Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Audronės Kartanienės, Jūratės Damanskienės, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui R. K., nuteistajam M. V., jo gynėjui avokadui Raimondui Garlauskui, nukentėjusiajam E. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš M. V. nukentėjusios R. R. naudai priteista 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: jis, 2011 m. sausio 15 d. apie 11.15 val., Vilniaus r., kelyje Vilnius-Utena 35 km 100 m vairuodamas automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 133, 134 punktų reikalavimus tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas savo pasirinktu greičiu, laiku nemažino automobilio važiavimo greičio, dėl to atsitrenkė į priekyje lėčiau važiavusį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po susidūrimo prarado judėjimo stabilumą ir, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su atvažiuojančiu automobiliu „Jeep Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko šio eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės, o automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. R. dėl stipraus krūtinės ir pilvo sumušimo, kas sukėlė trauminį šoką ir komplikavosi ūmiu kraujotakos nepakankamumu, žuvo.

Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir priimti naują procesinį sprendimą, kuriuo jį, M. V., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. pagrindu. Apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų bei jiems iš dalies atlygino žalą (didelę dalį), dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, kurioje augina 3 vaikus (du iš jų mažamečiai), anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad buvo visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau net nesvarstęs tokios galimybės, nepagrįstai atmetęs jo prašymą padaryti pertrauką ir leisti susitaikyti su nukentėjusiaisiais, teismas suvaržė jo procesines teises ir pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Pažymi, kad nukentėjusieji prašė teismo jo nebausti, o tai reiškia, kad jie neprieštaravo dėl susitaikymo ir jo atleidimo nuo atsakomybės.

Teismo posėdyje nuteistasis M. V. ir jo gynėjas bei nukentėjusysis E. R. prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apylinkės teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir priėmė pagrįstą nuosprendį. Tačiau, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis įstatymas numato tam būtinas sąlygas, t. y. kad asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios M. V. savo kaltę pripažino, dėl padarytos veikos gailėjosi. Kaip seka iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusio nukentėjusiojo E. R. paaiškinimų, jis ir nukentėjusioji R. R. nereiškia M. V. nei turtinių, nei kitokio pobūdžio pretenzijų, kadangi su nuteistuoju susitaikė. Šią aplinkybę, t.y. tarp M. V. ir R. R. pasiektą susitarimą, patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikta 2012-05-28 jųdviejų pasirašyta sutartis, iš kurios matyti, kad eismo įvykio kaltininkas M. V. sutiko su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu nukentėjusiosios R. R. naudai priteistos neturtinės žalos dydžiu ir įsipareigojo ją atlyginti sekančiu būdu: 2000 Lt sumokėti šios sutarties pasirašymo dieną (šios sumos sumokėjimą patvirtina prie sutarties esantis pakvitavimas), o likusią - 18000 Lt sumą sumokėti ne vėliau kaip per 90 mėnesių, sumokant kas mėnesį ne mažiau kaip 200 Lt. Iš sutarties seka, kad nukentėjusioji su nuteistuoju susitaiko ir prašo apeliacinės instancijos teismo atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos 38 str. numatytu pagrindu ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Dėl būtinos ketvirtosios sąlygos pažymėtina, kad M. V. yra neteistas, dirba, administracine tvarka už KET pažeidimą M. V. baustas tik vieną kartą, t. y. 2003 05 07 (pažeidimo esmė – transporto priemonės registracijos liudijimo nepateikimas), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad M. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, nors nusikalstama veika buvo sukeltos itin sunkios pasekmės – žuvo žmogus, tačiau visgi atsižvelgiant į teigiamą M. V. asmenybės charakteristiką, į tą aplinkybę, kad dėl sukeltų padarinių jis labai išgyvena, žuvusiojo artimieji – nukentėjusieji šioje byloje palaiko poziciją, jog tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkas nukentėjusiųjų atsiprašė ir atlygino dalį žalos bei susitarė dėl tolimesnio atlyginimo, esant visoms būtinoms įstatymo sąlygoms kaltininko atžvilgiu taikytinos LR BK 38 str. nuostatos. Tuo pačiu pažymėtina, kad kaip numatyta BK 38 str. 3 d., jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. To paties straipsnio 4 d. numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas veikas.

Esant šioms aplinkybėms, nors apylinkės teismas priimdamas nuosprendį galiojančių įstatymų reikalavimų nepažeidė, nuosprendis turi būti panaikintas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 327 str. 2 p., esant Lietuvos Respublikos BK 38 str. numatytam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindui, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukia.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius.

Kolegijos pirmininkė Teisėjai Sigita BieliauskienėAudronė KartanienėJūratė Damanskienė