Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. I., jo atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. I., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio - profesinio išsilavinimo, nevedusiam, dirbančiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini)., surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-08-05 E. I. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kad jis 2018-08-05 nuo 02.00 val. iki 2018-08-05 07 val. 53 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, apgadino namo tvorą ir šalia namo stovintį elektros stulpą, taip sukeldamas eismo įvykį ir iš jo pasišalino, nepranešdamas policijos pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

Nurodyta, kad tokiais veiksmais E. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950, 11,14,127 punktus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 str.3 d., 426 str.1 d.

E. I. nurodytų administracinių nusižengimų padarymas buvo grindžiamas: administracinio nusižengimo protokolu; Alytaus AVPK Varėnos RPK vyr. patrulio M.Danevičiaus tarnybiniu pranešimu; F. Š. pareiškimu dėl turtinės žalos padarymo; 2018-08-05 F. Š. apklausos protokolo duomenimis dėl žalos padarymo; 2018-08-05 E. I. apklausos protokolo duomenimis; eismo įvykio vietos schema; transporto priemonės BMW, v.nr. (duomenys neskelbtini) nustatytais sugadinimais; sprendimu nušalinti E. I. nuo transporto priemonių vairavimo;daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu; priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu; transporto priemonės apžiūros protokolu;fotolentelėmis iš eismo įvykio vietos ir transporto priemonės.

2018-08-22 nutartimi nukentėjusiąja buvo pripažinta F. Š., išaiškinant nukentėjusiajai jai suteiktas teises ir pareigas, užtikrinant nukentėjusios dalyvavimą teismo posėdyje.

2018-08-22 teismo posėdyje, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. I. paaiškino, kad 2018-08-05 buvo girtas ir apie įvykį nieko nepamena. Alkoholį gėrė 2018-08-04 į 2018-08-05. Gėrė kartus su G. K., D. A. ir M., kurio pavardės neprisimena. Tuo kartu jo automobilis BMW, v.nr.(duomenys neskelbtini) buvo prie (duomenys neskelbtini) A. G. vėliau atėjo ir prisipažino, kad jis vairavo automobilį ir vežė namo, sukėlė eismo įvykį. Dėl girtumo eismo įvykio aplinkybių neprisimena.

Teismo posėdyje nukentėjusioji F. Š. paaiškino, kad jai padaryta apie 100 Eur žala, kadangi buvo sulaužyti tvoros skersiniai, tvoros lentelės, dažai. Kainos: dažai-17-18 Eur; tvoros lentelės-20 Eur, skersiniai-15 Eur, dar darbas ir patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai. Įvykio nematė. Įvykio vietoje buvo tamsios spalvos automobilio detalės.

Teismo posėdyje liudytojas Mantas Danevičius paaiškino, kad dirba vyr.patruliu. Pagal pranešimą vyko tirti techninį eismo įvykį. Buvo apgadinta tvora, mėtėsi autmobilio detalės. Važiuodami per (duomenys neskelbtini) pastebėjo apgadintą automobilį. Išsiaškino kas šio automobilio savininkas, su juo bendravo ir aiškinosi aplinkybes dėl eismo įvykio. E. I. aiškino, kad žino įvykio aplinkybes. Jis važiavo gatve, užsižiūrėjo ir atsitrenkė. Nustatė E. I. neblaivumo laipsnį. Tada važiavo tam pačiam kaime pas E. I. nurodytus draugus, kad paimtų automobilio raktelius ir vairuotojo pažymėjimą. L. K. atrakino kitą automobilį, iš kurio E. I. paėmė kuprinę. Ar atvažiavus automobilis BMW buvo užrakintas ar neužrakintas, negali pasakyti. Gal vairuotojas ir turėjo raktelius, negali pasakyti. Kada padavė automobilio raktelius, pasakyti negali. E. I. buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 1.43 promilių girtumas. Kai atvyko, E. I. namuose miegojo. Girtumą nustatė tik po kurio laiko, kai atvyko. Nenustatė aplinkybių, kad daugiau asmenų matė eismo įvykį. E. I. prisipažino, kad vairavo automobilį ir atsitrenkė. Eismo įvykio laiką nustatė pagal E. I. aiškinimą. Įrašinėjo pokalbius tarnybiniu telefonu. Sugadintą automobilį tik forografavo.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Evaldas Didikas, vyr.patrulis, paaiškino, kad pagal iškvietimą vyko į įvykį (duomenys neskelbtini). Buvo apgadinta tvora, elektros stulpas. E. I. surado namuose, miegantį. Jis aiškino, kad iš vakaro gėrė alkoholinius gėrimus, važiavo automobiliu, atsitrenkė ir pasišalino.Apžiūrėjo BMW automobilį, ar jis buvo atrakintas, negali pasakyti. Vėliau atrakino savininkas.Važiavo pas jo draugus paimti vairuotojo pažymėjimo. Iš draugų E. I. pasiėmė tik piniginę. Kiti asmenys, susiję su eismo įvykiu, nebuvo nustatyti. Kur buvo automobilio rakteliai, ar pas E. I. ar automobilyje, nežino. Vėliau paėmė automobilio raktelius. E. I. buvo neblaivus, bet suprato kas aplinkui vyksta.Apklausą fiksavo įrašu tarnybiniu telefonu.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas D. A. paaiškino, kad E. I. pažįsta, nes dirbo kartu. Tą vakarą buvo šokiuose (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad apie 1 val. nakties E. I. pradėjo miegoti, todėl nuvedė į automobilį ir pasodino automobilio priekyje, keleivio vietoje. Šokiai baigėsi gal apie 3 val. nakties. E. I. miegojo. Matė, kad E. I. automobilį vairavo ir važiavo asmuo, kurio jis nepažįsta, bet matė, kad šis asmuo didžėjavo šokiuose (vedė šokius). Aikštelėjė buvo šviesu. Matė, kad važiavo iš aikštelės link sankryžos.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. G. paaiškino, kad E. I. yra jo draugas. Vyko šokiai. Pasibaigus šokiams pasisiūlė parvežti E. I. į namus, nes buvo blaivus. Teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. E. I. nieko nesakė. Jo draugas Darius, kurio pavardės nežino, neprieštaravo, kad vežtų. Važiuodamas E. I. automobiliu atsitrenkė į stulpą ir tvorą. Pasišalino iš įvykio vietos, nes išsigando. Matė, kad apgadintas ir automobilis. Įvykis buvo tarp 3-4 val. nakties. E. I. girtas miegojo automobilyje ir nereagavo. Išsigandęs išvyko į Vilnių ir tik po savaitės sugrįžo bei E. I. pasakė apie šį įvykį. Buvo nuvykęs į policiją ir pranešė, kad sukėlė eismo įvykį bei pasišalino, bet į tai nebuvo sureaguota. Buvo nuvykęs į Varėnos policijos komisariatą, 15 kabinete, lyg tai kalbėjo su patrulių būrio vadu. Raštu nebuvo paimtas paaiškinimas. E. I. automobilio rakteliai buvo automobilyje, viduje, po porankiu.

Teismas konstatuoja:

administracinių nusižengimų teisena nutrauktina,nepadarius veikos turinčios administracinio nusižengimo požymius.

ANK 423 str.3 d. sudėtis numato atsakomybę už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

ANK 426 str. 1 d. sudėtis numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. I. teismo posėdyje kategoriškai neigia padarius administracinius nusižengimus, nurodytus jam surašytame administracinio nusižengimo protokole.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš šių nuostatų daroma išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad 2018-08-05 naktį, (duomenys neskelbtini)., buvo apgadinta sodybos, priklausančios F. Š. tvora (sulaužyti tvoros elementai 3 metrų ilgyje) bei E. I. gyvenamosios vietos kieme surastas apgadinta priekine/kaire šonine dalimi automobilis BMW, v.nr.(duomenys neskelbtini)

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad apgadintas elektros stulpas, tik nenurodyta kuo pasireiškia šis apgadinimas, o eismo įvykio schemoje pažymėtas tik stulpas Nr.200/12, nenurodant kokių nors apgadinimų.

Gautas AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pranešimas, kad bendrovei jokia žala nepadaryta.

Atlikus nurodomų aplinkybių tyrimą teisme, gauti papildomi duomenys ir įrodymai dėl svetimo turto apgadinimo ir vairuotojo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

Tokiu atveju, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Kaip ir minėta, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcija“ 47 punkto nuostatas (galiojanti redakcija nuo 2018-02-15), policijos patrulis nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Jei pažeidėjo pristatyti nėra galimybės, į policijos įstaigą pristatoma tik administracinio teisės pažeidimo medžiaga, o asmuo įpareigojamas atvykti nustatytu laiku.

Iš pirminės bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai M.Danevičius ir E.Didikas vietoje rinko faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą – apžiūrėjo įvykio vietą, paėmė paaiškinimą iš galimai administracinį teisės pažeidimą padarusio asmens E. I., patikrino galimai pažeidimą padariusio asmens blaivumą, apklausė nukentėjusįjį asmenį ir atliko kitus procesinius veiksmus.

2018-08-05 vyr.patrulis E.Didikas atliko E. I. apklausą, tačiau pagal apklausos protokole nurodomus ANK straipsnius ( ANK 577-579,581-583 str.), jis buvo apklausiamas kaip asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, nukentėjusysis ir liudytojas. Taigi procesinė padėtis nėra aiški.

Pagal procesinę padėtį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali duoti paaiškinimus arba gali atsisakyti duoti paaiškinimus, atsisakyti atsakyti į užduodamus klausimus. Nukentėjusysis ir liudytojas gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, o kitais atvejais privalo duoti parodymus.

Pagal 2018-08-05 E. I. apklausos protokolą jo procesinė padėtis tiesiogiai neįvardinta, o pagal nurodomus ANK straipsnius apklausos protokole, nustatančius teises ir pareigas, vienareikšmiškai negalima spręsti apie jo procesinę padėtį.

ANK 593 str. 1 d. 1 p. numato, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu. Todėl E. I. procesinė padėtis, atliekant jo apklausą 2018-08-05, buvo kaip asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, ir jam nebuvo išaiškinta teisė duoti paaiškinimus arba atsisakyti tai daryti, atsisakyti atsakyti į užduodamus klausimus.

ANK 593 str. 2 d. numato, kad atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Specialaus liudytojo sąvoka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) normose nėra įtvirtinta tiesiogiai, tačiau BPK 82 str. 3 d. nurodyta, jog asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta BPK 83 str. 2 ,4 d. Iš šios įstatyminės nuostatos išplaukia, jog šio baudžiamojo proceso dalyvio teisinė padėtis baudžiamojo proceso doktrinoje yra specifinio pobūdžio. Kad apklausti specialiuoju liudytoju, šis asmuo visų pirma turi sutikti duoti parodymus, nes viena iš jam įstatymo garantuojamų teisių yra atsisakyti duoti parodymus esant teisėtam pagrindui.

Esant tokiai procesinei situacijai, pirmiausia turėjo būti išsiaiškinta ar E. I. sutinka duoti parodymus, kai yra įtariamas administracinių nusižengimų padarymu. To nebuvo padaryta, nes duomenys nėra įrašyti apklausos protokole.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad E. I. paaiškinimo ir administracinio nusižengimo surašymo metu buvo neblaivus (nustatytas 1.43 promilių girtumas). Pažymėtina, kad įstatymas tiesiogiai nedraudžia iš asmens, kuriam nustatomas neblaivumo (girtumo) laipsnis, prašyti rašyti pasiaiškinimą, ar užrašyti jo duodamus paaiškinimus, tačiau tokiu atveju reikia vertinti tokių įrodymų patikimumą. Šiuo atveju tik turi būti išsiaiškinta, ar asmuo dėl apsvaigimo (savo fiziologinės būklės) suvokia duodamų paaiškinimų esmę ir iš jų kylančias pasekmes.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad į E. I. namus atvykę policijos patruliai jį surado namuose miegantį, pažadino ir pareikalavo duoti paaiškinimus dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas ir automobilis, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis. Jeigu teismo posėdyje liudytojais apklausti M.Danevičius ir E.Didikas aiškino, kad atliekant E. I. apklausą buvo daromas audio/video įrašas, naudojant tarnybinį telefoną, tai pagal E.Didiko įrašą E. I. apklausos protokole techninės priemonės nebuvo naudojamos.

Pagal ANK 594 str. reikalavimus tyrimo veiksmo protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda), tyrimo veiksmą atliekantis asmuo, jam padedantis asmuo ir visi asmenys, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje tai atliekama, apklaustų asmenų parodymai arba kitų tyrimo veiksmų aprašymas ir rezultatai, asmenų, kurie dalyvavo atliekant tyrimo veiksmą ar kurių akivaizdoje jis atliktas, pareiškimai. Kai atliekant tyrimo veiksmą buvo panaudotos techninės priemonės, protokole turi būti nurodytos jų naudojimo sąlygos ir tvarka.

2018-08-05 E. I. apklausos protokole nėra ne tik nurodyta, kad naudotos techninės priemonės, bet ir nenurodytos naudojimo sąlygos ir tvarka. Todėl negali būti pripažinta ir laikoma, kad vykdant šio asmens apklausą buvo tinkamai panaudotos techninės priemonės apklausai fiksuoti. Tokiais įrodymais negalima remtis ir tiriant bylos aplinkybes, kadangi įrodymų rinkimas naudojant technines priemones atliktas nesilaikant ANK 594 str. numatytų reikalavimų.

Pagal liudytojo D. A. parodymus E. I. jau apie 1 val. užmigo dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir buvo nuvestas į automobilį miegoti. Pagal liudytojo A. G. parodymus E. I. apie 3-4 val. miegojo automobilyje ir pagal fiziologinę būklę negebėjo išreikšti kokią nors nuomonę ar sutinka, kad jį parvežtų automobiliu į namus. E. I. apklausa pagal apklausos protokolo duomenis buvo atliekama 9.00 val. Ar tuo laiku E. I. būdamas girtas, artimame vidutinio girtumo laipsniui būsenoje pagal alkotesterio duomenis, sugebėjo tinkamai suvokti jį supančią aplinką, o tuo pačiu ir tinkamai paaiškinti tikras įvykio aplinkybes bei tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą, kelia pagrįstas abejones. Teismas negali grįsti savo išvadų abejonėmis ar prielaidomis.

Tai, kad eismo įvykį sukėlė ir pasišalino nepranešęs policijos pareigūnams, E. I. kaltė grindžiama tik jo 2018-08-05 apklausa, teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų paaiškinimais, t.y. įrodymų šaltinis tik paties E. I. aiškinimas 2018-08-05 dieną, kai jis buvo apklausimas būdamas neblaivus. Kiti surinkti įrodymai patvirtina buvusį eismo įvykį, sugadintą asmenų turtą, bet nenurodo į aplinkybes, kas vairavo automobilį.

Atliekant tyrimą dėl administracinio nusižengimo padarymo nebuvo tirtos aplinkybės, kas matė, kaip E. I. vairavo automobilį, iš kokios vietos jis išvažiavo, kokia gatve važiavo ir pan. Pagal teismo posėdyje liudytojų D. A., A. G. nurodytas aplinkybes, E. I. 2018-08-05 nuo 1 val. nakties miegojo ir dėl fiziologinę būklės (apsvaigimo nuo alkoholio) negalėjo vairuoti transporto priemonės, išreikšti kokią nors nuomonę, kad automobilį vairuotų kitas asmuo.

ANK 567 str. numato, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus neteisėtomis priemonėmis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje 2018-08-05 E. I. apklausa atlikta pažeidžiant įrodymų rinkimą, nenurodžius jo tikrosios procesinės padėties – įtariant, padarius administracinius nusižengimus, nesant aiškiai išreikšto jo sutikimo duoti paaiškinimus apie tiriamas aplinkybes, asmeniui esant tokioje fiziologinėje būsenoje, kai jo gebėjimas tinkamai suvokti jį supančią aplinką, o tuo pačiu ir tinkamai paaiškinti tikras įvykio aplinkybes bei tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą ( ANK 593 str.), kelia pagrįstas abejones.

Techninėmis priemonėmis fiksuotų E. I. apklausos duomenimis negalima naudotis, jeigu tokios ir būtų pateiktos, nes šių priemonių naudojimas atliktas pažeidžiant tyrimo veiksmo protokolo surašymo reikalavimus, kai protokole nenurodyta ir šių priemonių naudojimas, ir techninių priemonių naudojimo sąlygos ir tvarka (ANK 594 str.).

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, vadovaujamasi Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/ 2016 ir kt.)

Teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, surinkęs ir teismo posėdyje ištyręs papildomus įrodymus, sprendžia, kad neįrodyta, jog E. I. padarė administracinius nusižengimus pagal ANK 423 str.3 d. ir 426 str. 1 d.

Pažymėtina, kad Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo protokole surašytame E. I., galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė pagal ANK 423 str.3 d. protokole nebuvo tinkamai atskleista, t.y. nebuvo nurodyta kokio dydžio ir kam padaryta žala, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis, bendrais bruožais nurodyta, kad apgadinta tvora ir šalia namo stovintis stulpas.

ANK 591 str. 1 p. numato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog E. I. padarė administracinius nusižengimus, nurodytus jam surašytame administracinio nusižengimo protokole.

Kaip asmuo, kuris galimai 2018-08-05 (duomenys neskelbtini)., padarė administracinius nusižengimus - turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, nurodomas asmuo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)

2018-08-05 Alytaus AVPK Varėnos r.PK priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr.55-ANR-T-192-2018, buvo nuvežtas automobilis BMW-318ci, v.nr.(duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra E. I.. Nutraukus jam administracinių nusižengimų teiseną, automobilis grąžintinas savininkui.

2018-08-05 daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, buvo paimtas E. I. vairuotojo pažymėjimas. Nutraukus jam administracinių nusižengimų teiseną, vairuotojo pažymėjimas grąžintinas asmeniui, kuriam išduotas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 5 straipsniu, 32 straipsniu, 591 straipsnio 1 punktu, 630 straipsniu, 636 straipsniu,

nutaria:

nutraukti E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šių administracinių nusižengimų požymius.

Grąžinti savininkui E. I., 2018-08-05 Alytaus AVPK Varėnos r.PK priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr.55-ANR-T-192-2018, nuvežtą automobilį BMW-318ci, v.nr.(duomenys neskelbtini) saugomą (duomenys neskelbtini)., nutraukus jam administracinių nusižengimų teiseną.

Grąžinti E. I. 2018-08-05 daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu paimtą E. I. vairuotojo pažymėjimą, nutraukus jam administracinių nusižengimų teiseną.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.