Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarties dalies, kuria patenkintas ieškovo D. M. įstatyminės atstovės L. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2121-258/2013 pagal ieškovo D. M. ieškinį, paduotą įstatyminės atstovės L. P., atsakovei Z. M. dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo ir paveldimo turto padalijimo. Išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, 2013 m. birželio 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas: iki byloje įsiteisės teismo sprendimas, leisti iš paveldimo turto ieškovo D. M. išlaikymui kas mėnesį skirti po 1 000 Lt, suteikiant ieškovo įstatyminei atstovei L. P. teisę šias lėšas valdyti uzufrukto teise; iki byloje įsiteisės teismo sprendimas, leisti iš paveldimo turto L. P. išlaikymui skirti kas mėnesį po 500 Lt; iki byloje įsiteisės teismo sprendimas, leisti iš paveldimo turto skirti kas mėnesį turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti, apsaugoti bei tvarkyti po 1 700 Lt; iki byloje įsiteisės teismo sprendimas, uždrausti įgyvendinti šias UAB „ENDEMIK“ akcijų suteikiamas teises: priimti ir vykdyti sprendimą keisti UAB „ENDEMIK“ įstatus; priimti ir vykdyti sprendimą dėl UAB „ENDEMIK“ dividendų išmokėjimo; priimti ir vykdyti sprendimą padidinti ar sumažinti UAB „ENDEMIK“ įstatinį kapitalą; priimti ir vykdyti sprendimą atšaukti akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos UAB „ENDEMIK“ akcijų; priimti ir vykdyti sprendimą dėl UAB „ENDEMIK“ likvidavimo, pertvarkymo, reorganizavimo ar atskyrimo; priimti ir vykdyti sprendimą dėl UAB „ENDEMIK“ nematerialaus turto, taip pat ir kilnojamojo turto, perleidimo, įkeitimo ar kitokio teisių į turtą apribojimo. Prašyme nurodyta, kad nepilnametis D. M. (ieškovas) buvo išlaikomas M. M. iki pastarojo mirties. Pažymėta, jog ieškovas D. M. turi teisę į išlaikymą ir šiuo metu. Ieškovas su motina (L. P.) gyvena M. M. priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini). Būtiniems vaiko poreikiams patenkinti būtina per mėnesį apie 1 570 Lt lėšų. Kadangi ieškovo motinos (L. P.) turtinė padėtis labai sunki, D. M. iš paveldimo turto skirtina kas mėnesį 1 000 Lt jo išlaikymui. Taip pat skirtinas išlaikymas ir L. P., nes ji nuo gyvenimo su mirusiuoju M. M. pradžios iki pat jo mirties buvo šio išlaikoma. Prašyme pažymėta, jog yra būtinos išlaidos ir paveldimam turtui, esančiam Aukštagirio g. 16-1, Vilniuje, apsaugoti bei tvarkyti. Ieškovas D. M., atstovaujamas įstatyminės atstovės L. P., taip pat prašė uždrausti prašyme nurodytų akcijų teisių įgyvendinimą, nurodęs, kad atsakovė Z. M., būdama 1/2 dalies UAB „ENDEMIK“ akcijų akcininke, gali savo teisėmis piktnaudžiauti, o paskirtasis likusios akcijų dalies administravimas vyksta neracionaliai (akcijų dalies administratorius nepateikia prašomos informacijos, į bendrovę yra priimami nauji darbuotojai, nepagrįstai didinant etatų skaičių ir nustatant nepagrįstai didelius atlyginimus, neracionaliai naudojamas įmonės turtas, tuo galbūt siekiant sumažinti įmonės vertę, o naudą pasiimant kitais būdais). Prašyme akcentuota, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, pažeistos nepilnamečio paveldėtojo D. M. teisės.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo išspręsti klausimai, kurie gali būti išsprendžiami tik galutiniu teismo sprendimu. Ieškovui negali būti priteistas joks turtas, kol nėra išspręstas šioje byloje kilęs teisinis ginčas. Ieškovo ieškinį atmetus, atsakovė negalės būti grąžinta į padėtį, buvusią iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi įstatymo nuostata, reglamentuojančia tėvų pareigą išlaikyti vaikus. Mirus M. M., išnyko ir jo prievolė išlaikyti nepilnametį vaiką. Teismas nepagrįstai ieškovo išlaikymui skirtas lėšas patikėjo valdyti jo atstovei uzufrukto teise, kadangi uzufrukto objektu gali būti tik nesuvartojamas daiktas. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovui nėra būtinas išlaikymas, kadangi jis turi teisę gauti našlaičio pensiją. Atsakovės nuomone, ieškovui turėtų būti mokama 400 - 800 Lt dydžio pensija. Be to, tikėtina, jog ieškovo įstatyminė atstovė slepia savo pajamas. Ieškovo įstatyminės atstovės atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl to, kad ji, galimai pasinaudodama M. M. priklausomybe alkoholiui, sąmoningai jį suklaidino dėl tėvystės ir įgijo teisę į M. M. didelės vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, priimtos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį procesinį dalyką teismas sprendžia vadovaudamasis atsakovės Z. M. atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai).

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą.

Iš atskirojo skundo medžiagos nustatyta, kad ieškiniu ieškovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, prašo pripažinti ieškovo D. M. teisę į 1/2 M. M. palikimo dalį; padalinti mirusiojo asmens M. M. turtą, pripažįstant ieškovo D. M. nuosavybės teises į šiuos nekilnojamojo turto objektus: butą su rūsiu ir garažu, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, du ūkio pastatus, pirtį, kiemo statinius, du lieptus, esančius (duomenys neskelbtini), pripažįstant atsakovės Z. M. nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius objektus: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gydymo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), medicinines patalpas su rūsiu, esančias (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo D. M. 16 436 Lt kompensaciją atsakovės Z. M. naudai; padalinti mirusiojo asmens M. M. turtą, pripažįstant ieškovo D. M. ir atsakovės Z. M. nuosavybės teises į 1/2 turto ir skolinių įsipareigojimų pagal 2012 m. gegužės 14 d. antstolės sudarytą palikimo apyrašą; padalinti mirusiojo asmens M. M. turtą, pripažįstant ieškovo D. M. nuosavybės teises į 1/2 šio turto: 1 000 vienetų UAB „ENDEMIK“ paprastųjų vardinių akcijų. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki paveldėjimo procedūrų pabaigos uždrausti mirusiojo įpėdinei atsakovei Z. M. arba jos įgaliotiems asmenims naudotis, valdyti ir disponuoti butu, esančiu (duomenys neskelbtini), uždrausti šaukti, organizuoti ir rengti UAB „ENDEMIK“ visuotinius akcininkų susirinkimus (b. l. 1-16).

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – iki bus baigtos mirusiojo M. M. turto paveldėjimo procedūros uždraudė Z. M. arba jos įgaliotiems asmenims naudotis, valdyti ir disponuoti butu, esančiu (duomenys neskelbtini); kitos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalies netenkino (b. l. 21-23).

Ieškovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, 2013 m. birželio 27 d. prašymu pirmosios instancijos teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki byloje įsiteisės teismo sprendimas, leisti iš paveldimo turto skirti kas mėnesį D. M. išlaikymui po 1 000 Lt, suteikiant ieškovo įstatyminei atstovei L. P. teisę šias lėšas valdyti uzufrukto teise; iki byloje įsiteisės teismo sprendimas, leisti iš paveldimo turto L. P. išlaikymui skirti kas mėnesį po 500 Lt; iki byloje įsiteisės teismo sprendimas, leisti iš paveldimo turto skirti kas mėnesį turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti, apsaugoti ir tvarkyti po 1 700 Lt; iki byloje įsiteisės sprendimas, uždrausti įgyvendinti šias UAB „ENDEMIK“ akcijų suteikiamas teises: priimti ir vykdyti sprendimą keisti UAB „ENDEMIK“ įstatus; priimti ir vykdyti sprendimą dėl UAB „ENDEMIK“ dividendų išmokėjimo; priimti ir vykdyti sprendimą padidinti ar sumažinti UAB „ENDEMIK“ įstatinį kapitalą; priimti ir vykdyti sprendimą atšaukti akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos UAB „ENDEMIK“ akcijų; priimti ir vykdyti sprendimą dėl UAB „ENDEMIK“ likvidavimo, pertvarkymo, reorganizavimo ar atskyrimo; priimti ir vykdyti sprendimą dėl UAB „ENDEMIK“ nematerialaus turto, taip pat ir kilnojamojo turto, perleidimo, įkeitimo ar kitokio teisių į turtą apribojimo (b. l. 78-83). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šį ieškovo prašymą tenkino iš dalies: iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo leido iš M. M. paveldimo turto skirti D. M. išlaikymui po 785 Lt kas mėnesį, šias lėšas pavedant uzufrukto teise valdyti jo įstatyminei atstovei L. P., bei po 1 310 Lt kas mėnesį skirti turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti, saugoti ir tvarkyti, šiomis lėšomis pavedant disponuoti L. P.. Ieškovo prašymą likusioje dalyje teismas atmetė. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas, atskirąjį skundą grindė argumentais apie tai, jog skundžiamąja nutartimi pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimus, kurie galėjo būti išspręsti tik teismo sprendimu, jog atmetus ieškinį apeliantė nebus grąžinta į padėtį, buvusią iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teisės normomis, nustatančiomis tėvų pareigą išlaikyti vaikus, be to, ji teigė, jog ieškovui nėra būtinybės skirti išlaikymą. Apeliacinis teismas iš esmės sutinka su šiais atsakovės atskirojo skundo argumentais.

Apeliacinis teismas pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo bei tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai lemia keletą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklių: teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2010); siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Kaip minėta, civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-475/2010). Apeliacinis teismas pastebi, jog pateiktu ieškiniu prašoma pripažinti ieškovo teisę į privalomąją palikimo dalį bei padalinti paveldimą turtą ieškovo nurodytu būdu. Pastebėtina ir tai, jog ieškiniu nėra pareikštas reikalavimas, susijęs su ieškovo ar kitų asmenų išlaikymu, paveldimo turto administravimu, (ne) tinkamu paveldimo turto administratoriui priskirtų funkcijų vykdymu ar netinkamu kitos įpėdinės (atsakovės, kuriai yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas) paveldėjimo teisių įgyvendinimu. Todėl, apeliacinio teismo įsitikinimu, prašoma priemonė nesusijusi su ieškinio dalyku, nes nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių iškiltų grėsmė teismo sprendimo, kuris gali būti ieškovui palankus, vykdymui. Teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti tokias priemones atsakovui tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokiu procesiniu dokumentu, kurį priėmė pirmosios instancijos teismas, nebūtų pasiekti įstatymu deklaruojami laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslai – iki sprendimo byloje priėmimo išlaikyti byloje status quo padėtį. Todėl, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kadangi ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškiniu pareikštais materialiniais reikalavimais.

Kaip minėta, atsakovės atskirajame skunde teigiama, jog ieškovas neturi teisės į išlaikymą. Tuo tarpu apsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą teigiama, jog ieškovas turi teisę reikalauti lėšų išlaikymui pagal CK 5.59 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliacinis teismas pastebi, jog ieškovo subjektinės teisės į išlaikymą nustatymas ir vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Juo labiau, šios aplinkybės vertinimas nesuderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių tikslu ir taikymo paskirtimi. Kita vertus, apeliacinis teismas pažymi, jog šiomis išvadomis nėra paneigiama ieškovo, kaip įpėdinio, subjektinė teisė CK 5.59 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu paveldimą turtą naudoti išlaikant fizinius asmenis, kurie buvo palikėjo išlaikomi (CK 5.59 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ar apsaugant ir tvarkant paveldimą turtą (CK 5.59 straipsnio 5 dalis). Tačiau, apeliacinio teismo įsitikinimu, ši palikėjo teisė negali būti realizuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Juo labiau tokioje civilinėje byloje, kurioje pareikšti materialiniai reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu atveju pareikštais procesinio pobūdžio reikalavimais – leidimu ieškovo nurodytiems tikslams naudoti paveldimą turtą. Apeliacinis teismas pastebi, jog CPK XXXIX skyriuje reglamentuojama bylų dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų supaprastinto proceso bylų nagrinėjimo tvarka. Minėtame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka (CPK 579 straipsnis). Apeliacinis teismas, įvertinęs ieškovo prašymo, pateikto pirmosios instancijos teismui, turinį sprendžia, jog toks prašymas savo esme ir tikslu yra prašymas dėl paveldimo turto administravimo procedūrų taikymo. Apeliacinio teismo vertinimu, tokio pobūdžio ieškovo prašymas gali būti teikiamas ir nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagal ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės Z. M. atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarties dalis, kuria patenkintas ieškovo D. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, naikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų teismas plačiau nepasisako, kadangi jie nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių bei neturi esminės reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovo D. M. įstatyminės atstovės L. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo D. M. įstatyminės atstovės L. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.