Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

4. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėja R. S. (pavardė iki santuokos sudarymo – P.) yra mirusiojo V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), ir mirusiosios V. P., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Pareiškėjos tėvas V. P. 1997 m. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtinu notarine tvarka, visą jam priklausantį turtą, tame tarpe ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini)A, po savo mirties paliko dukrai R. S., kuri savo gyvenamąją vietą nuo 2008 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. sausio 15 d. deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 5 d. Radviliškio rajono 2-ojo notarų biuro išduoti liudijimai (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) patvirtina, jog Radviliškio rajono 2-ajame notarų biure nėra priimta pareiškimų apie (duomenys neskelbtini) mirusio V. P. bei (duomenys neskelbtini) mirusios V. P. palikimo priėmimą. Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registre 2024 m. rugpjūčio 24 d. duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirusio V. P. ir (duomenys neskelbtini) mirusios V. P. palikimo priėmimo faktų ar pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų nėra įregistruota.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

7. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. S. pateikė įrodymus, kad po jos tėvų V. P. ir V. P. mirties jų palikimo niekas nepriėmė. Pateikti rašytiniai įrodymai ir aplinkybės nurodytos pareiškime patvirtina, kad pareiškėja R. S. po palikėjų V. P. ir V. P. mirties likusį turtą valdo kaip savo, juo rūpinasi, prižiūri, moka mokesčius už nekilnojamajam turtui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas.

9. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

10. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po V. P. ir V. P. mirties jiems nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu rūpinasi ir prižiūri pareiškėja R. S., mokėdama turto išlaikymo mokesčius, valdydama paveldimą turtą kaip savo, naudodamasi juo, palaikydama jį tinkamos būklės. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuotas asmuo pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, kitų asmenų, galinčių paveldėti mirusiųjų V. P. ir V. P. turtą nėra, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja po tėvų mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti, todėl reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ir motinos V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.