- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-141-212/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Edmundas Valentinas Jaras, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „S. K. S.“
- Atsakovas
- UAB „Seifuva“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A–141–212/2007
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. balandžio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „S.K.S.“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje dėl įpareigojimo priimti prekę ir už ją sumokėti pagal ieškovo UAB „S.K.S.“ ieškinį atsakovui UAB „Seifuva“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „S.K.S.“ prašė įpareigoti atsakovą UAB „Seifuva“ priimti jo užsakytą prekę – 204,83 m² laminato C023 Cannelle ir 430,2720 m² laminato H025 Pommier de Honfleur ir sumokėti už ją 27 550,01 Lt bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. birželio 20 d. su atsakovu sudarė sutartį Nr. 03/01, pagal kurią įsipareigojo pardavinėti atsakovui užsakytas prekes. 2004 m. gruodžio 2 d. atsakovas užsakė iš ieškovo įmonės laminatą su apsaugine plėvele – 300 m² laminato C023 Cannelle ir 800 m² laminato H025 Pommier de Honfleur. 2004 m. gruodžio 29 d. ši prekė buvo pagaminta ir atvežta į ieškovo sandėlius. Po laminato atgabenimo į Lietuvą, UAB „Seifuva“ pradėjo atsiiminėti jį iš UAB „S.K.S.“ sandėlio ir dalį prekių pagal PVM sąskaitas faktūras atsiėmė. Buvo paimta 95,17 m² laminato C023 Cannelle už 3 951,86 Lt, 179,28 m² laminato H025 Pommier de Honfleur už 7935,25 Lt ir 143,424 m² laminato H025 Pommier de Honfleur už 6348,20 Lt. Likusio laminato atsakovas neatsiėmė. Atsakovas kelis kartus buvo raginamas atsiimti užsakytas prekes, o į raštišką raginimą atsakė, kad 2004-12-02 užsakymo sąlygų nevykdys, nes negavo savo užsakymo patvirtinimo ir nelaiko šio užsakymo galiojančiu. Laiko atsakovo poziciją nepagrįsta, nes atsakovui 2004-12-02 išsiuntė užsakymo patvirtinimą, be to atsakovo užsakymas buvo pradėtas faktiškai vykdyti. Atsakovas dalį laminato atsiėmė. Savo reikalavimus grindžia CK 6. 346 str. 3 d., 6.376 str. normomis. Atsakovo užsakymo parduoti kitiems pirkėjams neturi galimybės, nes užsakyto laminato spalva yra labai reta ir tinka tik specialiems užsakymams.
2007 m. sausio 16 d. sprendimu Utenos rajono apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad pagal sutarties Nr. 03/01, kuri reguliuoja tiekėjo parduodamų pirkėjui prekių tiekimus, sudarytos 2003-06-20 tarp ieškovo ir atsakovo, 3.1. str. 2 p. prekių tiekimas vykdomas pagal išankstinį pirkėjo rašytinį užsakymą, o pagal 3.2 str. per 2 darbo dienas po pirkėjo užsakymo gavimo tiekėjas būtinai turi pateikti pirkėjui rašytinį užsakymo patvirtinimą. Ieškovas nepateikė pirkėjo rašytinio užsakymo, kaip ir rašytinio užsakymo patvirtinimo, o pateikė tik pirkėjo prekių užsakymo faksinį nuorašą. Teismas konstatavo, jog ieškovas nesilaikė 2003-06-20 sutarties Nr. 03/01 reikalavimų, nes nebuvo nei prekės laminato rašytinio užsakymo, nei rašytinio prekės užsakymo patvirtinimo. Ieškovo paaiškinimus, kad atsakovas užsakė pas ieškovą prekę – laminatą su apsaugine plėvele, laikė neįtikinamais, prieštaraujančiais byloje surinktiems įrodymams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „S.K.S.“ prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymas, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai išaiškino ir taikė materialines teisės normas. Nepagrįsta teismo išvada, kad pateiktu faksiniu pranešimu remtis nėra pagrindo, kadangi atsakovas savo atsiliepimuose pats nurodė, kad faksu siuntė užsakymą dėl 300 m² laminato C023 Cannelle ir 800 m² laminato H025 Pommier de Honfleur tiekimo, o savo atsikirtimus grindė ne tuo, kad neišsiuntė užsakymo, bet tuo, kad negavo užsakymo patvirtinimo. Prieš pateikdamas 2004-12-02 užsakymą, atsakovas kreipėsi į jų (ieškovo) atstovą su prašymu pateikti užsakymo pavyzdį ir jam jis buvo išsiųstas, todėl daro išvadą, kad UAB „S.K.S.“ jau nematė būtinybės siųsti atsakovui užsakymo patvirtinimą, nes įmonės pozicija buvo aiški iš veiksmų. Be to, tai, kad UAB „S.K.S." patvirtino užsakymą, o atsakovas apie tai žinojo, patvirtina po mėnesio prasidėję pateikto užsakymo vykdymo veiksmai. Ieškovas taip pat rėmėsi tarp šalių susidariusia praktika, jog tais atvejais, kai buvo įsigyjamos prekės, neturinčios specifinių požymių, kaip nurodytas laminatas (retai naudojama spalva), pirkėjas iš viso nesiųsdavo jokių užsakymų, o prekei užsakyti užtekdavo telefono skambučio. Mano, jog teismas privalėjo vadovautis CK 6.346 str. 3 d., kur nustatyta, kad jei pirkėjas, pažeisdamas savo pareigą, nepriima ar atsisako priimti daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų daiktus, arba atsisakyti vykdyti sutartį, ir 6.376 str. – jei pirkėjas per sutartyje nustatytą terminą, o jei jis nenustatytas – per protingą terminą, po to, kai pardavėjas pranešė, kad daiktus galima atsiimti, jų neatsiėmė, pardavėjas turi teisę atsisakyti vykdyti sutartį arba reikalauti sumokėti kainą ir atlyginti daiktų saugojimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Seifuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti apylinkės teismo sprendimą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kadangi byloje esantys įrodymai įvertinti tinkamai, sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad: 1. Teismas pagrįstai netenkino ieškinio, nes apeliantas nesilaikė 2003 m. birželio 20 d. tiekimo sutarties Nr. 03/01 3.2 p. nustatyto reikalavimo. Nors atsakovas faksu nusiuntė ofertą, tačiau akcepto iš apelianto negavo, ko neginčija ir apeliantas, todėl darytina išvada, kad sutartis dėl konkrečių prekių pirkimo nebuvo sudaryta. 2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad užsakymo pavyzdžio nusiuntimas atsakovui įrodo, jog buvo sudarytas susitarimas, nes pagal sutartį Nr. 03/01 apeliantas turėjo pareigą pirkėjui (atsakovui) pateikti rašytinį užsakymo patvirtinimą, o jo negavęs atsakovas pagrįstai, vadovaudamasi CK 1.2 str. 1 d. įtvirtintu teisėtų lūkesčių principu, tikėjosi, kad sutartis dėl konkretaus užsakymo nebuvo sudaryta. Taip pat nelogiškas apelianto argumentas, kad užsakymo pavyzdžio atsiuntimas atsakovui dar prieš jam pateikiant užsakymą turi būti traktuojamas kaip akceptas, kadangi atsakovas, iš apelianto faksu gavęs užsakymo pavyzdį, pats savo nuožiūra rinkosi kiek, kokias ir kokiu metu užsakyti prekes. 3. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, jog užsakymas buvo pradėtas faktiškai vykdyti, nes iš paties apelianto pateiktų dokumentų matyti, kad tai nebuvo vieno užsakymo pagrindu perkamos prekės. Be to, PVM sąskaitose faktūrose nurodoma visiškai skirtinga apmokėjimo už prekes tvarka, nei apelianto pateiktame užsakymo patvirtinime. Faktą, kad atsakovas prekės pirko manydamas, kad užsakymas nebuvo patvirtintas, įrodo ir tai, jog pagal 2005 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 991541, serija SKS, ir 2005 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 991541, serija SKS, kartu su apelianto nurodomomis prekėmis buvo perkamos ir kitos, visiškai nesusijusios su minimu 2004 m. gruodžio 2 d. užsakymu. 4. Pirmosios instancijos teisme apeliantas buvo nesąžiningas, piktnaudžiavo teise, vis kitaip traktavo byloje nustatytas aplinkybes: reikšdamas pirmini ieškinį nurodė, kad 2004 m. gruodžio 2 d. 10 valandą 23 minutės atsakovui atsiuntė užsakymo patvirtinimą (nors pats užsakymas atsakovo faksu buvo išsiųstas tik 2004 m. gruodžio 2 d. 14 valandą 10 minučių) bei pateikė nei vienos šalies nepasirašytą 2004 m. gruodžio 1 d. užsakymo patvirtinimą ir faksinio pranešimo suvestinę; parengiamojo teismo posėdžio metu (2006 m. spalio 20 d.) atsakovas pateikė apelianto nurodytu laiku faksu siųstą dokumentą, kuris buvo tik užsakymo pavyzdys, tačiau jokiu būdu ne užsakymo patvirtinimas, nes pats užsakymas faksu buvo išsiųstas tik 2004 m. gruodžio 2 d. 14 valandų 10 minučių, o tai sužinojęs apeliantas pateikė patikslinta ieškinį, kuriame jau pripažįsta, kad atsakovui po užsakymo gavimo iš viso nebuvo siųstas joks rašytinis užsakymo patvirtinimas, t. y. pripažino, kad oferta nebuvo akceptuota. 5. Apeliantas išeina iš bylos nagrinėjimo ribų, nes skunde nurodo aplinkybes, kuriomis nebuvo remiamasi pirmosios instancijos teisme. Apeliantas neginčijo sutarties ar jos sąlygų teisėtumo, todėl jo teiginių forma reiškiami reikalavimai dėl sutarties aiškinimo, kad tiekimo sutartis buvo sudaryta tik dėl šio – specifinio laminato pirkimo, neturėtų būti vertinami. Net ir priešingu atveju, t. y. jei tiekimo sutartimi būtų buvę tartasi tik dėl konkretaus laminato pirkimo, nereiškia, kad apeliantas neturėjo pareigos raštu patvirtinti užsakymo. 6. Atsakovas nepažeidė CK 6.376 str., nes pirkėjas turi pareigą atsiimti daiktus tik tada, kai yra nustatytas terminas daiktams atsiimti, o šiuo atveju, nebuvo nustatytas terminas daiktams atsiimti, nes apskritai nebuvo sudarytas susitarimas dėl konkrečių prekių pirkimo. Nepažeistas ir CK 6.346 straipsnis, kur įtvirtintos pareigos priimti perduotus daiktus, nes atsakovui nebuvo perduotos prekės, susitarimo tarp šalių pirkti konkrečias prekes nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad šalys 2003-06-20 sudarė sutartį Nr. 03/01, pagal kurią ieškovas tiekia prekes atsakovui. Šalys susitarė, kad prekių tiekimas vykdomas: 1) pirkėjui pasiimant prekes Tiekėjo sandėlyje be išankstinio užsakymo; 2) pagal išankstinį Pirkėjo rašytinį užsakymą, kuriame gali būti nurodyta užsakomų prekių asortimentas, kiekis, kaina, tiekimo terminas ir kitos tiekimo sąlygos, išskyrus apmokėjimo sąlygas. Per 2 darbo dienas po Pirkėjo užsakymo gavimo Tiekėjas būtinai turi pateikti Pirkėjui rašytinį užsakymo patvirtinimą, kuriame gali pakeisti tiekimo sąlygas (b. l. 5–8). Atsakovas 2004-12-02 pateikė užsakymą laminatui: 300 m² CO23 Cannelle ir 800 m² HO25 Pommier de Honfleur (b. l. 9). Būtent dėl šio užsakymo tarp šalių kilo ginčas, nes atsakovas neatsiima užsakytų prekių motyvuodamas tuo, kad jis per sutartyje nustatytą terminą negavo ieškovo patvirtinimo apie užsakymo priėmimą ir nelaiko šio užsakymo tarpusavyje suderintu ir galiojančiu ir todėl neprivalo atsiimti prekių. Ieškovas gi teigia, kad tarp šalių susiklostė tokie santykiai, kad ne visada buvo laikomasi sutarties nuostatų užsakant prekes. Šalys ir anksčiau užsakymą suderindavo tik žodžiu, be patvirtinimo, tačiau atsakovas visuomet prekes atsiimdavo. Dalį prekių pagal 2004-12-02 užsakymą atsakovas atsiėmė ir dabar, tačiau likusios dalies neatsiima.
Aiškinant šalių sudarytą sutartį reikia vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje: sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-29/2005; CPK 4 str.).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas analogiškas prekes ir tokį pat jų kiekį užsakė 2004-03-16 (b. l. 73). Šio užsakymo patvirtinimo taip pat nebuvo, tačiau atsakovas užsakymą atsiėmė ir apmokėjo. Šalys šių aplinkybių neneigia. Atsakovo 2004-12-02 užsakymas patvirtintas ieškovo veiksmais, pateikiant užsakomo laminato pavyzdžius. Be to, atsakovas dalį prekių pagal 2004-12-02 užsakymą atsiėmė (b. l. 100–102). Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad 2004-12-29 pagal užsakymą Nr. 4000007212-4 paimta 95,17 m² laminato CO23 Cannelle, 2005-02-14 buvo paimta 179,28 m² laminato HO25 Pommier de Honfleur ir 2005-12-13 buvo paimta 143,4240 m² laminato HO25 Pommier de Honfleur. Tai, kad ant pastarųjų PVM sąskaitų faktūrų nurodomi kiti užsakymų numeriai ieškovas paaiškina tuo, kad užsakymų numeriai nurodyti pagal kitų prekių, paimtų kartu su ginčo laminatu, užsakymus. Netikėti šiuo paaiškinimu nėra pagrindo, nes atsakovas už paimtas prekes atsiskaitė. Atsakovo atstovas teigia, kad šių prekių nepriėmė, už jas nemokėjo, tačiau įrodymų, patvirtinančių šiuos savo teiginius, nepateikė. Įstatymas reglamentuoja, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jei pirkėjas, pažeisdamas savo pareigą, nepriima ar atsisako priimti daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų daiktus. Be to, kuomet pirkėjas per sutartyje nustatytą terminą, o jei jis nenustatytas – per protingą terminą po to, kai pardavėjas pranešė, kad daiktus galima atsiimti, jų neatsiima, pardavėjui įstatymas suteikia teisę reikalauti sumokėti kainą ir atlyginti daiktų saugojimo išlaidas (CK 6. 38 str., 6. 346 str. 3 d., 376 str. 2 d.).
Ieškovo reikalavimas pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas: ieškinį patenkinti visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese (CPK 176 str. – 185 str.), netinkamai ir nepilnai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas – CK 6. 193, 6.346, 6.376 str. dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ieškinį tenkinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 2 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: įpareigoti UAB „Seifuva“, įm. k. 110032524, priimti užsakytą prekę – 204,83 m² laminato C023 Cannelle ir 430,2720 m² laminato H025 Pommier de Honfleur ir sumokėti už ją, 27 550,01 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt litų 01 ct.) UAB „S. K. S.“, įm. k. 182700879, a. s. LT21 7044 0600 0163 9408 AB SEB Vilniaus bankas.
Priteisti iš UAB „Seifuva“, įm. k. 110032524, 1653 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio UAB „S. K. S.“, įm. k. 182700879, a. s. LT21 7044 0600 0163 9408 AB SEB Vilniaus bankas ir 31,08 Lt (trisdešimt vieną litą 08 ct.) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.