- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- e1-894-543/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35797-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Kaltinamasis
- G. L.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.4Kiti bausmės nuostatų taikymo klausimai
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.9.13Kiti baudžiamojo poveikio priemonių ir jų skyrimo klausimai
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.10Kitos kardomosios priemonės
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis G. L. 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 15.00 val. Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 750 LI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį ir vartojo alkoholį po to eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iš karto po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, kuomet 2023 m. rugsėjo 17 d. 16 val. 27 min. jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,87 promilių neblaivumas).
Kaltinamasis G. L. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog jis turi teisę vairuoti transporto priemones. 2023 metų liepos mėnesį jo motina L. L. už savo asmenines santaupas, už 6 200 Eur sumą pirko ir savo vardu įregistravo automobilį „BMW 750 LI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). 2023 metų birželio mėnesio viduryje jis sugrįžo iš (duomenys neskelbtini), kur gyveno apie 20 metų. Kai sugrįžo, jis važinėjo ir naudojosi minėtu motinai priklausančiu automobiliu „BMW 750 LI“. Motina jam buvo leidusi neatlygintinai naudotis jai priklausančiu automobiliu. 2023 m. rugsėjo 17 d. jis buvo blaivus savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 14 val. 40 min. jis sugalvojo nuvažiuoti pas pusbrolį, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Nuo jo namų iki pusbrolio namų yra apie 10 km atstumas. Apie 15.00 val. važiuojant apie 60 km/h greičiu per (duomenys neskelbtini) kaimą, žvyrkelyje ant kalniuko sumėtė jo vairuojamą automobilį, nuokalnėje jis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į kairėje kelio pusėje esantį griovį. Jo vairuojamas automobilis apvirto, po to atsivertė ant ratų. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo motinai L. L. priklausantis automobilis, o jis pats nenukentėjo. Šio eismo įvykio metu jis buvo blaivus. Apie šį eismo įvykį jis nepranešė Bendrajam pagalbos centrui. Kadangi jis buvo sveikas, todėl nusprendė išsitraukti iš griovio automobilį ir parsitempti jį į namus. Po eismo įvykio sustojo pravažiuojantis automobilis „Volkswagen Sharan“, kurio vairuotojo paprašė jį nuvežti pas pusbrolį R. D. Nepažįstamas vyras, kurio apibūdinti negali, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini), buvusį už 5 kilometrų. Tuomet jis paprašė pusbrolio R. D. ištraukti nuo kelio nuvažiavusį automobilį. Kartu su R. D. automobiliu „Volkswagen Golf“ nuvažiavo į eismo įvykio vietą, bandė ištraukti automobilį „BMW 750 LI“. Jiems nesisekė ištraukti automobilį, nes trūkinėjo trosas, todėl jis labai susinervino dėl šio eismo įvykio ir dėl apgadinto automobilio. Įvykio vietoje buvo jam nepažįstamas vaikinas, kurio apibūdinti negali, nes neįsidėmėjo. Tas vaikinas turėjo ir jam pasiūlė išgerti alaus bei sidro. Tuomet jis išgėrė 0,5 litro alaus ir apie 0,5 litro sidro. Jis pats neketino vairuoti automobilį. Sidrą ir alų gėrė bandant ištraukti automobilį. Traukiant automobilį „BMW 750 LI“ atvažiavo policijos pareigūnai. Nuo alkoholio vartojimo buvo praėję gal 5-10 minučių. Jis pasakė policijos pareigūnams, kad alkoholį gėrė po eismo įvykio. Nežino, kas iškvietė policiją, nes pats neskambino. Pirmu tikrinimu alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 1,87 neblaivumas. Jis sutiko su jam nustatytu neblaivumu. Policijos pareigūnai jį nušalino nuo vairavimo, o automobilį „BMW 750 LI“ priverstinai išgabeno į saugojimo aikštelę. Teisę vairuoti transporto priemones jis turi daugiau kaip 20 metų, žino vairuotojų pareigas, žino, kad apie eismo įvykį būtina pranešti policijai ir po eismo įvykio negalima vartoti alkoholio. Dėl įvykdyto nusikaltimo jis labai gailisi (b. l. 81 – 84).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo G. L. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.
Liudytoja L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2023 metų birželio mėnesio viduryje, maždaug po 20 metų gyvenimo (duomenys neskelbtini), sugrįžo jos sūnus G. L. Sūnus sugrįžo gyventi į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tuo metu sunkiai sirgo jos sutuoktinis, todėl reikėjo automobilio, kad galėtų jį nugabenti į gydymo ir kitas įstaigas. Ji pati irgi turi teisę vairuoti transporto priemones. 2023 metų liepos mėnesį už savo santaupas (6 200 Eur) pirko ir savo vardu įregistravo automobilį „BMW 750 LI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Ji yra šio automobilio savininkė ir pati leido naudotis šiuo automobiliu teisę vairuoti turinčiam savo sūnui G. L. Automobilis „BMW 750 LI“ buvo laikomas sodybos kieme ir jos leidimu, bet kuriuo metu G. L. galėjo važinėti bei naudotis jos automobiliu. Kitiems asmenims ji nebuvo davusi savo automobilio. Ji nežino, kur, kada ir kokiu tikslu jai priklausančiu automobiliu važiuodavo G. L. Automobilį prižiūrėjo G. L. 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 11.00 val. ji išvažiavo iš namų pas giminaitį į ligoninę ir kapus. Namuose liko G. L., kuris buvo blaivus. Ji nežino, kokie buvo G. L. tos dienos planai ir ketinimai, nežino, ar jis ketino kur nors važiuoti. Automobilis „BMW 750 LI“ stovėjo sodybos kieme. Po pietų jai paskambino policijos pareigūnai, kurie informavo, kad jai priklausantis automobilis „BMW 750 LI“ pateko į eismo įvykį ir buvo apgadintas eismo įvykio metu. Tuomet ji skambino sūnui, bet jis neatsakė. Vakare sugrįžęs G. L. pasakė, kad jis nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, apvirto ir po eismo įvykio gėrė alkoholį. G. L. nepiktnaudžiauja alkoholiu, jį vartoja retai ir saikingai. Ji nežino kur, kada ir dėl kokių priežasčių tąkart G. L. vartojo alkoholį. Nežino kur ir kokiu tikslu jis važiavo. Nežino, ar to eismo įvykio metu G. L. vairavo transporto priemonę būdamas blaivus, ar vartojo alkoholį jau po eismo įvykio. Jeigu pati būtų mačiusi, kad sūnus ketina vairuoti automobilį būdamas neblaivus, tikrai nebūtų jam tai leidusi ir nedavusi savo transporto priemonės. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jai priklausantis automobilis „BMW 750 LI“, bet savo sūnui G. L. dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio pretenzijų ji neturi ir nereikalauja žalos atlyginimo, nes jis pats ir sutvarkys automobilį (b. l. 38 – 44).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo V. R. tarnybiniuose pranešimuose, kurių pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2023 m. rugsėjo 17 d. jis dirbo policijos ekipaže, kurio atpažinties Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 15 val. 38 min. buvo gautas pranešimas apie tai, kad kelyje, netoli upės yra ant šono apvirtęs automobilis „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio viduje nieko nėra. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pievoje buvo rastas nuvažiavęs nuo kelio ir apvirtęs lengvasis automobilis „BMW 750 LI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Prie šio automobilio buvo rastas ir jo vairuotojas G. L., kuris paaiškino, kad vairuodamas šį automobilį žvyrkelyje jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Jis teigė, kad automobiliu važiavo vienas ir jį vairavo būdamas blaivus. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0229, patikrinus G. L. blaivumą, jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, kai pirmu tikrinimu 16 val. 27 min. jam nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 16 val. 45 min. jam nustatytas 1,87 neblaivumas. G. L. teigė, kad tik po eismo įvykio jis vartojo alkoholinius gėrimus – (duomenys neskelbtini) kokteilį. Šio eismo įvykio metu žmonės nesužaloti, kiti statiniai ar turtas neapgadinti. Įvykio vietoje buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema, apžiūrėtas apvirtęs automobilis „BMW 750 LI“ bei padarytos fotonuotraukos. Nustatyta, kad automobilis „BMW 750 LI“ priklauso G. L. motinai L. L. Automobilis buvo paimtas iš eismo įvykio vietos ir nugabentas į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir užregistruotas eismo įvykis. Įvykio vietoje buvo filmuota nešiojamais vaizdo registratoriais (b. l. 6 – 11, 12 – 13).
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2023 m. rugsėjo 17 d. nuo 16 val. 35 min. iki 17 val. 10 min. buvo apžiūrėtas ir aprašytas (duomenys neskelbtini) eismo įvykyje dalyvavęs baltos spalvos automobilis „BMW 750 LI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuota, jog minėtas automobilis stovi pievoje. Nuo automobilio priekinės ašies dešinės pusės rato iki (duomenys neskelbtini) gatvės atstumas – 7,2 m, nuo automobilio galinės ašies dešinės pusės rato iki (duomenys neskelbtini) gatvės atstumas – 10,4 m. Nuo automobilio priekinės ašies dešinės pusės rato iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) (šiaurės rytų pusės sienos) atstumas – 6,2 m. (duomenys neskelbtini) gatvė yra žvyruota, jos plotis – 4,8 m. Žvelgiant į (duomenys neskelbtini) gatvę iš pietvakarių pusės į šiaurės rytų pusę, kairėje kelio pusėje matomos dvi žolėje įspaustos nuvažiavimo nuo kelio žymės. Kairės pusės ratų žolėje įspaustos žymės ilgis – 11,8 m, dešinės pusės ratų žolėje įspaustos žymės ilgis – 4,3 m. Už šių ratų žolėje įspaustų žymių, pievoje matomos automobilio apvirtimo žymės. Apvirtimo pievoje žymės iki automobilio „BMW 750 LI“ matomos 31,7 m atstumu. Apžiūrint automobilį „BMW 750 LI“, matomi jo apgadinimai ant stogo, variklio dangčio, visų keturių durų, visų keturių sparnų, abiejų išorinių vaizdo veidrodžių, priekinio bamperio, priekinio ir galinio stiklų, priekinių kairės pusės durelių stiklo, dešinės pusės abiejų durelių stiklų, priekinio kairės pusės žibinto, priekinio kairės pusės rato ir galinio dešinės pusės rato. Apžiūrint automobilio salono vidų, ant priekinės keleivio sėdynės ir galinės keleivių sėdynės matomos sudėtos įvairios šio automobilio detalių šukės. Ant automobilio galinės sėdynės matomas tuščias 1 litro talpos plastikinis alkoholinio kokteilio butelis su užrašu „S. Tonic Alk. 6%“. Automobilyje nėra vaizdo registratoriaus, (duomenys neskelbtini) gatvėje ir aplink nėra įrengta vaizdo stebėjimo kamerų. Apžiūros metu buvo paimtas minėtas automobilis. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 14 – 24).
Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2023 m. rugsėjo 17 d. automobilis „BMW 750 LI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini) į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 25).
Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. pakvitavimo matyti, jog L. L. buvo grąžinta automobilis „BMW 750 LI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), šio automobilio užvedimo raktas ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28 – 30).
Iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilio „BMW 750 LI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra L. L. (b. l. 31).
Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2023 m. rugsėjo 17 d. G. L. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą, 16 val. 27 min. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0229, jam buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas. 16 val. 45 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu G. L. buvo nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti G. L. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. G. L. sutiko su jo neblaivumo nustatymo rezultatais ir patvirtino juos pasirašytinai (b. l. 33).
Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2023 m. rugsėjo 17 d. G. L. savanoriškai pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45 – 48).
Iš 2023 m. spalio 4 d. pakvitavimo matyti, jog G. L. buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49 – 52).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina tai, jog kaltinamasis G. L. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vartojo alkoholį po sukelto eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (1,87 promilių) ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis G. L., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis G. L. sutiko ir su prokurorės jam pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme bei prašė leisti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą sumokėti dalimis (b. l. 100 – 107, 108 – 111).
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis G. L. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). G. L. Lietuvos Respublikoje teisiamas pirmą kartą, jis nėra baustas administracine tvarka (b. l. 58 – 59, 60 – 63). Kaltinamasis G. L. yra dirbantis, (duomenys neskelbtini), neturintis nepilnamečių išlaikytinių (b. l. 53, 54 – 55, 56 – 57). Kaltinamasis neregistruotas psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (b. l. 66). Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 81 – 84). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).
Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog tokio pobūdžio teisės pažeidimą Lietuvos Respublikoje kaltinamasis G. L. padarė pirmą kartą. Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo G. L. asmenybę sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą griežtesnę baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Visų paminėtų aplinkybių pagrindu kaltinamajam G. L. skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo G. L. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo G. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Kaltinamasis G. L. pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Vertinant visas pirmiau jau aptartas kaltinamąjį G. L. charakterizuojančias aplinkybes, jo vykdomą darbinę veiklą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sprendžiama, jog jis dar yra vertas teismo pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Todėl kaltinamajam G. L. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 5 mėnesių laikotarpiui, taikant jam intensyvią priežiūrą bei įpareigojant jį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam G. L. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis G. L. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė naudodamasis specialia jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog G. L. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu pažymėti bei įvertinti tai, jog kaltinamasis vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį ir iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kai jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Todėl, vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam G. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant būtent prokurorės pasiūlytam laikui – 3 metams 6 mėnesiams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 18 d. kaltinamajam G. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 93 – 99). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu G. L. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šiuo atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2023 m. rugsėjo 18 d.
Kaltinamasis G. L. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kelių transporto priemone – kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „BMW 750 LI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, minėtas automobilis „BMW 750 LI“ pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies atžvilgiu laikoma konfiskuotinu turtu. Kaip jau minėta, automobilis „BMW 750 LI“ nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam. BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kuomet kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Tačiau nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl konfiskuotinas turtas – automobilis „BMW 750 LI“ negali būti fiziškai paimtas valstybės nuosavybėn. Baudžiamasis įstatymas numato ir tai, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos medžiagoje yra pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, jog automobilio „BMW 750 LI“, kurio techninės charakteristikos sutampa su kaltinamojo G. L. vairuoto automobilio „BMW 750 LI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), techninėmis charakteristikomis, 2023 metų rugsėjo mėnesį vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 8 550 Eur (b. l. 32). Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, daroma išvada, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „BMW 750 LI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertė byloje buvo aiškiai ir tiksliai nustatyta pateiktoje (duomenys neskelbtini) pažymoje, kuria teismas toliau ir vadovaujasi. Taigi, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo bei sunkumo laipsnį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei jos tikslus, kaltinamajam G. L. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „BMW 750 LI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 8 550 Eur sumą.
Kaltinamasis G. L. prašė leisti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą sumokėti dalimis (b. l. 100 – 107, 108 – 111). Šiuo aspektu pažymėtina, jog nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškomos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnyje yra numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis (teismo baudžiamasis įsakymas) dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis (teismo baudžiamasis įsakymas) dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Tokiu būdu, G. L. neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visą iš jo priteistą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu kaltinamasis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.
Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. L. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 85 – 92, 93 – 99). Šios G. L. paskirtos kardomosios priemonės panaikinamos tik įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu G. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu jis privalo būti namuose ((duomenys neskelbtini)) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei paskirti jam pareigą – bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti G. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 18 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti G. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „BMW 750 LI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 8 550 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti G. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.
Išaiškinti kaltinamajam G. L. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.