Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2015-01-12 · Byla Nr. ATP-41-497/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-12
Bylos Nr.
ATP-41-497/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02192-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Pažeidėjas
V. Š.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-41-497/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02192-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2015 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2014-01-24 nutarimas Nr. 10N-6564999-14 paliktas nepakeistas ir V. Š. skundas netenkintas ir nustatė:

Aprašomoji dalis

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2014-01-24 nutarimu Nr. 10N-6564999-14 V. Š. paskirta 150 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., padarymą.

V. Š. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis, 2014-01-21 apie 16.37 val., kelyje ties pastatu adresu Kalvarijų g. 138, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į kelio sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo sustabdyti automobilio, susidūrė su artėjančiu iš dešinės automobiliu, sugadino abu automobilius, pažeisdamas KET 120, 133 punktų reikalavimus.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, V. Š. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 5 d. nutartimi V. Š. skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2014-01-24 nutarimą Nr. 10N-6564999-14.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-195-270/2014 ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2014-01-24 nutarimą Nr. 10N-6564999-14.

V. Š. pažymi, jog skundžiamojoje nutartyje nustatyta, jog eismo įvykis kilo kieme, nors Kalvarijų bei Maišiagalos gatvių pusės yra ženklai „Nelygus kelias“, tačiau, anot apelianto, kiemuose toks ženklas nestatomas, be to gatvės plotis įvykio vietoje yra apie 10 metrų, kai tokio pločio išvažiavimai iš kiemo niekada nedaromi. Kalvarijų ir Maišiogalos gatvių sankryžoje, kurioje kilo eismo įvykis, eismo įvykio kaltininkas yra priešais važiavusio automobilio Audi A4 vairuotojas, kuris pažeidė KET 113 reikalavimą sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, apylinkės teismo nutartis naikintina, administracinė byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo dėl V. Š. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus teisės pažeidimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi, asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo (apgadinimo) faktą.

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykis kilo ties mažo spindulio Maišiagalos g. vingiu į dešinę, automobilio Renault Espace, v.n. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptimi. Automobilis Renault Espace, aplenkęs jo eismo krypties juostoje kampu į važiuojamosios dalies kraštą pastatytus automobilius grįžo į savo eismo krypties juostą, kur susidūrė su į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusiu automobiliu Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat lenkė jo eismo krypties eismo juostoje ties kelio vingiu, kampu į važiuojamosios dalies kraštą pastatytus kitus tris automobilius.

Šioje situacijoje vairuotojų veiksmai yra aptarti KET normose, reglamentuojančiose lenkimo taisykles, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Š. veiksmai turėjo būti vertinami, ne pagal KET 120 p. (kaip taisyklėse neaptarta važiavimo tvarka), o pagal XVI skyriaus reikalavimus, nustatančius lenkimo tvarką. V. Š. lenkimo taisyklių nepažeidė, baigęs lenkimo manevrą spėjo grįžti į savo krypties eismo juostą. Priešingai- automobilio Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmuose yra KET 144 p. pažeidimo požymių. KET 144 p. numato, kad jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis.

Apylinkės teismas be pagrindo įvertino kelio vingyje, automobilio Audi A4 eismo krypties pusėje, kampu į važiuojamosios dalies kraštą paliktų trijų automobilių stovėjimo vietą kaip stovėjimo aikštelę, tokiu būdu nepagrįstai susiaurindamas važiuojamosios dalies, kuria važiavo automobilis Renault Espace plotį. Transporto priemonių stovėjimo aikštelė yra teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Eismo įvykio vietoje ši teritorija ženklais 528 ar 541 nepažymėta, todėl negali būti laikoma teritorija, skirta transporto priemonėm stovėti. Tai, kad transporto priemonės, kurios tapo kliūtimi automobiliui Audi A4 buvo pastatytos nesilaikant bendrų stovėjimo gyvenvietėse taisyklių, išdėstytų KET 146, 147, 149, 151 nesuteikė Audi A4 vairuotojui pirmenybės lenkiant šias, kliūtimi tapusias transporto priemones ir nesusiaurino važiuojamosios dalies, kurios bendras plotis, kaip matyti iš Eismo įvykio schemos yra 10 m. Kadangi susidūrimas įvyko arčiau negu 5 metrai nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, žiūrint automobilio Renault Espace važiavimo kryptimi, jo vairuotojas V. Š. pagrįstai remdamasis KET 105 p. nurodo, kad ne jo vairuota, o priešinga kryptimi važiavusi transporto priemonė išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą.

Rezoliucinė dalis

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p., nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti.

Administracinę bylą Nr. 10N-6564999-14 dėl V. Š. padaryto LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Audrius Cininas