužinojo, kad jo vardu sudaryta laidavimo sutartis buvo suklastota. Ieškovas dėl darbo pobūdžio ir užimtumo negalėjo aktyviai dalyvauti UAB „Siris“ veikloje, veiklai vadovavo ir viskuo rūpinosi atsakovas R. U., kuriuo iš pradžių ieškovas tikėjo ir pasitikėjo.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė - prašė jį tenkinti, palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, papildomai paaiškino, kad anksčiau atsakovas R. U. bendravo su ieškovu, vis žadėjo skolą grąžinti, bet pastaruoju metu bendravimas nutrūko. R. U. veiksmuose galima įžvelgti ir nusikalstamos veikos požymių, nes jis ėmė tikslinę paskolą, bet tam tikslui jos nė neketino naudoti, bet ieškovas į teisėsaugos institucijas dėl to nesikreipė, nes tikėjosi skolą atgauti. Ieškovas skolino atsakovui pinigus skirtus nuosavo namo statybai, tačiau, neatgavus skolos, namas iki šiol nėra pastatytas.

Atsakovai UAB „Siris“ ir R. U. į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant, apie posėdžio vietą ir laiką pranešus juridinio asmens buveinės adresu ir viešo paskelbimo būdu (CPK 123 str. 4 d., 130 str.).

2015 m. spalio 16 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. V. (ieškovo draugas) parodė, kad jis 2001 m. buvo skolinęsis pinigų iš ieškovo. Apie 2003 metus ieškovas pasakė jam, kad sukūrė su R. U. įmonę ir nurodė pasiskolintus pinigus pervesti į šios įmonės sąskaitą. Per du kartus liudytojas pervedė pinigus į ieškovo nurodytą UAB „Siris“ sąskaitą. Dėl pinigų pervedimo jis neturi jokių pretenzijų įmonei, nes pervedė ieškovui priklausančius pinigus ir jo nurodymu. Jo manymu, tuos pinigus R. U. tiesiog pasisavino, nes nenorėjo vystyti veiklos.

2015 m. spalio 16 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta M. M. (ieškovo sutuoktinė) parodė, kad ji gerai pažįsta atsakovą R. U., kuris buvo UAB „Siris“ vadovu ir su kuriuo santykiai buvo draugiški iki tol, kol vyras paskolino pinigus. Paskui R. U. pradėjo slapstytis, kai vyras pareikalavo dokumentų. Ji siūlė vyrui kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo, bet šis nenorėjo „eiti į teismus“, juo labiau po to, kai Hansabanko darbuotojai pripažino, kad laidavimo sutartis vyro vardu buvo pasirašyta be jo ir šią sutartį anuliavo. Ji, kaip ieškovo sutuoktinė, viską žinojo apie ieškovo ir atsakovo R. U. įmonės sukūrimą, apie skolas, tačiau dokumentų nematė. Įmonės veikla nei jai, nei ieškovui yra nežinoma, nes R. U. nesutiko pateikti jokių buhalterinių dokumentų, kai ieškovas prašė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas S. M. ir atsakovas R. U. 2005 m. kovo 30 d. steigimo sutartimi įsteigė UAB „Siris“ (b.l. 184-187, t.1). Ieškovas į šios įmonės sąskaitą 2005 m. kovo 31 d. pervedė 10 000 Lt už save ir už atsakovą R. U., kaip įstatinį kapitalą (b.l. 148, t.1). Pagal šią sutartį S. M. ir R. U. tapo ne tik UAB „Siris“ steigėjais, bet ir akcininkais, kuriems priklauso po 50 procentų įmonės akcijų. Tarp UAB „Siris“, atstovaujamos įgalioto asmens direktoriaus R. U., veikiančio pagal 2005 m. balandžio 5 d. akcininkų sprendimą, ir ieškovo S. M. 2005 m. balandžio 6 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2005/04/06/1 (b.l. 67-68). Pagal šios sutarties 1 punktą atsakovui UAB „Siris“ ieškovas suteikė 150 000 Lt (kas atitinka 43 443 EUR) paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip per tris metus nuo jos suteikimo dienos (sutarties 4 p.). Pagal sutartį paskolos gavėjas įsipareigojo naudoti paskolos sumą tam tikram tikslui (tikslinė paskola) – vykdyti įmonės komercinę veiklą ir siekti pelno bei užtikrinti paskolos davėjui (ieškovui) galimybes kontroliuoti, kaip naudojama paskolos suma (sutarties 9 p.). Paskolos sumą ieškovas pervedė keturiais pavedimais iš savo ir R. V. sąskaitų (b.l. 29-44, 146-148, t.1): 2005 m. birželio 17 d. iš S. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta į UAB „Siris“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos papildymui (mokėjimo paskirtis) 20 000 Lt (kas atitinka 5 792,40 EUR); 2005 m. lapkričio 30 d. iš S. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta į UAB „Siris“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos papildymui (mokėjimo paskirtis) 45 000 Lt (kas atitinka 13 032,90 EUR); R. V. 2006 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 191 pervesta į UAB „Siris“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už S. M. pagal paskolos sutartį Nr. 2006/02/23/1 (mokėjimo paskirtis) 45 000 Lt (kas atitinka 13 032,90 EUR); R. V. 2006 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 193 pervesta į UAB „Siris“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už S. M. pagal paskolos sutartį Nr. 2006/02/23/1 (mokėjimo paskirtis) 100 000 Lt (kas atitinka 28 962 EUR).

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas R. U., kaip UAB „Siris“ direktorius, 2006 m. gruodžio 14 d. pasirašė paprastąjį vekselį 100 000 Lt (kas atitinka 28 962 EUR) sumai, kuriame nurodyta, jog pagal šį paprastąjį vekselį 2007 m. liepos 1 d. UAB „Siris“ privalo besąlygiškai sumokėti S. M. 100 000 Lt sumą, pirmą įnašą, t.y. 30 000 Lt sumokant iki 2007 m. balandžio 4 d. ir mokant dalimis iki pilno atsiskaitymo (b.l. 69, t.1). Tuo pagrindu 2006 m. gruodžio 19 d. iš S. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta į UAB „Siris“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) papildymui (mokėjimo paskirtis) 100 000 Lt (kas atitinka 28 962,60 EUR) (b.l. 15-28, t.1). Dalį sumos – 30 000 Lt (kas atitinka 8 962 EUR) pagal paprastąjį vekselį UAB „Siris“ grąžino ieškovui, pervesdamas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 26, t.1), kita dalis – 70 000 Lt (kas atitinka 20 273,40 EUR) liko negrąžinta. Atsiradus reikalavimo teisei pagal vekselį ieškovas S. M. nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

Dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo.

Bylos duomenys tvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Siris“ 2005 m. balandžio 6 d. paskolos sutarties Nr. 2005/04/06/1 pagrindu susiformavo paskolos teisiniai santykiai. Ieškovas, kaip paskolos davėjas, įsipareigojo suteikti paskolos gavėjui UAB „Siris“ sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (paskolą) - tikslinę paskolą UAB „Siris“ komercinės veiklos ir pelno siekimo vystymui, t.y. pastatui įsigyti ir šiame pastate cechui, skirtam langų ir durų gamybai, įrengti, o paskolos gavėjas įsipareigojo gautą sumą grąžinti ieškovui iki sutartyje nurodyto termino (CK 6.154 str. 1 d., 6.870 str.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.).

Pagal šalių 2005 m. balandžio 6 d. paskolos sutarties 4 punktą atsakovas (paskolos gavėjas) privalėjo grąžinti gautą paskolą ieškovui (paskolos davėjui) ne vėliau kaip per tris metus nuo jos suteikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinė paskolos sumos dalis atsakovui buvo pervesta 2006 m. kovo 24 d. pavedimu, paskolos grąžinimo terminas pagal paskolos sutarties 4 punktą baigėsi 2009 m. kovo 24 d. Tačiau nei iki nurodytos datos, nei iki nagrinėjamo ieškinio teismui padavimo dienos (2015 m. kovo 30 d.) paskolos suma ieškovui nebuvo grąžinta. Be to, kaip tvirtina ieškovas ir tai matyti iš pateikto šalių susirašinėjimo (b.l. 168-172, t.1), paskola ne tik kad nebuvo grąžinta ieškovui, bet ir nebuvo panaudota pagal paskirtį, o taip pat ieškovas, nei kaip paskolos davėjas, nei kaip UAB „Siris“ akcininkas, neinformuotas apie tai, kur ir kaip buvo panaudota tikslinė įmonei suteikta paskola (b.l. 70, t.1), nors pagal 2005 m. balandžio 6 d. paskolos sutarties 9 punktą paskolos gavėjas privalėjo užtikrinti paskolos davėjo galimybę kontroliuoti kaip paskolos gavėjas naudoja paskolos sumą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių, jog paskolos suma realiai buvo perduota skolininkui UAB „Siris“, atvirkščiai, į bylą pateikti sąskaitų išrašai ir mokėjimų nurodymų kopijos tvirtina, kad ieškovas pervedė keturiais pavedimais iš savo ir R. V. sąskaitų (b.l. 29-44, 146-148, t.1) bendroje sumoje 150 000 Lt (kas atitinka 43 443 EUR). Nors dalis paskolos sumos, kaip jau minėta, buvo pervesta iš R. V. sąskaitos, tačiau byloje esantys įrodymai (rašytiniai įrodymai, ieškovo paaiškinimai, liudytojo R. V. parodymai) tvirtina, kad ieškovas ir R. V. yra draugai, buvę verslo partneriai. Ieškovas S. M., pardavęs UAB „Tesauras“ akcijas (b.l. 149-167, t.1), paskolino R. V. 250 000 Lt (kas atitinka 72 405 EUR). Dalis paskolintos sumos – 145 000 Lt (kas atitinka 41 994,90 EUR) ieškovui buvo grąžinta bendru susitarimu, pervedant pinigines lėšas į UAB „Siris“ sąskaitą pagal atitinkamus mokėjimo nurodymus, mokėjimo paskirtį nurodant – už S. M. pagal paskolos sutartį 2006/02/23/1 (b.l. 146-148, t.1). Apklaustas liudytoju R. V. nurodė, kad dėl pinigų pervedimo jis neturi jokių pretenzijų UAB „Siris“, nes pervedė į šios įmonės sąskaitą per du kartus ieškovui priklausančius pinigus ir jo nurodymu. Kitokių įrodymų į bylą nebuvo pateikta, todėl konstatuotina, jog teisę į visą paskolos sumą turi tik ieškovas S. M..

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skola pagal 2005 m. balandžio 6 d. paskolos sutartį sumoje 43 443 EUR priteistina iš atsakovo UAB „Siris“ (CK 1.138, 6.123 str.).

Dėl skolos paprastojo vekselio pagrindu priteisimo.

Tarp šalių atsakovo R. U., kaip UAB „Siris“ direktoriaus, 2006 m. gruodžio 14 d. pasirašyto paprastojo vekselio pagrindu taip pat susiformavo paskolos teisiniai santykiai, kadangi, atsiradus reikalavimo teisei pagal vekselį, ieškovas S. M. nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ), detalizuoja – LR Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Vekselių naudojimo taisyklės. Pagal įstatymą vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas R. U., kaip UAB „Siris“ direktorius, 2006 m. gruodžio 14 d. pasirašė paprastąjį vekselį 100 000 Lt (kas atitinka 28 962 EUR) sumai, t.y., tokiu būdu UAB „Siris“, kaip paprastojo vekselio davėjas, įsipareigojo ieškovui (paprastojo vekselio turėtojui) iki vekselyje nurodyto termino (2007 m. liepos 1 d.) besąlygiškai sumokėti jame nurodytą sumą, tačiau sumokėjo tik pirmąjį įnašą - 30 000 Lt (kas atitinka 8 962 EUR). Dėl to pagal ĮPVĮ 81 straipsnio nuostatas vekselio turėtojas (ieškovas) turėjo teisę pareikšti reikalavimus vekselio davėjui ne ginčo tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo ir nurodytas vekselis neteko vertybinio popieriaus galios pagal ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, t.y., kad konkrečiu atveju ieškovas neturi teisės reikalauti atsakovo UAB „Siris“ sumokėti skolą pagal šį vekselį. Šiuo atveju paprastasis vekselis vertintinas kaip rašytinis įrodymas ir jis neginčijamai patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kuriems taikytinos atitinkamos CK nuostatos.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Siris“, atstovaujamas direktoriaus R. U., pasirašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį, patvirtino, kad yra skolingas ieškovui 100 000 Lt (kas atitinka 28 962 EUR) sumą ir įsipareigojo šią sumą grąžinti ieškovui iki vekselyje nurodytos datos ir jame nustatyta tvarka. Tačiau atsakovas UAB „Siris“ grąžino ieškovui tik 30 000 Lt (kas atitinka 8 962 EUR), kita dalis – 70 000 Lt (kas atitinka 20 273,40 EUR) liko negrąžinta ir to atsakovas, atstovaujamas direktoriaus R. U., iš esmės neneigia (šalių susirašinėjimas b.l. 168-172, t.1). Tokiu būdu atsakovas UAB „Siris“ yra praleidęs prievolės įvykdymo terminą ir 20 273,40 EUR skola iš jo priteistina (CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p.).

Dėl metinių palūkanų priteisimo.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kaip tvirtina bylos duomenys, už gautą paskolą – 150 000 Lt (kas atitinka 43 443 EUR) pagal 2005 m. balandžio 6 d. paskolos sutarties 8 punktą atsakovas UAB „Siris“ įsipareigojo mokėti dviejų procentų laiku negrąžintos paskolos sumos dydžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta. Negrąžintos paskolos suma pagal nurodytą paskolos sutartį ieškinio padavimo dieną sudarė 43 443 EUR. Pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai dviejų procentų metines palūkanas už penkerių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo priteistinos 43 443 EUR sumos per laikotarpį nuo 2010 m. kovo 27 d. iki ieškinio teisme padavimo dienos (2015 m. kovo 27 d.), t.y. 4 349,01 EUR. Teismas tokį ieškinio reikalavimą tenkina, kadangi jis yra pagrįstas tiek įstatymo, tiek šalių sudarytos paskolos sutarties nuostatomis ir teisėtais skaičiavimais.

Pagal paprastąjį vekselį priteistinos 5 procentų dydžio įstatyme nustatytos palūkanos (CK 6.210 str. 1 d., 1.125 str. 9 d.), kadangi kitoks dydis šalių nebuvo aptartas. Teismas penkių procentų dydžio metines palūkanas už penkerių metų laikotarpį skaičiuoja nuo pagal paprastąjį vekselį priteistinos sumos – 20 273,40 EUR sumos per laikotarpį nuo 2010 m. kovo 27 d. iki ieškinio teisme padavimo dienos ir priteisia 5 073,90 EUR.

Viso iš atsakovo UAB „Siris“ ieškovo naudai priteistina 9 422,91 EUR metinių palūkanų, kurios vertintinos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (CK 6.261 str.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas), kurios atlieka kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį tokių palūkanų dydis yra penki procentai. Nagrinėjamu atveju šios palūkanos skaičiuojamos už visą priteistą sumą – 63 716,40 EUR (43 443 EUR negrąžintos skolos pagal paskolos sutartį ir 20 273,40 EUR negrąžintos skolos pagal paprastąjį vekselį) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl subsidiariosios įmonės ir vadovo atsakomybės.

Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Siris“ nevykdo ieškovui savo kreditorinių įsipareigojimų jau nuo 2007 metų. Ieškovo teigimu, tai lemia šios bendrovės direktoriaus R. U. veiksmai, t.y. įmonės vadovas savo veiksmais lėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su ieškovu, o taip pat įmonės skolas kitiems kreditoriams.

Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali vykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu solidariai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (žr. pvz. 2008-10-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008; 2009-04-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009; kt.), kad juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriams gali būti konstatuota tik nustačius atitinkamas atsakomybės sąlygas – nesąžiningus veiksmus, kreditoriams padarytą žalą, priežastinį ryšį, t.y. aplinkybes, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių kreditoriams ir šis negalėjimas yra atsiradęs būtent dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir konstatuota, kad UAB „Siris“ yra skolinga ieškovui S. M. 63 716,40 EUR sumą pagal paskolos sutartį ir paprastąjį vekselį ir ši suma ieškovui priteistina. Minėtus skolinius dokumentus UAB „Siris“ vardu pasirašė atsakovas R. U., kaip jos vadovas. Atsiradus reikalavimo teisei tiek pagal paskolos sutartį, tiek pagal vekselį, ieškovas S. M. nesikreipė į teisines institucijas, kadangi, kaip matyti iš jo ir UAB „Siris“ vadovo R. U. susirašinėjimo (b.l. 168-172, t.1), pastarasis skolų neneigė ir žadėjo jas grąžinti. Pati įmonė nuo 2007 metų skolos ieškovui jo reikalavimu (b.l. 71, t.1) ne tik kad negrąžino, tačiau ir negali jos grąžinti, kadangi faktiškai yra nemoki – turto ar pajamų neturi (b.l. 62, 195, t.1), ieškovo teigimu, jokios veiklos nevykdo (pagal oficialiai skelbiamus duomenis finansinių ataskaitų neteikia).

Įmonės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą apibrėžia Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnis (toliau – ABĮ), CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1-3 dalys, 2.87 straipsnis. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Vadovo atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas.

Atsakovo R. U., kaip UAB „Siris“ vadovo, neteisėtais veiksmais ieškovas įvardija jo suklaidinimą dėl įmonės finansinės būklės, kuri jos vadovui buvo gerai žinoma, teigiant, kad įmonė finansinių sunkumų nepatiria, bei prievolių prisiėmimas, nesant galimybės ar tikslo jas vykdyti. Tokius atsakovo veiksmus ieškovas prašo laikyti nesąžiningais, nerūpestingais ir savanaudiškais, bendrovės veiklai skirtas pinigines lėšas panaudojant išskirtinai savo asmeniniams poreikiams tenkinti, prisidengiant rūpestingo įmonės vadovo įvaizdžiu. Taigi ieškinio reikalavimai atsakovui R. U., kaip juridinio asmens dalyviui, yra grindžiami CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismas tokį ieškinio reikalavimą pripažįsta pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.).

Iš 2005 m. balandžio 6 d. paskolos sutarties 9 punkto matyti, kad paskola, suteikta ieškovo UAB „Siris“, buvo tikslinė – paskolos gavėjui vykdyti įmonės komercinę veiklą ir siekti pelno. Ieškovas savo paaiškinimais konkretizavo, kad paskolos tikslas – pastatui įsigyti ir šiame pastate cechui, skirtam langų ir durų gamybai, įrengti. Iš į bylą pateiktų atsakovo R. U. elektroninių laiškų, siųstų ieškovui (b.l. 168-172, t.1) matyti, kad ieškovo reikalavimu atsakovas R. U. informuoja ieškovą apie įmonės darbo organizavimą, pastato, kuris taip ir nebuvo nupirktas bei įrengtas (pažyma, kad UAB „Siris“ nekilnojamojo turto neturi b.l. 62, 195, t.1), pirkimą ir paskolos ieškovui grąžinimą. Be to ieškovas ir jo sutuoktinė 2005 m. rugsėjo 23 d. atsakovui R. U. buvo išdavę notaro patvirtintą įgaliojimą pastato pirkimui (b.l. 3-7, t.2). Atsakovas R. U. nebendradarbiavo su kitu akcininku – ieškovu, neteikė jam informacijos ir dokumentų, susijusių su UAB „Siris“ finansine veikla, nors tokią pareigą turėjo pagal UAB „Siris“ steigimo sutartį (b.l. 184-187, t.1) ir prašymus ieškovas teikė raštu (b.l. 70, t.1). Taip pat byloje nėra paneigti ieškovo teiginiai, kad UAB „Siris“ apskritai nebuvo vedama buhalterinė apskaita, už ką pagal ABĮ neginčijamai atsako įmonės vadovas, vėluojama išmokėti darbuotojams atlyginimus, skolas kitiems kreditoriams ir pan.

Bylos duomenys tvirtina, kad, ieškovui suteikus paskolas UAB „Siris“, jos vadovas R. U., gautų pinigų nepanaudojo pagal paskirtį - vykdyti įmonės komercinę veiklą ir siekti pelno, bet šiuos pinigus panaudojo, nors ir įmonės vardu, tačiau savo poreikiams (brangiems automobiliams įsigyti) tenkinti: su AB SEB lizingas 2006 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis dėl automobilio Nissan Pathfinder (b.l. 36-39, t.2), su Hansa lizingu - 2006 m. kovo 10 d. veiklos nuomos sutartis dėl automobilio R. M. (b.l. 41-71, t.2). Pastarajam tikslui pasiekti ieškovo vardu buvo sudaryta laidavimo sutartis (b.l. 56-57, t.2), kurioje, kaip tvirtina ieškovas, ir tai matyti akivaizdžiai, yra ne ieškovo parašas. Byloje liudytoja apklausta ieškovo sutuoktinė M. M. parodė, kad laidavimo sutartyje ieškovo parašas buvo suklastotas, ką pripažino ir Hansa lizingo darbuotojai maždaug nuo 2007 metų nebereikalavę, kad ieškovas vykdytų įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį. Liudytoja taip pat patvirtino, kad atsakovas R. U. iš pradžių savo, kaip vadovo, pareigas stengėsi vykdyti gerai, bent jau jai susidarė toks įspūdis, o po to, kai ieškovas paskolino pinigus ir ėmė reikalauti informuoti apie įmonės veiklą, ėmė slapstytis ir įvairiais būdais vengti pateikti bet kokius įmonės dokumentus. Paskui paaiškėjo, kad R. U. nė neketino vystyti įmonės veiklą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas pakankamais ir pagrįstais įrodymais įrodė esant CK 2.50 straipsnio 3 dalyje pagrindą taikyti juridinio asmens dalyvio (atsakovo, kaip UAB „Siris vadovo) atsakomybę pagal juridinio asmens (UAB „Siris“ prievolę ieškovui savo turtu subsidiariai, t.y. priteisti iš atsakovo R. U. ir atsakovo UAB „Siris“ subsidiariai 63 716,40 EUR negrąžintos skolos, 9 422,91 EUR palūkanų, penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kiti procesiniai klausimai.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovų UAB „Siris“ ir R. U. ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.). Ieškovas, kreipdamasis į teismą, už ieškinį yra sumokėjęs 610 EUR žyminio mokesčio (b.l. 12, t.1) ir patyrė 650 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 106-113, 180-181, 188-189, t.1). Šios išlaidos lygiomis dalimis ieškovui priteistinos iš abiejų atsakovų, t.y. iš kiekvieno po 305 EUR žyminio mokesčio ir po 325 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš atsakovų lygiomis dalimis taip pat priteistina 1 200 EUR (po 600 EUR iš kiekvieno) valstybei - žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas, paduodant ieškinį buvo atidėtas teismo nutartimi (b.l. 23-24, t.1) (CPK 96 str.).

Ieškinio užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi (b.l. 75-77, t.1) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo UAB „Siris“ ir subsidiariai atsakovo R. U. turto areštas. Patenkinus ieškinį laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Siris“ (juridinio asmens kodas 300102378) ir subsidiariai iš atsakovo R. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 63 716,40 EUR (šešiasdešimt tris tūkstančius septynis šimtus šešiolika eurų 40 euro centų) skolos, 9 422,91 EUR (devynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt du eurus 91 euro centą) palūkanų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (63 716,40 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. balandžio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovui S. M. iš atsakovo UAB „Siris“ ir atsakovo R. U. iš kiekvieno po 305 EUR (tris šimtus penkis eurus) žyminio mokesčio ir po 325 EUR (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti ieškovui S. M. iš atsakovo UAB „Siris“ ir atsakovo R. U. po 600 EUR (šešis šimtus eurų) iš kiekvieno žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.