Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „ŽVC“ ir atsakovo UAB „Pineka“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-861-41/2008 pagal ieškovo UAB „ŽVC“ ieškinį atsakovui AB „Pineka“, trečiasis asmuo – UAB „Fima“, dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl ieškovo reikalavimo teisės, teismas nurodė, kad atsakovas žodžiu ir raštu buvo informuotas apie UAB „ŽVC“ teisių ir pareigų perėmimą iš UAB „Fima“. Tą aplinkybę, kad atsakovas žinojo apie ieškovo teisių perėmimą, patvirtina ir faktinis šalių bendravimas, t. y. šaldymo įrangai gendant, būtent, UAB „ŽVC“ reiškė pretenzijas dėl gedimų, siuntė pranešimus dėl skubaus remonto UAB „Pineka“, kvietė atsakovo darbuotojus, pastarieji lankėsi pagal kvietimus. Atsakovas išrašė pažymas, kuriose užsakovu nurodė UAB „ŽVC“. Be to, sutartys dėl papildomų darbų buvo sudaromos tiesiogiai su UAB „ŽVC“. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma, jog UAB „ŽVC“ perėmė iš UAB „Fima“ teises ir pareigas, kylančias iš rangos sutarties. Dėl šildymo-šaldymo sistemos garantijos, teismas nurodė, kad 2003 m. balandžio 23 d. šildymo-šaldymo rangos sutarties tarp UAB „Fima“ ir UAB „Pineka“ 7.2 punkte šalys susitarė dėl 2 metų garantijos, kuri pradedama skaičiuoti nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas pasirašytas komisijos 2004 m. rugsėjo 23 d. Taigi, pagal sutartį garantinis terminas atsakovui išliko iki 2006 m. rugsėjo 22 d. Teismas pažymėjo, kad 2003 m. lapkričio 25 d. darbų užbaigimo aktas jokiu būdu nekonstatuoja 2003 m. balandžio 23 d. šildymo-šaldymo rangos sutarties nutraukimo. Priešingai, iš priėmimo akto matyti, kokiai sumai užbaigta darbų akto pasirašymo metu ir už kokią sumą liko neužbaigtų darbų. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti rangos sutarties pasibaigimo ar nutraukimo. Teismas nustatė, kad 2006 m. gegužės 29 d., t. y. garantinio termino laikotarpiu, įvyko atsakovo įrengtos šildymo-šaldymo sistemos, šalčio mašinos (čilerio) gedimas. Apie gedimą atsakovas buvo informuotas tą pačią dieną, tačiau atsakovas gedimo nepašalino, t. y. neįvykdė savo įsipareigojimų. Ieškovas samdė kitas įmones, kurioms sumokėjo už šildymo-šaldymo sistemos gedimų pašalinimą, sunaudotas medžiagas. Byloje atlikus ekspertizę, tiksli gedimo priežastis nenustatyta. Tačiau iš ekspertizės išvados matyti, kad įrenginys nebuvo tinkamai prižiūrimas, joje pažymėta, kad tinkama techninė priežiūra galėjo padėti išvengti gedimo. Teismas nurodė, kad tiek ekspertas savo išvadoje, tiek ir oficialus įrangos atstovas Lietuvoje įrenginio teisingą naudojimą sieja su periodine garantine priežiūra ir tinkamu eksploatavimu. Šalys teismui nepateikė jokių duomenų (nuolatinių stebėjimo žurnalo ar kt.) apie tai, kad atsakovas būtų periodiškai ir tinkami vykdęs įsipareigojimą per garantinį laiką tinkamai atlikti įrangos techninę priežiūrą, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas neatliko garantinio laikotarpio metu tinkamos įrangos techninės priežiūros, ką pripažino ir ekspertas. Ši aplinkybė tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su įvykusiu gedimu, o atsakovui jo nepašalinus per sutartyje nustatytus terminus, ieškovui atsirado nuostoliai, kuriuos jis įrodė pateikta rašytine medžiaga. Teismas, įvertinęs atsakovui, kaip įrangos montuotojui ir prižiūrėtojui, keliamus reikalavimus, jo elgesį (nėra fiksuota periodinė priežiūra, jos dažnumas ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovo veiksmai tapo pakankama ieškovo nuostolių atsiradimo priežastimi. Kita vertus, teismas atsižvelgė ir į ieškovo veiksmus, kurie visgi galėjo turėti įtakos gedimo atsiradimui. Byloje nustatyta, kad pastate įvykdavo elektros energijos nutraukimai, kas sąlygojo šildymo-šaldymo įrenginio gedimą: skysčio patekimą į kompresorių, dėl ko lūžo kompresoriaus sraigtas. Kadangi už elektros srovės tiekimą nors ir netiesiogiai, bet atsakingas ieškovas, kaip pastato savininkas, todėl teismas konstatavo abiejų šalių kaltę, nustatydamas 20 procentų ieškovo kaltės laipsnį ir 80 procentų atsakovo kaltės laipsnį dėl įrangos gedimo. Paskirstęs tarp šalių kaltės naštą ir laipsnį, teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 98 154,46 Lt nuostolių. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 5 000 Lt baudą nurodęs, kad pagal CK 6.73 str. 1 d., kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Kadangi ieškovo patirti nuostoliai viršijo netesybų (baudos) sumą, reikalavimas dėl baudos priteisimo atmestinas. Remdamasis CK 6.37 str. 2 d., 210 str. 2 d., teismas tenkino reikalavimą priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad garantinio termino laikotarpiu įvyko atsakovo įrengtos šildymo-šaldymo sistemos, šalčio mašinos (čilerio) gedimas. Tokia išvada padaryta netinkamai taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, teismas neįvertino tikrųjų sutarties šalių ketinimų, neatsižvelgė į šalių tarpusavio santykius ir elgesį po sutarties sudarymo. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad statinys, kuriame atsakovas buvo sumontavęs ginčo šalčio mašimą, pradėtas naudoti iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti teisės normų aktų nustatyta tvarka. Ieškovui prievolę naudoti sutarties rezultatą po statinio pripažinimo tinkamu naudoti nustato įstatymas (Statybos įstatymo 24 str.). Ieškovas šios prievolės nesilaikė ir sutarties rezultatą pradėjo naudoti iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Esant šalių susitarimui dėl daikto naudojimo ir garantijos termino pradžios, negalima tokia situacija, jog užsakovas, pradėjęs naudotis darbų rezultatu iki garantijos termino pradžios, turi teisę į ilgesnį garantijos terminą, nei jis būtų skaičiuojamas pagal šalių susitarimą. Priešingas aiškinimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, nes užsakovas įgytų teisę į ilgesnį garantijos terminą, nei šalys tarėsi sutartyje. Ginčo šalčio mašinos naudojimas iki jos garantijos termino pradžios lemia garantijos termino skaičiavimo ypatumus konkrečiu atveju ir šis terminas skaičiuotinas ne nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti, o nuo šalčio mašinos naudojimo pradžios, kuri yra ne vėlesnė nei 2003 m. gruodžio 1 d. Kadangi gedimas įvyko praėjus daugiau kaip 2 metams nuo šalčio mašinos naudojimo pradžios, atsakovas nėra atsakingas ne tik už gedimų pašalinimą, bet ir su tuo susijusių nuostolių atlyginimą.Aiškinant sutartį, svarbu įvertinti šalių veiksmus, kuriais jie įformino sutarties vykdymą, nes šalių 2003 m. lapkričio 25 d. pasirašytas darbų užbaigimo aktas ir tai, jog pagal sutartį daugiau jokių darbų nebuvo atlikta ir ieškovas nereikalavo toliau vykdyti sutarties, o atsakovas nedalyvavo pastato pripažinimo tinkamu naudoti procese, liudija, jog šalys sutarė pabaigti sutartinių prievolių vykdymą kitokia tvarka nei buvo numačiusios sutartyje, o tai taip pat svarbu sprendžiant ar ieškovo reikalavimas pagrįstas.Teismas nesprendė jo prerogatyvai priskirto teisės klausimo dėl priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo, o tik konstatavo, kad pagal eksperto išvadą galima pripažinti, jog garantinio laikotarpio metu atsakovas neatliko tinkamos įrangos techninės priežiūros, ir tai lemia tiesioginį priežastinį ryšį su įvykusiu gedimu. Eksperto išvadoje, kuri išdėstyta ekspertizės akte, priežastinio ryšio klausimas nebuvo sprendžiamas. Jeigu ekspertas negalėjo nustatyti gedimo priežasties, akivaizdu, jog ir teismas negalėjo vadovaudamasis eksperto išvada nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nuostolių. Be to, teismas nustatė, jog ir ieškovo veiksmai lėmė šaldymo mašinos gedimus, t. y. nustatė tokias aplinkybes, kurios iš esmės prieštarauja ankstesnėms išvadoms dėl atsakovo veiksmų priežastingumo. Priežastinio ryšio tinkamas nustatymas svarbus dėl to, jog, jeigu būtų nustatyta, kad šalčio mašinos gedimas atsirado garantijos termino laikotarpiu, atsakovas už juos nebūtų atsakingas, jeigu daiktų trūkumai būtų atsiradę po daiktų perdavimo dėl to, kad ieškovas šiuos daiktus netinkamai naudojo (CK 6.697 str.). Teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 62 448,25 Lt nuostolių, suteikdamas nuolaidų už patalpų nuomą, netinkamai taikė žalos nustatymą reglamentuojančias CK 6.249 str. 1 d. nuostatas ir nesilaikė teismų praktikoje įtvirtintos negautų pajamų sampratos, nes iš negautų pajamų neatėmė ieškovo išlaidų, kurias jam būtų reikėję patirti tam, kad gautų grynąjį pelną. Pajamų dydį turi įrodyti ieškovas. Šios pajamos turi būti realios. Dėl to turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų. Be to, nuolaidų nuomininkams suteikimas buvo padarytas ieškovo iniciatyva, pats ieškovas sprendė, kiek sumažinti savo pajamas, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis privalėjo tokias nuolaidas daryti, jog nepadarius nuolaidų nuomininkams, jis būtų turėjęs nuostolių ir pan. Taip pat nepateikti įrodymai, jog neveikiant šaldymo mašinai nurodytu laikotarpiu, temperatūra pastate neatitiko higienos normų reikalavimų, o tai taip pat svarbu vertinant, ar ieškovas turėjo galimybę išvengti nuostolių. Byloje esančios ekspertizės išvados yra abstrakčios, pagrįstos spėjimais ir prielaidomis, tai pripažįsta tiek pats ekspertas, tiek ir teismas savo sprendime. Tokios eksperto išvados negali būti nei tiesioginiu, nei netiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti ir negali jomis būti vadovaujamasi priimant teismo sprendimą. Nepaisant to, teismas, vadovaudamasis eksperto išvada, konstatavo, jog dėl šaldymo mašinos gedimo yra atsakingas atsakovas. Ši išvada nepagrįsta, nes byloje surinkti įrodymai (pastato nuomos sutartys ir sąskaitos faktūros už eksploatavimo ir komunalines paslaugas), kurie patvirtina, kada ieškovas, ankstesnis savininkas UAB „Fima“ pradėjo naudoti pastatą, o kartu ir šalčio mašiną. Šalčio mašinos naudojimo momentas svarbus aiškinant sutartį, skaičiuojant garantijos terminus ir sprendžiant ar ieškovo reikalavimas yra pagrįstas. Tačiau teismas nepasisakė dėl nurodytų įrodymų ir nenurodė motyvų, dėl ko juos atmeta.Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes priteisė ieškovui didesnę bylinėjimosi išlaidų dalį nei priklausytų pagal įstatymą. Teismas patenkino 76,86 procentus viso ieškovo reikalavimo. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui priklausytų gauti 2 731,49 Lt žyminio mokesčio, 2 828,45 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 2 720,84 Lt ekspertizės išlaidų, 248,64 Lt dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo. Atitinkamai turėtų būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei.

Ekspertizę atlikęs ekspertas nurodė labiausiai tikėtinas čilerio gedimo priežastis: gamintojo brokas, elektroninio vožtuvo pralaidumas, netinkama ar turinti klaidų programinė įranga, tinkamai nevykdyta čilerio priežiūra. Už visas šias nurodytas čilerio gedimo priežastis yra atsakingas atsakovas UAB „Pineka“. Teismas nepagrįstai nustatė 20 proc. dydžio ieškovo kaltės laipsnį dėl įrangos gedimo. Įvertinus eksperto išvadą, byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, galima daryti išvadą, kad atsakovas pirmiausia atsako už tai, jog čileris būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį ir pilnai atitiktų bendrus šalčio mašinoms keliamus reikalavimus bei vartotojų lūkesčius, kas nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta, t. y. pati kompresoriaus struktūra (tik vieno elektrinio vožtuvo buvimas) nebuvo tinkama, siekiant garantuoti saugų čilerio darbą galimo elektros energijos nutrūkimo metu. Įvertinus byloje esantį UAB „Industek“ aiškinamąjį raštą matyti, jog pirmieji keturi lentelėje užfiksuoti gedimai indikuojami pavadinimu „Emergency stop“. Tikėtina, kad būtent tokio pobūdžio gedimai teismo sprendime ir įvardijami kaip elektros energijos nutrūkimai, dėl kurių netiesiogiai kaltu pripažintas ieškovas. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, jog čilerio gedimo indikacija „Emergency stop“ galima dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai sutrinka viso pastato elektros tiekimas ir 2) tuo atveju, kai paspaudžiamas avarinio stabdymo mygtukas. Tokiu atveju, sprendžiant ieškovo kaltės klausimą, būtina išsiaiškinti, kuris iš nurodytų variantų buvo įvykęs. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kiekvieną kartą šalčio mašinai indikavus aliarmą, ieškovo darbuotojai nedelsiant susisiekdavo su atsakovu, kurio darbuotojai atvykdavo pasižiūrėti ir paleisti čilerį. Dėl šios priežasties būtent atsakovui ir yra priskirtina atsakomybė už elektros srovės sutrikimą, galimai galėjusį turėti įtakos čilerio gedimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Byloje nustatyta, kad 2003 m. balandžio 23 d. tarp UAB „Fima“ ir UAB „Pineka“ buvo sudaryta Šildymo-šaldymo rangos sutartis (toliau Rangos sutartis) (t. 1, b. l. 9-16), kuria UAB „Pineka“ (rangovas) įsipareigojo statybos objekte – administraciniame pastate ir priestate, esančiame adresu: Žirmūnų g. 139, Vilniuje, atlikti šildymo-šaldymo sistemų įrengimo ir pridavimo reikiamai valstybinei tarnybai darbus bei garantiniu laikotarpiu atlikti šildymo-šaldymo sistemos techninį aptarnavimą (Rangos sutarties 1 p., 7.3 p., Rangos sutarties priedas Nr. 1). Rangos sutarties 7.2 punkte rangovas įsipareigojo garantuoti atliktų pagal Rangos sutartį darbų kokybe 5 metus, o įrengimų ir medžiagų – 2 metus, garantinį terminą pradedant skaičiuoti nuo statinio pripažinimo tinkamu dienos. 2004 m. liepos 23 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 45-48) UAB „Fima“ (užsakovas) pardavė UAB „ŽVC“ minėtą administracinį pastatą, o 2004 m. liepos 31 d. tarp šių šalių buvo sudaryta papildoma sutartis dėl įrangos, medžiagų ir darbų, atliktų ir įgytų UAB „Fima“ rekonstruojant pastatą, pardavimo. 2004 m. rugsėjo 23 d. pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti (t. 1, b. l. 52). 2006 m. gegužės 29 d. įvyko atsakovo įrengtos šildymo-šaldymo sistemos – šalčio mašinos gedimas.

Atsakovas UAB ,,Pineka“ (rangovas) savo apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad šalčio mašinos (čilerio) gedimas įvyko ne garantinio termino laikotarpiu, todėl jis nėra atsakingas už ieškovo (užsakovo) patirtus nuostolius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009, išaiškino, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 1, 3 d.). Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

Garantinis terminas – tai įstatymo arba šalių susitarimu nustatytas terminas, per kurį galioja vienos iš sutarties šalių garantija, kad perduotas ir tinkamai naudojamas daiktas atitinka sutartyje bei daiktų kokybę reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytus kokybės reikalavimus bei galės patikimai tarnauti arba būti patikimai naudojamas (CPK 6.335, 6.664 str.). CK 6.666 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai darbų rezultatą priėmė arba turėjo priimti užsakovas, išskyrus atvejus, kai rangos sutartis nustato ką kita.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perėmęs užsakovo reikalavimo teisę, reikalauja iš atsakovo (rangovo) atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl atsakovo įrengtos šalčio mašinos (čilerio) gedimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo įrengtos šalčio mašinos (čilerio) gedimas įvyko 2006 m. gegužės 29 d. Rangos sutarties 7.2 punkte rangovas įsipareigojo įrengimams ir medžiagoms suteikti garantiją 2 metų terminui, pradedant jį skaičiuoti nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos (t. 1, b. l. 11). Bylos duomenimis, statinys pripažintas tinkamu naudoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. rugsėjo 23 d. aktu Nr. (101) 11.4-2621 (t. 1, b. l. 52). Atsakovas teigia, kad jo įrengta šaldymo sistema buvo pradėta naudoti dar prieš statinį pripažįstant tinkamu naudoti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad šalčio mašina buvo pradėta naudoti ne vėliau kaip 2003 m. gruodžio 1 d. (t. 4, b. l. 4), o 2009 m. liepos 13 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 4, b. l. 92) atsakovo atstovas pažymėjo, kad po 2003 m. lapkričio 25 d. atsakovas daugiau jokių darbų nebeatliko. Tačiau kitame apeliacinės instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2009 m. lapkričio 30 d. (t. 4, b. l. 125), atsakovo atstovas jau nurodė, kad 2003 m. lapkričio 25 d. darbų užbaigimo aktas nebuvo baigiamasis, po jo pasirašymo atsakovas atliko darbus. 2003 m. lapkričio 25 d. darbų pagal 2003 m. balandžio 23 d. Šildymo-šaldymo rangos sutartį užbaigimo akto, kuriuo remiasi atsakovas, 2 ir 3 punktuose nurodyta, jog akto pasirašymo dieną yra įvykdyta darbų už 541 475,49 Lt, o neužbaigtų darbų liko už 158 524,51 Lt; 7 punkte nurodyta, kad likusius, 2003 m. balandžio 23 d. sutartimi numatytus darbus, rangovas įsipareigoja pradėti vykdyti per 5 darbo dienas po užsakovo raštiško informavimo apie būtinybę vykdyti šiuos darbus; 8 punkte nurodyta, kad užsakovas, atsižvelgdamas į darbų atnaujinimo ir užbaigtumo terminų neapibrėžtumą ir įšaldytas rangovo apyvartines lėšas, sutinka apmokėti avansu 50 proc. nesumontuotos įrangos vertės, t. y. 73 750,59 Lt (t. 1, b. l. 178). Trečiasis asmuo UAB ,,Fima“ teismui pateikė duomenis, kad 2003 m. lapkričio 25 d., po nurodyto darbų užbaigimo akto pasirašymo, rangovas užsakovui pateikė 73 750,59 Lt sąskaitą Nr. 8 išankstiniam apmokėjimui už šaldymo įrangą (t. 4, b. l. 102), o užsakovas 2003 m. gruodžio 29 d. ir 2004 m. sausio 6 d. ją apmokėjo (t. 4, b. l. 103-104), taip pat atliktų darbų pagal 2003 m. balandžio 23 d. Šildymo-šaldymo rangos sutartį 2004 m. balandžio 30 d., birželio 28 d. aktus (t. 4, b. l. 106-107, 110, 111, 112, 113, 115-116, 117, 118, 119). Atsakovas teismui pateikė 2004 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų pagal 2003 m. balandžio 23 d. Šildymo-šaldymo rangos sutartį aktą (t. 4, b. l. 100). Iš šių dokumentų galima spręsti, kad ir po 2003 m. lapkričio 25 d. darbų užbaigimo akto pasirašymo – 2003 m. lapkričio mėn. - 2004 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu – rangovas atliko darbus, susijusius su šaldymo mašinos įrengimu pagal 2003 m. balandžio 23 d. sutartį (t. 4, b. l. 102-119). Atsakovo pozicija, kad šaldymo mašinos garantinis terminas prasidėjo nuo 2003 m. lapkričio 25 d. darbų užbaigimo akto pasirašymo, o darbai po šio akto pasirašymo buvo vykdomi pagal kitas sutartis, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kadangi, kaip minėta, 2003 m. lapkričio 25 d. akte šalys susitarė, kad darbai bus tęsiami toliau, o į bylą šalių pateikti atliktų darbų aktai pagal 2003 m. balandžio 23 d. sutartį, įrodo, kad įsipareigojimai, numatyti 2003 m. lapkričio 25 d. akte, buvo vykdomi. Be to, atsakovas nepateikė duomenų, kad šalys 2003 m. balandžio 23 d. sutarties nuostatą dėl garantinio termino pradžios skaičiavimo pakeitė, nors, pasirašydami 2003 m. lapkričio 25 d. aktą, tai galėjo padaryti. Atsakovo teiginys, kad šalčio mašina buvo pradėta naudoti vėliausiai nuo 2003 m. gruodžio 1 d., iš karto po 2003 m. lapkričio 25 d. darbų užbaigimo akto pasirašymo, yra visiškai nelogiškas, kadangi tuo laikotarpiu šalyje prasideda kalendorinė žiema ir visai neįtikėtina, kad šildymo sezono metu ieškovas galėjo pradėti eksploatuoti šalčio mašiną. Byloje esančiame ŽVC Raktų išdavimo žurnale nurodyta, kad atsakovo atstovas lankėsi ieškovo patalpose, kur sumontuota šalčio mašina, 2006 m. gegužės 25 d., t. y. likus kelioms dienoms iki šalčio mašinos sugedimo. Jeigu, kaip teigia atsakovas, jis laikė, kad garantinis terminas yra pasibaigęs, neaišku, kokiu tikslu lankėsi ieškovo patalpose. Atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl atsakovo atstovas 2006 m. gegužės 25 d. lankėsi ieškovo patalpose, kuriose sumontuota šalčio mašina. Aplinkybės, kad atsakovo darbuotojai ir po šalčio mašinos gedimo 2006 m. gegužės 29 d. atvyko į UAB ,,ŽVC“ patalpas, kuriose buvo sumontuota šalčio mašina (t. 1, b. l. 55, 58), lankėsi ir kitomis 2006 m. gegužės mėn. – liepos mėn. dienomis (t. 1, b. l. 57-62), leidžia spręsti, kad atsakovas vykdė 2003 m. balandžio 23 d. Šildymo-šaldymo rangos sutarties 7.2 punkto bei sutarties priedo nuostatas, kad garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos bei kad garantiniu laikotarpiu atsakovas atlieka techninę priežiūrą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad po šalčio mašinos sugedimo 2003 m. gegužės 29 d. tarp ieškovo ir atsakovo dėl šalčio mašinos gedimo vyko susirašinėjimas (t. 1, b. l. 74-77), iš kurio turinio galima spręsti, kad atsakovas veikė taip lyg garantinis terminas nebūtų pasibaigęs ir atsakovas yra atsakingas už šalčio mašinos sugedimą, o 2006 m. birželio 14 d. (t. 1, b. l. 78) pranešė ieškovui, kad dėl netinkamo šalčio mašinos eksploatavimo už jos gedimus yra atsakingas jį eksploatavęs asmuo, todėl už šalčio mašinos gedimų pašalinimą turi būti apmokėta. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo įrengtos ieškovo patalpose šalčio mašinos (čilerio) gedimas įvyko garantiniu laikotarpiu, todėl atsakovas UAB ,,Pineka“ (rangovas) atsako už defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl užsakovo kaltės. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo atlikta ekspertizė (t. 3, b. l. 145-147), kurią atlikęs ekspertas negalėjo nustatyti tikslios šalčio mašinos gedimo priežasties. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ir ieškovo veiksmai galėjo turėti įtakos gedimo atsiradimui, nes pastate įvykdavo elektros energijos nutraukimai, kas sąlygojo šildymo-šaldymo įrenginio gedimą: skysčio patekimą į kompresorių, dėl ko lūžo kompresoriaus sraigtas. Teismas, pažymėjęs, kad už elektros srovės tiekimą, nors ir netiesiogiai, atsakingas ieškovas kaip pastato savininkas, konstatavo, kad ieškovo kaltė dėl šalčio mašinos gedimo sudaro 20 procentų, ir sumažino šia dalimi prašomą ieškovo priteisti nuostolių atlyginimo sumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta jokiais įrodymais. Byloje nėra tokių duomenų, kad dėl ieškovo veiksmų būtų buvęs trikdomas elektros energijos tiekimas, kas būtų turėję įtakos šalčio mašinos sugedimui. Kaip minėta, pareigą įrodyti užsakovo kaltę turi rangovas. Atsakovas UAB ,,Pineka“ įrodinėja, kad šaldymo mašinos (čilerio) gedimas įvyko dėl ieškovo kaltės, remdamasis UAB ,,Industek“ 2006 m. birželio 19 d. aiškinamuoju raštu Nr. 32 (t. 1, b. l. 196), kuriame nurodyta, kad nuo šalčio mašinos instaliavimo 2003 m. pradžios mašinos valdiklis užfiksavo 99 avarinius šalčio mašinos sustabdymus. Iš šių duomenų matyti, kad ieškovas su šalčio mašinos eksploatavimu turėjo problemų. UAB ,,Industek“ 2008 m. sausio 10 d. aiškinamajame rašte Nr. 38 (t. 3, b. l. 149-150), pateiktame ekspertizę byloje atlikusiam ekspertui, pažymėjo, kad pagal UAB ,,Industek“ pasirašomas sutartis su montuojančiomis firmomis, sumontavus įrenginius, yra rekomenduojama pasirašyti įrangos garantinės priežiūros sutartį tarp užsakovo ir montavusios įmonės, arba kitos firmos, galinčios atlikti kondicionavimo gaminių grantinę priežiūrą. Kaip byloje nustatyta, atsakovas UAB ,,Pineka“ 2003 m. balandžio 23 d. Šildymo-šaldymo rangos sutartimi buvo įsipareigojusi atlikti šildymo-šaldymo įrenginio techninę priežiūrą, tačiau, kaip matyti iš minėto UAB ,,Industek“ aiškinamojo rašto Nr. 38 ir iš eksperto išvados, šią pareigą atliko netinkamai. UAB ,,Industek“ nurodė, kad kiekvienos apžiūros rezultatai turi būti surašomi į gaminio techninio paso apžiūros lenteles ir saugomi pas įrangos savininką. Ekspertas K. Č. 2008 m. vasario 19 d. ekspertizės akte nurodė, kad įrenginys nebuvo tinkamai prižiūrimas, nes nėra techninės priežiūros nuolatinių stebėjimų žurnalo bei periodinių ir specializuotų apžiūrų bei jų metu atliktų aktų. Ekspertas pažymėjo, kad tinkamai atlikta techninė priežiūra galėjo padėti išvengti gedimo. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog gedimas įvyko dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina ieškovo patirtų nuostolių suma (CK 6.697 str. 3 d.).

Atsakovas apeliaciniu skundu neginčija teismo priteistos sumos, sumokėtos įvairioms įmonėms už atliktus šaldymo mašinos remonto darbus, šildymo-šaldymo sistemos gedimų pašalinimą bei funkcionalumo atstatymą, sunaudotas medžiagas, dydžio. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo priteista suma, kurią ieškovas patyrė suteikdamas nuolaidas už patalpų nuomą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas, prašydamas priteisti negautas pajamas, neatėmė išlaidų, kurias jam būtų reikėję patirti tam, kad gautų grynąjį pelną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Ieškovas teismui pateikė patirtų nuostolių apskaičiavimą, atėmęs iš negautų pajamų tik pelno ir PVM mokesčius, tačiau neatėmė kitų išlaidų (kitų mokesčių, darbuotojų darbo užmokesčio ir kitų sumų), kurias jam būtų reikėję patirti tam, kad gautų grynąjį pelną. Pajamų dydį turi įrodyti ieškovas. Šios pajamos turi būti realios. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų. Jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, arba ieškovas nepateikia reikiamų duomenų, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus. Teismas, atsižvelgęs į teismo posėdžio metu išsakytus atsakovo ir ieškovo argumentus dėl negautų pajamų dėl padarytų nuolaidų pagal nuomos sutartis, sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti 62 448,25 Lt suma mažintina 60 proc., kadangi bendroje ieškovo pajamų struktūroje pagal ieškovo 2006 m. pelno (nuotolių) ataskaitą (t. 4, b. l. 96) įprastinės veiklos sąnaudos sudaro 61 proc., todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 24 979,30 Lt negautų pajamų suma pagal nuomos sutartis dėl padarytų nuolaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistą nuostolių atlyginimo sumą apeliacinės instancijos teismas sumažino, CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 3 553,86 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 1), turėjo 3 680 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 95), 3 540 Lt ekspertizės išlaidų (t. 3, b. l. 177, 180), 323,50 Lt išlaidų už antstolio atliktus veiksmus vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 2, b. l. 70, 71). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo UAB ,,Pineka“ ieškovui UAB ,,ŽVC“ atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai priteisiama 2 381 Lt žyminio mokesčio, 2 466 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, 2 372 Lt už ekspertizę, 217 Lt už antstolio atliktus veiksmus vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš viso – 7 436 Lt. Byloje nėra duomenų apie atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, valstybei iš atsakovo UAB ,,Pineka“ priteisiama 45,50 Lt, o iš ieškovo – 22 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą pirmosios instancijos teisme.

Už apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,ŽVC“ sumokėjo 736,16 Lt žyminį mokestį (t. 4, b. l. 22), o atsakovas UAB ,,Pineka“ – 2 944,64 Lt žyminį mokestį (t. 4, b. l. 38). Ieškovas pateikė įrodymus, kad sumokėjo 2 760 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 84, 85, 86), o atsakovas pateikė įrodymus, kad sumokėjo 1 428 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 87, 88). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas patenkintas, iš atsakovo ieškovui priteistinas 736,16 Lt žyminis mokestis ir 2 760 Lt išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1, 3 d.). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, atsakovui iš ieškovo atitinkamai priteistina 383 Lt žyminio mokesčio ir 186 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovui iš atsakovo ir atsakovui iš ieškovo priteistinos sumos įskaitomos, todėl ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 2 927,16 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, valstybei iš atsakovo priteistina 42,66 Lt (t 4, b. l. 46) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio antrosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą pakeisti. Priteistą ieškovui UAB ,,ŽVC“ (į. k. 300027769) iš atsakovo UAB ,,Pineka“ (į. k. 152528391) 98 154,46 Lt sumą nuostoliams atlyginti sumažinti iki 85 224,12 Lt (aštuoniasdešimt penkių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt keturių litų 12 ct).

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir šią dalį išdėstyti taip:

,,Priteisti iš atsakovo UAB ,,Pineka“ ieškovui UAB ,,ŽVC“ 7 436 Lt (septynis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti valstybei iš atsakovo UAB ,,Pineka“ 45,50 Lt (keturiasdešimt penkis litus 50 ct), o iš ieškovo – 22 Lt (dvidešimt du litus) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą pirmosios instancijos teisme.“

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį, kuria sumažintas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo UAB ,,Pineka“ turto arešto mastas iki 98 154,46 Lt. Turto arešto mastą sumažinti iki 85 224,12 Lt (aštuoniasdešimt penkių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt keturių litų 12 ct) sumos.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Pineka“ ieškovui UAB ,,ŽVC“ 2 927,16 Lt (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt septynis litus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, valstybei – 42,66 Lt (keturiasdešimt du litus 66 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartį išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui Centrinei hipotekos įstaigai.