Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 18 d. atsakovas, vairuodamas automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Peugeot 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ieškovės. Ieškovė atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui, išmokėdama 1939,35 Eur dydžio draudimo išmokos sumą. Kadangi eismo įvykio metu atsakovas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies trasnporto priemonių, ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas per nustatytą terminą reikalavimo neįvykdė.

Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Taigi ieškovė, kompensavusi trečiajam asmeniui draudimo išmoką už padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis). Formaliai įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1939,35 Eur žalos atlyginimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 44 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. P. 1939,35 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt devynis Eur 35 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1939,35 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-04-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 44 Eur (keturiasdešimt keturis Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.