Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorėms Jūratei Štreimikytei, Neringai Kaminskienei, Rasai Urbienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis faktinėje santuokoje (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta pagal kaltinamąjį aktą – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, įgijęs elektriko suvirintojo specialybę, nedirbantis, teistas:

1) 1993 m. spalio 6 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 3 dalį – galutine 1 metų 10 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausme;

2) 1996 m. rugsėjo 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 3 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu;

3) 2000 m. rugpjūčio 23 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalį – 7 metų laisvės atėmimo bausme. 2003 m. gruodžio 10 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2004 m. sausio 14 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 9 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės;

5) 2010 m. sausio 4 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2011 m. gruodžio 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

7) 2013 m. gegužės 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme;

8) 2013 m. spalio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2014 m. spalio 10 d. paleistas iš pataisos namų, bausmę atlikęs,

1) 2013 m. spalio 10 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 72 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 48 parų arešto bausmė;

2) 2013 m. spalio 18 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 35 parų arešto bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta subendrinta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė;

3) 2014 m. gruodžio 23 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) 2018 gruodžio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais,

kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. B. 2019 m. spalio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su D. M., pro neužrakintas duris įsibrovė į G. M. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio vidaus pagrobė svetimą, t. y. R. K. priklausantį turtą - automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 000 Eur, tuo nukentėjusiajam R. K. padarydamas 4 000 Eur turtinę žalą.

nukentėjusysis R. K. paaiškino, kad 2019-10-15 apie 23.30 val., būdamas namuose ir internete skaitant Facebook puslapį „BMW E30: perka, parduoda, keičiu“ pastebėjo skelbimą, kad yra parduodamas automobilis BMW 320i universalas. Skelbime buvo įdėta keletas nuotraukų, pagal kurias nusprendė, kad galimai tai jo automobilis. Jis telefonu surinko 112 ir pranešė apie galimą automobilio vagystę. Pranešęs pats nuvyko į jo senelei G. M. priklausančią negyvenamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), įsitikinti ar daržinėje yra jo automobilis, kuris buvo laikomas. 2019-10-16 apie 01.50 val. atvyko į šią sodybą ir, nuėjus prie daržinės, pamatė, kad durys yra praviros. Pro praviras duris, pasišvietęs žibintuvėliu, pamatė, kad daržinės viduje nėra jam priklausančio automobilio BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1989 m. gamybos. Suprato, kad automobilis yra pavogtas. Telefonu pranešė policijai apie automobilio vagystę. Automobilis buvo važiuojantis, techniškai tvarkingas. Automobilio ratlankiai buvo lengvojo lydinio, vairas buvo firmos „NARDI“. Taip pat salono viduje priekinėje keleivio pusėje panelės apatinėje dalyje buvo priklijuotas BMW logotipo lipdukas, vairuotojo sėdynės sėdima vieta įplyšusi. Automobilyje įmontuota dujinė įranga STAG, įdėtas akumuliatorius EXIDE, sumontuotas automobilinis garso grotuvas PIONEER ir garso kolonėlės MAGNAT. Automobilio kėbulas buvo tvarkingas. Skelbime buvo sudėtos automobilio BMW foto nuotraukos, pagal kurias pavyko atpažinti, kad tai yra jo automobilis, kadangi jo išvardinti išskirtiniai požymiai sutapo su nuotraukose esančiu automobiliu. Pagal skelbime pateiktas foto nuotraukas garso aparatūros nebuvo, automobilio kėbulas ir salonas buvo apgadinti. Taip pat nuotraukoje matėsi automobilio valstybinio numerio ženklo dalis tai (duomenys neskelbtini) raidė ir skaičiai (duomenys neskelbtini). Skelbimą įdėjęs E. Ž., kurio paskyroje nurodyta, kad gyvena (duomenys neskelbtini) apskrityje, nurodyta jo gimimo data, darbo vieta, telefono numeris nenurodytas. Skelbimas buvo įdėtas 2019 m. spalio 13 d. 12.43 val. Dėl pavogto automobilio jam padaryta 4 000 eurų turtinė žala. Turtas nedraustas nuo vagysčių. Daržinė buvo rakinama pakabinama spyna. Automobilį jis čia pastatė 2019 m. rugsėjo 5 d. ir jį paliko stovėjimui, kadangi norėjo apsaugoti nuo aplinkos poveikio. Paskutinį kartą buvo negyvenamoje sodyboje 2019 m. rugsėjo 27 d. Tuo metu automobilis dar buvo daržinėje, spyna pažeista nebuvo. Nuo to laiko daugiau ir nebuvo atvykęs į negyvenamą sodybą. Kad automobilis buvo laikomas senelei priklausančioje negyvenamos sodybos daržinėje niekas nežinojo. Negyvenama sodyba yra nuošalyje, vienkiemyje, artimų kaimynų nėra. Policijos pareigūnai jai grąžino automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis yra apgadintas. Kadangi sugadinimų buvo labai daug, dėl padarytos jam žalos įvertinimo kreipėsi į UAB „Asistavita“, kuri pateikė automobilio BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), už kurią sumokėjo 150 eurų. Jie įvertino, kad dėl sugadinto automobilio padaryta 1990 eurų žala. Žala nėra atlyginta, todėl byloje reiškia civilinį ieškinį 2 140 eurų turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 6, 25-26, 33-34, 35-75);

liudytojo E. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, užfiksuota, kad apie 15 metų užsiima automobilių BMW restauravimu. 2019 m. spalio 11 d. jo pažįstamas L. V. telefonu per programėlę Messenger pasiūlė pirkti 1989 metų laidos automobilį BMW 320 automobilį. Susitarė, kad jis pirks už 600 eurų. Susitarė, kad automobilį pasiims iš (duomenys neskelbtini). Jam sakė, kad automobilis BMW 320 yra važiuojantis. 2019 m. spalio 14 d. jis nuvyko minėtu adresu ir rado pardavėją L. V., automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). L. V. paaiškino, kad automobilis nevažiuoja. Pastebėjo, kad automobilio variklio užvedimo spynelės nutraukti kontaktai ir automobilis užsiveda prasukus kontaktus. Nei automobilio raktų, nei dokumentų jam nepateikė. Ne kartą yra pirkęs senus automobilius ir dažnai pasitaiko, kad savininkai neturi automobilių nei raktelių, nei dokumentų. Užsikrovus automobilį ant tralo, kurį pats atsigabeno, pastebėjo, kad išpjautas automobilio variklio išmetamųjų dujų katalizatorius, sugedęs galinio varomojo tilto reduktorius. Taip pat L. V. prasitarė, kad minėtą automobilį pirko iš jam nepažįstamo kaimo gyventojo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neminėjo. Perkant automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jie su L. V. pirkimo - pardavimo sutarties nesudarė, už automobilį sumokėjo 600 eurų grynaisiais pinigais. Automobilį parsivežė į motinai B. Ž. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną kaip nusipirko automobilį įdėjo į socialinį tinklą Facebook skelbimą, kad parduoda minėtą automobilį visą arba dalimis. 2019 m. spalio 16 d. ryte atvykę policijos pareigūnai informavo, kad automobilis BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra vogtas. Apie tai, kad įsigijo vogtą automobilį jis nežinojo ir neįtarė. Kam anksčiau priklausė automobilis, nežino (1 t., b. l. 86-88);

liudytojo L. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis seniai užsiima automobilių BMW pirkimu - pardavimu. Pats automobilių neremontuoja. 2019 m. spalio 12 d. Facebook socialiniame tinkle jam pasiūlė, vardo ir pavardės nežino, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkti automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną su tuo žmogumi susitiko (duomenys neskelbtini), kaimo vietovėje, tikslios vietos neatsimena ir iš jo už 350 eurų nupirko minėtą BMW automobilį. Automobilis buvo važiuojantis, aplipęs purvais, sulaužytomis bamperio apačiomis, slenksčių apdailomis, netvarkinga važiuokle, apluptomis salono detalėmis. Pardavėjas neturėjo nei automobilio dokumentų, nei variklio užvedimo raktelių. Minėjo, jog automobilio BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai netyčia sudeginti. Kadangi pardavėjas neturėjo automobilio dokumentų, todėl jie pirkimo - pardavimo sutarties nesudarė. Nusipirkęs automobilį parsivarė į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną per Messenger savo pažįstamam E. Ž. pasiūlė tą patį BMW 320 nupirkti už 600 eurų. Egidijus sutiko iš jo pirkti automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. spalio 14 d. atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), kur stovėjo minėtas automobilis ir jį užsikrovęs ant atsivežto tralo išsivežė. Su E. taip pat nesudarė pirkimo - pardavimo sutarties. Apie tai, kad įsigijo vogtą automobilį jis nežinojo ir to neįtarė. Kam anksčiau automobilis priklausė nežino (1 t., b. l. 90-92);

2019 m. spalio 16 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką R. K. kreipėsi į policijos komisariatą pranešdamas, kad 2019 m. spalio 15 d. apie 23.30 val. internete pastebėjo, kad Facebook puslapyje „BMW E30: perku, parduodu, keičiu“ dalimis yra parduodamas automobilis BMW 320i universalas, kuris panašus į jo automobilį. 2019 m. spalio 15 d. apie 01.50 val., atvykęs į negyvenamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kuri priklauso senelei G. M., pastebėjo, kad iš rakinamos daržinės pavogtas jam priklausantis automobilis BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1989 m. gamybos, kuris joje buvo laikomas. Dėl pavogto automobilio padaryta 4 000 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 5-9);

2019 m. spalio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu iš daržinės paimta trys juodos spalvos plastmasinės detalės bei metaliniu korpusu užvedimo spynelės mechanizmo dalis (1 t., b. l. 17-22);

2019 m. gruodžio 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad D. M. parodė sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), iš kurios kartu su A. 2019 m. spalio mėn. pavogė automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą, į kurį įsibrovę pagrobė automobilį BMW; pastato duris, pro kurias įsibrovė į pastato vidų; vietą pastate, kurioje stovėjo automobilis BMW; sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), į kurią parvarė pagrobtą automobilį BMW; traktorių, su kuriuo A. B. ištraukė automobilį BMW iš pastato; vietą, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur pardavė automobilį BMW (2 t., b. l. 2-7);

2019 m. spalio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole pažymėta, kad R. K. pateikė fotonuotraukas, buvusias E. Ž. (E.) Facebook paskyroje apie parduodamą automobilį bei automobilio registracijos liudijimą (1 t., b. l. 104-116);

2019 m. spalio 16 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole pažymėta, kad E. Ž. pateikė mobiliojo ryšio telefoną Huawei P20Pro (1 t., b. l. 117-119), pagal kurį 2019 m. spalio 16 d. daiktų apžiūros protokole su foto nuotraukomis iššifruota informacija, išlikusi E. Ž. pateiktame mobiliojo ryšio telefone. Užfiksuotas susirašinėjimas su L. V. su vaizdo įrašais, pateiktomis fotonuotraukomis (1 t., b. l. 120-128);

2019 m. spalio 16 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog E. Ž. tyrėjui pateikė automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 130-132);

atlikus analizę perduodamais telekomunikacijų tinklais nustatyti įtariamieji, fiksuotas jų bendravimas (1 t., b. l. 144-164);

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas savininkas R. K. nuo 2018 m. gruodžio 11 d. (1 t., b.l.161);

nukentėjusysis R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 140 eurų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamųjų A. B. ir D. M. (1 t., b. l. 33-34, 35-75), pateikdamas transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo pažymą su priedais, atliktą UAB „Asistavita“ bei ir PVM sąskaitą faktūrą 150 eurų sumai už atliktus darbus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Turto grobimas - tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystės objektyvioji pusė apima du momentus: 1) neteisėtą slaptą arba atvirą svetimo turto paėmimą ir 2) neatlygintiną turto pasisavinimą. Subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė pasižymi tuo, kad vagystė yra tyčinis nusikaltimas, todėl paprastai šiai veikai būdingas savanaudiškumas. Nors motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas nagrinėjamu atveju atskiria vagystę nuo į ją panašių veiksmų. nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – tyčia pasisavinti nukentėjusiajam priklausantį automobilį. Šiuo atveju kaltinamųjų tikslas buvo neatlygintinai užvaldyti R. K. priklausantį automobilį, siekiant jį neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Kaltinamųjų paaiškinimai dėl to, jog sodyba sena, aplinkinių žmonių nebuvo, nesiteiravo kam ji priklauso, automobilis galimai vogtas, galbūt šeimininkas numiręs ir likusi mašina ar pan., nagrinėjamu atveju nešalina jų atsakomybės, nes faktiniai bylos duomenys pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teisiamojo posėdžio metu ištirtą bylos medžiagą rodo priešingai. Bylos duomenys, jog kaltinamieji nepažinojo sodybos savininko ar nukentėjusiojo, nežinojo kam priklauso automobilis BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad jie suvokė, jog įsibrovė į svetimą patalpą, iš kurios neatlygintinai pagrobė svetimą turtą. Kaltinamieji, išvažiuodami automobiliu iš patalpos, kurioje jis buvo laikomas, numatė, kad nukentėjusysis transporto priemonės neteks, o jie automobilį turės kaip nuosavą ir tenkins savo poreikius, to būtent ir norėjo. Tokias aplinkybes vienareikšmiškai patvirtina ir tai, jog pradžioje jie apsižiūrėjo sodybą, joje esančiame pastate stovintį automobilį, į kurią sugįžo pasiėmę įrankių, o galiausiai nepavykus realizuoti nusikalstamo sumanymo iš karto, neužilgo sugrįžo paimti paliktą išvarytą iš garažo žolėse užklimpusį automobilį, kurį peremė savo žinion ir realizavo. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamieji neteisėtai užvaldė automobilį, veikė prieš nukentėjusiojo valią, atėmė iš jo galimybę naudotis jam priklausančiu automobiliu. Šiuo atveju akivaizdu, kad kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą. Bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamieji A. B. ir D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamieji, veikdami bendrai, 2019 m. spalio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo neustatytu laiku, įsibrovė į G. M. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio vidaus pagrobė automobilį BMW 320, priklausantį R. K.. Kaltinamieji pilnai pripažino kaltę, nurodė nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, aplinkybes, paaiškino motyvus ir tikslus. Kaltinamųjų parodymai iš esmės nesiskiria, vienas kitam neprieštarauja ir vienas kitą papildo, juose yra loginė grandininė seka. Abu kaltinamieji patvirtino, kad, dirbdami pas ūkininką, laukuose, pamatė sodybą, kurioje apsilankę ūkiniame pastate rado stovintį automobilį, kurį pagrobė. A. B. ir D. M. pripažino, jog pasisavindami svetimą turtą, savininko leidimo neatsiklausė, patalpos, kurioje stovėjo automobilis, savininko nepažinojo, jo valios irgi neatsiklausė, leidimo pasinaudoti svetimu daiktu negavo, t. y. be turto savininko žinios pagrobė svetimą daiktą, kurį netrukus realizavo, tokiu būdu gaudami turtinę naudą. D. M., pardavęs automobilį, didžiąją dalį gautų pinigų pasiliko sau, o dalį atidavė A. B.. Abu kaltinamieji nurodė analogiškai, veikė bendrai, nusikalstamos veikos iniciatorius, kaip nustatyta bylos duomenimis, buvo D. M., tačiau A. B. tam neprieštaravo, veikė kartu, nenutraukė neteisėtų veiksmų bandant išlaužti automobilio dureles, užkurti automobilį, jį išvaryti iš patalpos, kurioje stovėjo, galiausiai nepavykus iš karto užklimpusį prie daržinės provėžose išvaryti, vėlgi padėjo užvesti, prikabinti ir ištraukti su traktoriumi, po ko šį sava eiga parvairavo D. M., kuris jį kitą dieną realizavo trečiajam asmeniui, gaudamas turtinės naudos, kurią tarpusavyje kaltinamieji pasidalijo. Taigi, kaltinamieji turėjo realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu turtu, jie gera valia savininkui neteisėtu būdu gauto turto negrąžino, pagrobtas automobilis buvo parduotas. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, pagal turimą darbinę patirtį (dirddami traktoristais) jie turėjo supratimą apie transporto priemones, jų veikimo mechanizmą, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamųjų kaltę be jų tiesioginio prisipažinimo, taip pat patvirtina ir nukentėjusiojo R. K. bei liudytojų L. V., E. Ž. parodymai, užfiksuoti apklausų protokoluose ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai bei kiti pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys. Nusikaltimas įrodytas. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pagrobus svetimą turtą – automobilį. Pagrobto automobilio vertė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Dėl vagystės bei to pasekoje kilusių padarinių automobilis buvo apgadintas, dėl ko nukentėjusysis patyrė 2 140 Eur turtinį nuostolį.

Civilinis ieškovas R. K. byloje pareiškė 2 140 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 990 eurų automobilio techninė būklė ir 150 eurų už atliktą turto vertinimo ataskaitą). Pagal pareikštą kaltinimą byloje įrodyta, kad transporto priemonė buvo pagrobta, be to, kaltinamiesiems neteisėtai naudojantis pagrobtu turtu automobilis BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas. Patirtų išlaidų dydį nukentėjusysis įrodinėja pridedama turto vertės nustatymo pažyma pagal transporto priemonės apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad patirtas nuostolis yra transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės skirtumas, nurodyta apgadinimai, remonto kaštų nustatymo detalizacija (1 t., b. l. 33-75). Kaltinamieji civilinio ieškinio neginčija, turtinės žalos iki šiol neatlygino, sutinka, kad dėl prarasto automobilio savininkas R. K. turėjo išlaidų, kurios pagrįstos specialistų, turinčių patirtį šioje srityje, rašytinais įrodymais, fotonuotraukomis bei paskaičiavimais pateiktais byloje. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, civiliniam ieškovui R. K. iš kaltinamųjų A. B. ir D. M. solidariai priteistina 2 140 eurų turtinei žalai atlyginti, nes žala buvo padaryta bendrais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, tarp padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Civilinio ieškinio dydį pagrindžia nukentėjusiojo pateikti rašytiniai duomenys, D. M. pagal technines automobilio charakteristikas tam pritaria, A. B. tam taip pat neprieštarauja. Kaltinamieji sutiko su ieškiniu, pagal galimybes pasižadėjo jį atlyginti, įrodymų, paneigiančių civilinio ieškinio dydį, teismui nepateikė ir nenurodė. Kaltinamieji civilinio ieškinio neneigia, nors jų turtinė padėtis nėra itin gera, suvokia pareigą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai, nes žala padaryta dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 – 6.248 straipsniai, 6.251 straipsnis, 6.279 straipsnio 1 dalis.).

Bausmės skyrimas

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumas, padarytus administracinius nusižengimus ir kitas esmines aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, pagal pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į nuosavybę. Kaltinamasis A. B. gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kaltu visiškai pripažino, ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. B. darant šią nusikalstamą veiką, dalyvavimo pobūdis ir laipsnis, teismo vertinimu, tebuvo antraeilis, todėl nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Kaltinamasis oficialiai niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje jis neregistruotas (2 t., b. l. 28-29), Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 27), pasak jo paties, gyvena su drauge, uždarbiauja pas ūkininkus. Kaltinamasis praeityje teistas aštuonis kartus, paskutiniuoju Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu 2013 m. spalio 24 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtąją sumažintą pagal BK 64¹ straipsnį, dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę atlikęs, 2014 m. spalio 10 d. paleidus iš pataisos namų (2 t., b. l. 12-21). A. B. baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t. , b. l. 22-25), to pasekoje eilę nesumokėtų baudų (2 t., b. l. 30). Nukentėjusiajam turtinė žala iki šiol neatlyginta, vienok, kaltinamasis atsiprašo nukentėjusiojo, civiliniam ieškiniui neprieštarauja, pagal galimybes įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą.

Kaltinamajam, nevykstant į teisiamuosius posėdžius 2020 m. birželio 11 d. nutartimi buvo paskelbta A. B. paieška, sugriežtinta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskiriant suėmimą, kurio terminas nustatytas nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. dviem mėnesiams (2 t., b. l. 131-133, 155-158). Atsižvelgiant į A. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, socialinius – šeiminus ryšius, turtinę padėtį, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė praeityje būdamas eilę kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, tame tarpe ir turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, po ko išvadų nepadarė ir vėl nusikalto tačiau, vertinant tai, kad ši nusikalstama veika padaryta praėjus beveik penkeriems metams po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, darytina išvada, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, nes kitų rūšių bausmių, atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, nebepakanka, atidedant bausmės vykdymą, be realios bausmės atlikimo. Teismas, įvertinęs, kad kaltinamasis atsakomybės nevengė, nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino ir gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtąją bausmę pilnai atlikęs, kitų išimtinai neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nepateikta, sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 75 straipsnis). Kaltinamajam skirtina prokurorės pasiūlyta straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuoto laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Kardomojo kalinimo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo įskaitytinas į paskirtąją bausmę (BK 65-66 straipsniai, BPK 140 straipsnis). A. B., siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, iki nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 119 straipsnis), panaikinant paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Kaltinamasis D. M. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis). D. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, jo vaidmuo ir indėlis, teismo vertinimu, nusikalstamoje veikoje didesnis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, praeityje teistas keturis kartus (2 t., b. l. 172-178), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 179-185), ką patvirtina bylos duomenys iš administracinių nusižengimų registro, o taip pat eilę nesumokėtų baudų, ką patvirtina pažyma apie finansinę būseną (1 t., b. l. 190). Kaltinamasis paskutiniuoju 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtosios laisvės apribojimo bausmės nėra atlikęs, jis nusikalto neatlikęs pirmesniu teismo procesiniu sprendimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės apribojimo bausmės, be to, bylos duomenimis jis buvo šios veikos iniciatorius. D. M. VSDFV duomenimis nedirba (1 t., b. l. 188), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 189), psichikos ir priklausomybės ligų stebimų pacientų grupei nepriklauso (1 t., b. l. 187). D. M. padarė tyčinę veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Turtinė žala nukentėjusiajam neatlyginta. Kaltinamasis gailisi ir pergyvena, kad nusikalto, padarytą turtinę žalą pripažįstą, ketina atlyginti civilinį ieškinį, turi siekį gyventi dorai, dirbti.

Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius teistumus, paskutiniuoju nuosprendžiu paskirtą bei neatliktą bausmę, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, turtinę padėtį, jo paties požiūrį į padarytą nusikaltimą, socialinius ryšius, šeiminę padėtį, siekį dirbti, siekiant ne tik nubausti, bet ir pataisyti bei perauklėti nusikaltusį asmenį, o taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina prokurorės pasiūlyta laisvės atėmimo bausmė, nes švelnesnių straipsnio sankcijoje numatytų bausmių rūšių nagrinėjamoje situacijoje nepakanka pagal teismo pirmiau aptartas aplinkybes, tačiau bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus draudimus/įpareigojimus ir/ar baudžiamojo poveikio priemones, manant, kad bausmės tikslai šiuo atveju visų pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste gali padėti pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį ir užtikrinti veiksmingą resocializaciją ir įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas D. M. atidėtinas įstatymo nustatytam terminui, manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam skirtinos BK 75 straipsnyje numatytos pareigos ir BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo D. M. atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrintina su 2018 m. gruodžio 18 d.Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį sutinkamai su BK 65 straipsnio nuostatomis.

Kaltinamajam D. M., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, jog už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą advokato išlaidos sudaro 157,28 Eur (2 t., b. l. 174). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, priimdamas sprendimą teismas gali atsižvelgti į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje teismas neturi išsamių duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį (registruotą ar kitą brangų turtą ir pan.), tačiau, vertinant tai, kad kaltinamasis, kaip pripažino pats teisiamajame posėdyje, turi siekį gyventi dorai, yra darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, neįgalumą ar ribotą darbingumą, nepateikta, to neurodė ir pats, ketina dirbti, mano, kad iš A. B. prašoma išieškoti 157,28 Eur suma nelaikytina didele ir kaltinamojo turtinės padėties nepaveiks, suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati suteiktai gynybos paslaugai. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-314-307/2020).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones:

per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per visą paskirtosios bausmės atidėjimo laiką tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje ir/arba dirbti;

per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti elgesio pataisos programą;

per keturis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

per visą paskirtosios bausmės atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką A. B. įskaityti kardomojo kalinimo laiką, t. y. laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. įskaitytinai.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. B. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš jo gyvenamosios vietos.

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,3 dalimis, 65 straipsniu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalį ir D. M. paskirti galutinę subendrintą 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones:

per visą paskirtosios bausmės atidėjimo laiką tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje ir/arba pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti elgesio pataisos programą;

per keturis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

per visą paskirtosios bausmės atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš jo gyvenamosios vietos, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Solidariai iš A. B. ir D. M. priteisti R. K. 2 140 Eur turtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš A. B. 157,28 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

A. B. išaiškinama, kad priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Luminor“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – „Danske Bank A/S, Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.