- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-23
- Bylos Nr.
- 2-2587-463/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Ieškovas
- UAB „PRO INVEST GROUP“
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „PRO INVEST GROUP“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos, delspinigių, baudos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „PRO INVEST GROUP“ prašo priteisti iš atsakovės D. M. 360,00 Lt skolos, 216,00 Lt delspinigių, 100,00 Lt baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.
Atsakovė neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovui prašant priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
2009-02-12 pradinis kreditorius UAB „Ekspres Kreditas“ ir atsakovė D. M. sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios TCST kodas 262A 3E3C 7CBE A077 0DB8 520D 5D36 A580 ir registracijos Nr. TCREG[001563] (toliau- Sutartis), pagal kurią UAB „Ekspres Kreditas“ atsakovei suteikė 300,00 Lt dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti 300 Lt kreditą ir 60 Lt kredito mokesčio, o neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartį – mokėti delspinigius, o praleidus terminą ilgiau nei 30 dienų – 100,00 Lt dydžio baudą. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį neįvykdė.
2012-11-29 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties Nr. 2012-11-29 pagrindu UAB „Ekspres Kreditas“ perleido ieškovui UAB „PRO INVEST GROUP“ visas reikalavimo teises pagal Sutartį atsakovės D. M. atžvilgiu.
Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo instituto esmė ta, kad reikalavimo perleidimo pagrindu įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje, t.y. pirminė prievolė, siejusi pradinį kreditorių ir skolininką, nesibaigia, tiesiog į pradinio kreditoriaus vietą stoja naujasis kreditorius, kuris turi visas teises, kurias skolininko atžvilgiu turėjo pradinis kreditorius. Iš 2012-11-29 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2012-11-29, iš priedo prie 2012-11-29 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2012-11-29 matyti, kad UAB „Ekspres Kreditas“ ir UAB „PRO INVEST GROUP“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią naujajam kreditoriui, t.y. UAB „PRO INVEST GROUP“, perėjo reikalavimo teisės į pradinio kreditoriaus, t.y. UAB „Ekspres Kreditas“, skolininkus, įskaitant ir atsakovę D. M. (b.l. 8-10). Iš byloje esančios atsakovei el. paštu siųstų pranešimų išklotinės matyti, kad atsakovė D. M. buvo informuota apie tai, kad UAB „Ekspres Kreditas“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal Sutartį naujajam kreditoriui UAB „PRO INVEST GROUP“ (b.l. 11). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą, todėl reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš atsakovę.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).
Pagal CK 6.63 str. 2 d. nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, kuriais pripažįstamos turėtos išlaidos, negautos pajamos, taip pat protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 1 d., 4 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė prievolę, t.y. neįvykdė Sutarties, ieškovo reikalavimas dėl 360,00 Lt skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio (lot. pagal pareigas; savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.
Sutarties 6.1 punktas nustato, kad atsakovė, laiku neįvykdžiusi prievolės moka 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, mokami kas dieną, sudaro net 730 procentų per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovės, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.
Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių.
Minėta, kad pagal Sutarties 6.1 punktą atsakovė, laiku nesumokėjusi įmokų, moka 2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl siekiant apsaugoti atsakovės kaip vartotojo interesus, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo negali būti tenkintinas visa apimtimi, taigi priteistini delspinigiai yra mažintini.
2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad pirminis kreditorius ir atsakovas Sutartį sudarė dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Tačiau teismas konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl įvertinus byloje esančius duomenis bei skolos susidarymo aplinkybes, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovo galimai patirtus nuostolius.
Iš byloje esančio delspinigių paskaičiavimo matyti, kad pagal Sutartį 2 procentų dydžio delspinigiai vertine išraiška sudaro 216,00 Lt sumą (b.l. 10). Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 5,40 Lt sumą. Tuo tarpu ieškovas prašo priteisti 216,00 Lt delspinigių. Dėl išdėstyto ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.
Sutarties 6.2 punkte taip pat numatyta, kad jeigu atsakovė pavėluoja sumokėti grąžintiną sumą arba jos dalį ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų, ji privalo papildomai sumokėti 100,00 Lt baudą. Remiantis šia Sutarties sąlyga ieškovas prašo iš atsakovės priteisti minėto dydžio baudą. LR CK 6.71 str. 2 d. numato, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Pažymėtina, kad delspinigiai pasižymi tęstinumu, nes jie skaičiuojami už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo laiko tarpą (dieną, savaitę ar mėnesį ir pan.), o bauda paprastai yra vienkartinė, t. y. ji sumokama vieną kartą. Delspinigiai dažniausiai skaičiuojami pažeidus prievolės įvykdymo terminą, o bauda gali būti nustatoma tiek už sutarties įvykdymo termino praleidimą, tiek už kitaip, ne sutarties įvykdymo termino praleidimu, pasireiškusį sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Įvertinus minėtą CK 6.71 str. 2 d. nuostatą bei skirtingą delspinigių ir baudos prigimtį teismas daro išvadą, jog Sutartyje už tą patį atsakovės įsipareigojimų pažeidimą (prievolės įvykdymo termino praleidimą) negali būti nustatyta abiejų rūšių netesybos – ir delspinigiai ir bauda, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės atsakovei taikymą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą (CK 1.5 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad Sutarties 6.2 punktas yra nesąžiningas bei pažeidžiantis atsakovės kaip vartotojos interesus, todėl ieškovo reikalavimas dėl 100,00 Lt baudos priteisimo iš atsakovės yra atmestinas.
CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), t. y. 29,19 Lt (54,00 Lt x 54,05 proc.) žyminio mokesčio.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 2,00 Lt, t.y., mažiau nei 10 litų, todėl vadovaujantis CPK 92 str. ir 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, šios išlaidos valstybei nėra priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.136, 1.138, 6.1, 6.4, 6.37, 6.38, 6.59, 6.63, 6.101-6.109, 6.189, 6.200, 6.205, 6.210, 6.256, str. str., CPK 5, 88, 93, 96 str. str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 270, 271 str. str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės D. M. 360,00 Lt (trys šimtai šešiasdešimt litų 00 ct) skolos, 5,40 Lt (penki litai 40 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. 365,40 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2013-08-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29,19 Lt (dvidešimt devyni litai 19 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „PRO INVEST GROUP“.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.