Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi įtariamojo S. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas įtariamojo turtui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi teismas tenkino prokuroro prašymą ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00339-12 įtariamajam S. K. pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą 3 mėnesiams, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d., skundžiamoje nutartyje nurodytam turtui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas.

Taigi laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civiliniam ieškiniui baudžiamajame procese užtikrinti arba galimam turto konfiskavimui. BPK 116 straipsnyje nustatyta, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti – surasti įtariamajam arba už jo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teises į jį. BPK 170¹ straipsnyje įtvirtinta prokuroro pareiga imtis priemonių turto, kuris atitinka BK 72 ar 72³ straipsnyje nurodytus požymius, suradimui ir jo galimam konfiskavimui užtikrinti.

Taigi suradus įtariamojo turtą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teismas ne tik gali, bet pagal įstatymą ir privalo taikyti šiam turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis S. K. yra pareikšti įtarimai dėl vienuolikos nusikalstamų veikų - pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį bei septynias veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, t.y. dėl aštuonių nesunkių, dviejų apysunkių bei vieno sunkaus nusikaltimų. Šiomis galimai padarytomis veikomis įtariamos padarytos turtinės žalos dydis yra 450 955, 98 Lt.

Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimu S. K. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 6 mėnesiams, kurio terminas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis buvo ir yra tęsiamas iki šiol.

BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, bet ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Ši nuostata nebuvo pažeista, be to, BPK neriboja laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų (BPK 151 straipsnio 7 dalis). Kaip minėta ikiteisminiame tyrime Nr. 50-1-00339-12 S. K. yra pareikštas įtarimas ir dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl šiuo atveju laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius įstatymo nėra ribojamas.

Teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad S. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tačiau, kartu pažymėtina, kad faktinės bylos aplinkybės ir įtariamojo kaltės klausimas nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo nesprendžiamas. Teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesvarsto ir nenagrinėja, kokia yra turto, kuriam taikoma minėta procesinė prievartos priemonė, tikroji rinkos vertė. Teismas, įvertinęs pateiktoje ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje esančius duomenis, pripažįsta, kad paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas įtariamojo turtui nėra aiškiai neadekvatus pranešime apie įtarimą nurodomai galimai padarytai žalai, todėl daroma išvada, jog minėta procesinė prievartos priemonė paskirta nepažeidžiant proporcingumo principo, kuris įtvirtintas BPK 11 straipsnio 1 dalyje.

Įtariamasis S. K. skunde teigia, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali būti taikomas jo sutuoktinės nuosavybės teise priklausančio turto daliai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes ji nėra subjektas, kuriam gali būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Toks skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. BK 72³ straipsnyje numatytas išplėstinis turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas ir kaltininko šeimos nariams. Atsižvelgus į tai, jog byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų pasidalinę bendrąja jungtine nuosavybės teise jiems priklausantį turtą, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas abiem sutuoktiniams priklausančiam turtui pritaikytas pagrįstai. Paskyrus laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui, priklausančiam bendraturčiams, apie tai jiems turi būti paskelbta, įteiktas procesinio dokumento nuorašas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad su nutarimu ir jo patikslinimu laikinai apriboti nuosavybės teises R. K. buvo supažindinta ir gavo šių procesinių dokumentų nuorašus. Esamoje proceso stadijoje, dar nebaigus ikiteisminio tyrimo, netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo į įtariamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu galimas turto konfiskavimo įvykdymas. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju S. K. nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, leidžiant aukščiau nurodytu turtu naudotis, valdyti, tačiau uždraudžiant parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims. Šia procesine prievartos priemone įtariamajam yra uždrausta tik disponuoti jam priklausančiu turtu, tačiau neuždrausta juo naudotis ir valdyti. Todėl atsižvelgus į galimai padarytos žalos dydžius, laikino nuosavybės teisės apribojimo turinį, šios priemonės taikymas, jo pratęsimas yra pagrįstas, teisėtas ir būtinas bei negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, pažeidžianti proporcingumo principą.

Visuma aptartų aplinkybių leidžia teigti, jog, priešingai nei teigiama skunde, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta. Siekiant užtikrinti galimą išplėstinį turto konfiskavimą šiuo metu būtina taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nešalina, todėl daroma išvada, jog naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Įtariamojo S. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.