Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-05-03 · Civilinė byla Nr. 2S-367-227/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-03
Bylos Nr.
2S-367-227/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Ieškovas
K. A.
Atsakovas
R. A.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S –367– 227/2017

Valentina Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00222-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.14.8.2; 3.3.1.14; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. A. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-391-847/2017 pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, registruotą 2013 m. birželio 8 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 29 dėl atsakovo kaltės, paliekant ieškovei santuokinę pavardę – A. bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ieškinyje nurodė, kad sutuoktiniai bendrų vaikų neturi, tačiau, kadangi ieškovė augina savo mažamečius vaikus, ieškinį teikia pagal savo gyvenamąją vietą. Teigia, kad šalių santuoka nutrauktina, nes atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip metai ja nesirūpina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Biržų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir grąžino su priedais ieškovei.Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnio, 30 straipsnio 4 dalies nuostatomis, įvertino aplinkybes, kad šalys bendrų vaikų neturi, nėra reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, todėl teismingumas pagal ieškovės pasirinkimą negalimas, ieškinys turi būti reiškiamas teismui pagal atsakovo – fizinio asmens gyvenamąją vietą. Įvertino, kad ieškinyje nurodoma, jog atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), iš Varėnos rajono apylinkės teisme išnagrinėtų civilinių bylų Nr. e2-1361-445/2016, Nr. e2VP-84-308/2017 ir Nr. eL2-276-445/2017 matyti, jog atsakovas (skolininkas) gyvena (duomenys neskelbtini) (LITEKO duomenys) ir sprendė, kad būtent šis miestas yra laikytinas paskutine žinoma atsakovo gyvenamąja vieta. Pripažino, kad ieškinys neteismingas Biržų rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Atskiruoju skundu ieškovė K. A. prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti, įpareigoti pirmosios instancijos teismą spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo. Nurodo, kad, nors šalys bendrų vaikų neturi, tačiau ieškovė turi mažamečių vaikų iš ankstesnės santuokos, gyvenančių su ja, todėl pagal CPK 381 straipsnio 1 dalį ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareikštas pagal ieškovės gyvenamąją vietą. Įstatymas nenustato, kieno nepilnamečiai vaikai turi gyventi su ieškovu, todėl teismo nutartis nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė pateikė ieškinį Biržų rajono apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei. Ieškovė su atsakovu bendrų vaikų neturi, byloje nėra keliami klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, jų gyvenamosios vietos nustatymu ar išlaikymo priteisimu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra keliamas klausimas, susijęs su išlaikymo priteisimu nepilnamečiams vaikams, todėl ieškinys turėtų būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą.Apeliantė nurodo, kad turi mažamečių vaikų iš ankstesnės santuokos ir laikosi pozicijos, kad pagal CPK 381 straipsnio 1 dalyje numatyta išlygą ieškinys gali būti paduodamas ieškovo gyvenamosios vietos teismui ir kad ši išlyga taikoma nepriklausomai nuo to, ar bylos šalys turi bendrų nepilnamečių vaikų, ar ne. Su tokiu atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.). Taigi, bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė reiškia, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Varėnoje. CPK 30 straipsnyje išvardinti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu numatytas ir šeimos bylose. CPK 381 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškiniai dėl santuokos nutraukimo pareiškiami apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą.Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, kuriuo pareiškė reikalavimą santuoką, sudarytą tarp šalių nutraukti dėl atsakovo kaltės ieškovei paliekant santuokinę pavardę. Ieškovė savo ieškinyje vienareikšmiškai nurodė, kad bendrų nepilnamečių vaikų ji kartu su atsakovu neturi. Pateiktame ieškinyje nėra keliami ir reikalavimai, susiję su nepilnamečiais vaikais – jų gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo priteisimu ir kt. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad alternatyvųjį teritorinį teismingumą lemia ieškinio dalykas, kuris nagrinėjamu atveju yra reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Civilinio proceso įstatyme įtvirtintas alternatyvaus teismingumo institutas taikomas tik tuo atveju, kai ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, t. y. tik tokiu atveju ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia ieškinį tik dėl santuokos nutraukimo, tačiau nekelia jokių reikalavimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, todėl šiuo atveju alternatyvusis teritorinis teismingumas netaikytinas, o ieškovės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siaurai aiškino CPK 381 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismo atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė ieškinio teismingumo klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeista.

Teisėja Margarita Dzelzienė