Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. Ž. , gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. spalio 28 d., apie 14.30 valandą, (duomenys neskelbtini), S. Ž. nevykdė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato policijos pareigūnų Gintaro Aleškevičiaus ir Ričardo Beinoro teisėtų reikalavimų nusistatyti girtumą.

S. Ž. kaltinama tuo, kad 2020 m. spalio 28 d., apie 14.30 valandą, (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis stiprus alkoholio kvapas, neadekvati elgsena), negalėjo tinkamai prižiūrėti savo mažamečio vaiko N. Ž., gim(duomenys neskelbtini), taip panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams.

Teisme S. Ž. kaltę pripažino dėl kaltinimo, kad nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams nusistatyti girtumą – pūsti į alkotesterį, būdama įsitikinusi, kad būdama savo namuose to daryti ji neprivalėjo, dėl šio nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi, dėl nuobaudos skyrimo savo siūlymų nepateikė. Nepripažino kaltės pagal kaltinimą dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, kadangi ji buvo blaivi ir galėjo sūnumi tinkamai pasirūpinti. Policiją iškvietė jos buvęs sugyventinis ne dėl jos girtumo ar negalėjimo pasirūpinti vaiku, bet dėl jų tarpusavio buitinio konflikto, kai ji neįleido A. D. į savo namus, kuris atvyko pats neblaivus.

Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK (toliau – Institucija) S. Ž. kaltę įrodinėja šia surinkta pirmine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 4-5); S. Ž. pasiaiškinimu administracinio nusižengimo protokole, kuriame nurodė, kad mažametis vaikas tuo metu buvo prižiūrimas antrame gyvenamojo namo aukšte vaiko tėvo R. Ž., tačiau atvykus policijos pareigūnams vaikas nusileido į primą aukštą. Taip pat teigė, kad nustatyti neblaivumą nesutiko, kadangi buvo įsitikinusi, kad to daryti neprivalo (b. l. 4); Klaipėdos AVPK Plungės r. PK tyrėjo Gintaro Aleškevičiaus tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog atvykus į (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą, juos pasitiko pranešėjas A. D., S. Ž., jos sūnus N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Aiškinantis iškvietimo priežastis nustatyta, kad A. D. buvo varomas iš S. Ž. namų kaip nepageidaujamas asmuo, smurto nebuvo. A. D. alkotesteriu buvo nustatytas lengvas girtumas, S. Ž. nurodė, kad yra neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, elgėsi neadekvačiai, tačiau pasitikrinti neblaivumą atsisakė. Vaikas perduotas tame pačiame name gyvenančiam vaiko tėvui R. Ž. (b. l. 6); 2020-10-28 vaiko perdavimo ir priėmimo aktu (b. l. 7).

Nagrinėjant bylą teisme, teismo iniciatyva buvo apklausti liudytojai. Liudytojas Gintaras Aleškevičius teisme parodė, kad aiškinantis įvykio aplinkybes S. Ž. pripažino, kad yra išgėrusi, tačiau pasitikrinti girtumą atsisakė. Liudytojas Ričardas Beinoras teisme parodė, kad būnant įvykio vietoje nuo S. Ž. sklido alkoholio kvapas, buvo pastebimi jos neadekvatūs veiksmai, girtumą pasitikrinti atsisakė nenurodydama jokių tam priežasčių. Liudytojas A. D. teisme parodė, kad tada jis policiją kvietė nes jį S. Ž. neįsileido į savo namus, pats buvo neblaivus ir negali pasakyti ar S. Ž. buvo neblaivi, jokio kvapo jis neužuodė.

Iš administracinės bylos medžiagos, liudytojų Gintaro Aleškevičiaus ir Ričardo Beinoro parodymų matyti, kad buvo pakankamas pagrindas patikrinti S. Ž. girtumą, nes pranešimas policijoje buvo gautas dėl smurto artimoje aplinkoje, pareigūnams kilo pagrįstas įtarimas dėl S. Ž. blaivumo, reikalavimas pasitikrinti girtumą buvo teisėtas, kurio kaltininkė nevykdė tyčia, tokiais veiksmais S. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos ANK 73 straipsnio 1 dalį. ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkretų teisės aktą, kurį asmuo kaltinamas pažeidęs, kaip tai numato ANK 609 straipsnis.

Nagrinėjamos bylos kontekste turėjo būti nuoroda į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo atitinkamų straipsnių nuostatas, kuriuos S. Ž. galėjo pažeisti panaudodama tėvų valdžią priešingai vaiko interesams.

Kadangi administracinio nusižengimo bylos medžiaga neparengta kokybiškai, teismas savo iniciatyva rinko būtinus įrodymus (apklausiant nutarime paminėtus liudytojus) nusižengimo sudėčiai nustatyti, kad būtų galima pašalinti iškilusias abejones dėl S. Ž. girtumo, ištirti kitas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertinti įrodymus, nustatyti kaltę.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius bei naujai surinktus duomenis matyti, kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių objektyviojo ir subjektyviojo požymių buvimo – tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams ir tyčios. Teismas šiame nutarime jau pasisakė, kad S. Ž. girtumas nebuvo nustatytas. Policijos pareigūnai buvo iškviesti liudytojo A. D. iniciatyva ne dėl vaiko nepriežiūros ar nesugebėjimo juo pasirūpinti, pastarasis tokiu būdu sprendė savo asmenines problemas, abiejų girtumas buvo tikrinamas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuris nepasitvirtino. Liudytojai Gintaras Aleškevičius ir Ričardas Beinoras kiekvienas subjektyviai vertino galimą S. Ž. girtumą, negalėjo patvirtinti, kad negalėjo tinkamai pasirūpinti savo sūnumi. Iš kitos bylos medžiagos matyti, kad to paties namo antrame aukšte gyvena ir vaiko tėvas - R. Ž..

Teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis in dubio pro reo principu, daro išvadą, kad šio administracinio kaltinimo surašymą inicijavo pats nepilnametis N. Ž., ne laiku atsiradęs įvykio vietoje - iš smalsumo, pamatęs policijos pareigūnus, nenustatyta S. Ž. kaltė, kad ji tyčia ar dėl neatsargumo panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesais, jos padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl pradėtoji administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal kaltinimą dėl nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, S. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi leistinomis priemonėmis girtumas nenustatytas.

Skiriant nuobaudą teismas vadovaujasi ANK 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (byloje duomenų apie jos teistumą nėra, administracinėmis nuobaudomis nebausta), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą vieną lengvinančią. Įvertinus minėtas aplinkybes, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad ANK 42 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir paskiriant sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 636 straipsniu,

nutaria:

S. Ž. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – baudą 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų 00 ct).

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime unikalaus mokėjimo kodo laukelyje būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

S. Ž. nutraukti ad­mi­nist­ra­ci­nio nusižengimo teiseną pa­gal Lietuvos Respublikos ANK 73 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų, nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.