Panevėžio apygardos teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei M. J.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės M. J. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtint prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleidžiant nepilnametę D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, nesant įtariamosios D. A. veiksmuose nusikaltimo sudėties, netvirtintas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės M. J. 2012-10-31 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamosios bylos medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl D. A. (duomenys neskelbtini) padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. ir atleisti įtariamąją nuo baudžiamosios atsakomybės už minėtos nusikalstamos veikos padarymą, esant LR BK 93 str. 1 d. 3 p. numatytiems nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo duomenys, o būtent: įtariamosios D. A., nukentėjusiojo D. Ž., liudytojos A. P. parodymai ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d. pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 5 punktą pamestas, gamtos jėgų atneštas daiktas, prikly­dęs naminis gyvūnas jį suradusiam asmeniui yra svetimas turtas, jei to turto savininkas tam asme­niui yra žinomas arba iš tam tikrų daikto savybių lengvai identifikuojamas.

Prokurorės nuomone, teismo išvada, kad D. A. neturėjo galimybių identifikuoti daikto savininko pagal daikto savybes, yra nepagrįsta. Iš nukentėjusiojo D. Ž. parodymų matyti, kad telefone bei SIM kortelėje buvo saugoma informacija - adresatų numeriai, iš kurios buvo galima identifikuoti telefono savininką. Prieiga prie telefono duomenų nebuvo apsaugota jokiu užraktu, prie jų buvo galima patekti ir įdėjus kitą SIM kortelę. Iš bylos aplinkybių matyti, kad D. A. mobiliojo ryšio telefoną rado įjungtą, apsaugotą PIN kodu, su įdėta SIM kortele ir visa telefone buvusi informacija jai buvo prieinama, tarp tokios informacijos buvo ir abonento adresatai, su kuriais susisiekus, mobiliojo ryšio telefono savininkas būtų nustatytas. Prokurorės nuomone, telefono suradimo aplinkybės - surastas ant kelio, įjungtas, su SIM kortele, įtariamajai D. A. nesuteikė jokio pagrindo manyti, jog šis daiktas išmestas kaip nereikalingas. Tai, kad D. A. įsidėjo į telefoną savo SIM kortelę, ištrynė visą telefone buvusią informaciją ir toliau naudojosi šiuo telefonu kaip savo, rodo jog ji turėjo tyčią šį rastą svetimą turtą pasisavinti. Prokurorė pažymi, kad sprendžiančio dėl proceso užbaigimo aptariama forma ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencija yra siauresnė nei teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, kadangi ikiteisminio tyrimo nutraukimas minėtais pagrindais yra racionalumo principo įtvirtinimo priemonė baudžiamajame procese. Šiais atvejais ikiteisminio tyrimo užbaigimo iniciatyva ir racionaliausio sprendimo priėmimo atsakomybė tenka būtent tyrimą organizavusiam prokurorui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, turėjo nuspręsti, ar byloje yra BK 93 str. 1 d. numatytos sąlygos ir pagrindai šios normos taikymui. Tokio sprendimo teismas nepriėmė, nes analizavo veikos kvalifikavimo klausimus, t.y. aplinkybes, kurias vertinti nutraukiant procesą šiuo pagrindu yra prokuroro kompetencija, todėl prokurorės nuomone, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kaip matyti iš skundo turinio, prokurorė nesutinka su priimtu sprendimu dviem aspektais: 1) kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nepakanka duomenų, kad D. A. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir 2) kad ikiteisminio tyrimo teisėja priimdama sprendimą netvirtinti nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad D. A. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, peržengė savo kompetencijas ribas, nes veikos kvalifikavimo klausimai, nutraukiant procesą BPK 219 str. 8 p. pagrindu yra prokuroro kompetencijoje.

Dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijos ribų

BPK 212 str. 8 p. numatyta galimybė nutraukti ikiteisminį tyrimą, kai yra BK 93 str. numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai.

BK 93 str. 1 d. nurodyta, kad galima nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti nepilnametį, kuris pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, esant bent vienai iš šiame įstatyme numatytų alternatyvių sąlygų.

BPK 214 str. 2 d. nurodyta, kad BPK 212 str. 8 p. numatytu atveju ikiteisminis tyrimas netraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, patvirtinančiu prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Šių įstatymo normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo patikrinti prokuroro nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, šiuo atveju, pirmiausia – ar yra visi įstatyme numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str., t.y. turi būti nustatyta, ar buvo padaryta būtent šiame straipsnyje minima nusikalstama veika: ar baudžiamasis nusižengimas, ar neatsargus arba nesunkus ar apysunkis nusikaltimą nusikalstama veika, ar šią veiką padarė nepilnametis, ar ją padarė pirmą kartą ir ar yra būtinos, straipsnyje taip pat numatytos, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Jei kokių nors aptariamų sąlygų ir pagrindų, prokuroro nutarimą tvirtinančio ikiteisminio tyrimo teisėjo nuomone, atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nėra, ikiteisminio tyrimo teisėjas tokio nutarimo privalo netvirtinti, kadangi šiuo atveju būtent jis yra atsakingas už šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendimą netvirtinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvavo tuo, kad D. A. veikoje nėra nusikaltimo sudėties, t.y. nustatė, jog nėra būtino įstatyme numatyto pagrindo įtariamosios atžvilgiu taikyti BK 93 str. nuostatų.

Taigi, skundžiamą nutartį priėmęs ikiteisminio tyrimo teisėjas, svarstydamas prokuroro prašymą patvirtinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą atleidžiant įtariamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str., ne tik turėjo, bet ir privalėjo patikrinti veikos kvalifikavimo pagrįstumą. Tokiu būdu, ikiteisminio tyrimo teisėjas šiuo atveju savo kompetencijos neviršijo, nes sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo D. A. veikoje skundžiama nutartimi teisėjas nepriėmė.

Dėl D. A. veikos kvalifikavimo

Nagrinėjamoje byloje D. A. pareikštas įtarimas pagal BK 178 str. 1 d. tuo, kad ji kelio kelkraštyje rado 400 litų vertės įjungtą svetimą D. Ž. mobiliojo ryšio telefoną, kurį, turėdama tikslą disponuoti, išjungė, įdėjo į jį savo SIM kortelę ir toliau juo naudojosi kaip savo turtu.

Vagystė yra svetimo turto pagobimas. Šiuo veiksmu iš turto teisėto turėtojo yra atimama galimybė šį turtą valdyti. Kadangi D. A. telefoną rado kelio kelkraštyje ir telefono savininkas D. Ž. nežinojo, kad telefonas ten yra, akivaizdu, jog D. Ž. telefono ten nebuvo pasidėjęs, o buvo jį pametęs, t.y. jis jau buvo praradęs galimybę šį savo turtą valdyti. Taigi, D. A. , surasdama tokioje vietoje pamestą telefoną ir jį, tokiu būdu jai atsitiktinai patekusį, pasiimdama galimybės telefoną valdyti iš D. Ž. neatėmė, todėl jos veikoje nėra būtino nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. požymio – pagrobimo.

Civilinio kodekso 4.62 str. 1 ir 2 d. nurodyta, kad pamestas daiktas, kurio savininkas nežinomas, yra radinys, o radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Jeigu toks asmuo nežinomas, pamestą daiktą radęs asmuo privalo per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai perduoti radinį, jeigu pats negali arba nenori jo saugoti.

BK 185 str. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės (viršijančios 250 MGL – BK 190 str. 1 d.) radinio ar atsitiktinai pas kaltininką patekusio didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Kadangi šiuo atveju telefono vertė yra žymiai mažesnė, akivaizdu, kad D. A. veikoje nėra ir šio nusikaltimo sudėties.

Esant šioms aplinkybėms, skundžiamoje nutartyje padaryta ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, kad D. A. veikoje nėra nusikaltimo sudėties, yra visiškai teisinga.

Tokiu būdu, naikinti ar keisti nutartį skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės M. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.