Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. K. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė) iškelta bankroto byla.

Pareiškėja B. K. (toliau – pareiškėja) 2023 m. gruodžio 21 d. kreipėsi su prašymu į nemokumo administratorę, nurodydama, kad bankroto byloje turi būti patvirtintas jos 6 336,48 Eur iš darbo santykių kylantis kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro 1 016,95 Eur darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma ir 5 319,53 Eur darbo užmokesčio už de facto (faktinį) prastovos laiką suma. Kreipdamasi į teismą dėl kreditorių sąrašo patvirtinimo 2024 m. vasario 2 d. prašyme nemokumo administratorė nurodė pareiškėjos reikalavimo dydžio neginčijanti, tačiau 5 319,53 Eur sumą prašė tvirtinti kaip antrojo etapo kreditorinį reikalavimą. Šis nemokumo administratorės prašymas patenkintas Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi.

Pareiškėjai pateikus atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties dalis dėl pareiškėjos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi klausimas išskirtas į atskirą bylą.

Su 2024 m. kovo 13 d. prašymu nemokumo administratorė pateikė patikslintą poziciją, akcentuodama, kad patvirtinta kreditorinio reikalavimo suma apskaičiuota neatskaičius mokesčių, pirmuoju etapu turėtų būti tvirtinama 726 Eur suma, antruoju etapu – 4 255,62 Eur, iš viso 4 981,62 Eur.

Pareiškėja 2024 m. gegužės 24 d. pateikė teismui patikslintą poziciją, nurodydama, kad turėtų būti patvirtintas jos 5 817,78 Eur pirmojo etapo kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro 701,18 Eur darbo užmokestis už 2023 m. gegužės mėn., 4 542,72 Eur darbo užmokestis už de facto prastovos laiką laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d., ir 573,88 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Atsikirsdama į pareiškėjos poziciją nemokumo administratorė nurodo, kad, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenimis, pareiškėjos darbo santykiai tęsėsi nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. birželio 2 d., už šį laikotarpį pareiškėjai priskaityta 1 200 Eur darbo užmokesčio suma, po mokesčių sudaranti 726 Eur. Įtraukti papildomas išmokas į pareiškėjos kreditorinio reikalavimo sumą nemokumo administratorė nurodė nematanti pagrindo.

Pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. balandžio 26 d. darbo sutarties (pareiškėjos 2023 m. gruodžio 21 d. prašymo priedas) pagrindu pareiškėja 2023 m. gegužės 2 d. pradėjo vykdyti darbo funkcijas, kurias faktiškai vykdė iki 2023 m. birželio 2 d. Ši aplinkybė konstatuota ir nemokumo administratorės su 2024 m. balandžio 9 d. prašymu pateiktame Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2024 m. sausio 24 d. rašte.

Nors minėtu laikotarpiu buvo 24 darbo dienos, už kurias, vadovaujantis su nemokumo administratorės 2024 m. balandžio 9 d. prašymu pateiktais ir teismo į bylą 2024 m. birželio 5 d. iš duomenų registro gautais Sodros duomenimis, buvo priskaityta 1 200 Eur darbo užmokesčio suma, kurios dydžio nemokumo administratorė neginčija, pareiškėja 2024 m. gegužės 24 d. teismui pateiktame prašyme atliko skaičiavimus, nurodydama, jog faktiškai ji dirbo 11 darbo dienų gegužės mėn., kadangi du kartus jai buvo suteiktas laikinas nedarbingumas (gegužės 9–12 d. bei nuo gegužės 23 d. iki birželio 2 d.), dėl ko pareiškėja turi teisę į 600 Eur darbo užmokestį už dirbtą laiką bei 218,18 Eur išmoką už keturias ligos dienas (pirmąsias dvi kiekvieno nedarbingumo dienas). Pareiškėja nurodė, kad išmokos už ligos laikotarpį (218,18 Eur ) socialinio draudimo ir sveikatos draudimo mokesčiais neapmokestinamos, šių mokesčių suma už 600 Eur darbo užmokestį sudaro 117 Eur, todėl už laikotarpį iki 2023 m. birželio 2 d. apskaičiavo bendrą 701,18 Eur sumą (483 Eur + 218,18 Eur). Kartu pareiškėja prie 2024 m. gegužės 24 d. pateikto prašymo pridėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos skaičiuoklę, kad, metinėms pajamoms 2023 m. neviršijus 7 500 Eur, pareiškėjai neskaičiuotinas gyventojų pajamų mokestis. Aplinkybė, kad pareiškėja neturėjo kitų iš darbo santykių kylančių pajamų, fiksuojama teismo į bylą 2024 m. birželio 5 d. iš duomenų registro gautuose Sodros duomenyse. Nemokumo administratorė, nors ir su 2024 m. gegužės 29 d. prašymu pateikė kitokius įsiskolinimo už aptariamą laikotarpį skaičiavimus, argumentų, kurie paneigtų pareiškėjos poziciją, neteikė. Reikšminga pripažintina ir aplinkybė, kad nemokumo administratorė nurodė sutinkanti su didesne suma, nei prašo patvirtinti pareiškėja, kuri, 2024 m. birželio 5 d. teismo posėdyje nurodžiusi, jog negali pateikti nedarbingumo laikotarpių faktą patvirtinančių įrodymų, kartu pažymėjo norinti išlikti sąžininga ir nereikalauja jai nepriklausančių sumų. Nurodytų aplinkybių visuma pripažįstama pagrindu į pareiškėjos kreditorinį reikalavimą įtraukti 701,18 Eur darbo užmokesčio sumą už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. birželio 2 d.

Pareiškėja taip pat patvirtino darbo funkcijų po 2023 m. birželio 2 d. nevykdžiusi, kartu akcentuodama, kad ji buvo pasiruošusi dirbti, todėl visą laikotarpį iki 2023 m. gruodžio 21 d., kai buvo pateiktas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, vertinanti kaip de facto prastovą. Nemokumo administratorė tokią pareiškėjos poziciją kvestionavo iš esmės dviem argumentais: pirma, kad Sodros duomenyse užfiksuotas darbo santykių laikotarpis baigėsi 2023 m. birželio 2 d.; antra, jog nemokumo administratorei nebuvo perduoti dokumentai, kurie leistų įvertinti darbo santykių statusą ir nemokumo administratorei spręsti dėl darbo santykių su pareiškėja nutraukimo. Įvertinęs šiuos argumentus teismas pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pareiškėja, 2023 m. birželio 2 d. darbo santykiai su ja nebuvo nutraukti, Sodros sprendimas registre įvardinti laikotarpį, kurio metu šalis siejo darbo santykiais, susijęs su tuo, jog darbdavys nedeklaravo darbo užmokesčio, su juo susijusių mokesčių bei šių mokesčių nesumokėjo, bet toks veiksmas neprilyginamas darbo santykių nutraukimui (žr. prie pareiškėjos 2024 m. gegužės 24 d. pateikto prašymo pridėtą Sodros 2023 m. gruodžio 27 d. raštą). Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad darbo santykiai nutrūko laikotarpiu, už kurį darbo užmokestį prašo priteisti pareiškėja, t. y. nuo 2023 m. birželio 3 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. Nors minėtu laikotarpiu (2023 m. lapkričio 24 d.) įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 62 straipsnio 2 dalimi, darbo sutartį šiuo pagrindu nemokumo administratorė būtų galėjusi nutraukti ne anksčiau kaip po 15 darbo dienų nuo pranešimo pareiškėjai įteikimo (pareiškimas turi būti išsiunčiamas per 3 darbo dienas ir pripažįstamas įteiktu po 5 darbo dienų nuo išsiuntimo). Net jeigu nemokumo administratorė pranešimą apie darbo santykių su pareiškėja nutraukimą būtų išsiuntusi kitą darbo dieną po nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo (2023 m. lapkričio 27 d.), papildomas 20 darbo dienų terminas (5 darbo dienos įteikimui ir 15 darbo dienų įspėjimui) būtų baigęsis 2023 m. gruodžio 27 d. Būtent tada tinkamai savo funkcijas vykdanti nemokumo administratorė būtų įgijusi teisinį pagrindą nutraukti su pareiškėja darbo santykius. Aplinkybė, kad nemokumo administratorei laiku nebuvo perduoti įmonės dokumentai, gali tapti pagrindu veiksmus, reikalingus darbo santykių nutraukimui įforminti, atlikti vėliau, taip pat kelti klausimą dėl dokumentų neperduodančių asmenų atsakomybės dėl savalaikiu dokumentų neperdavimu padarytos žalos atlyginimo, bet nėra pagrindas spręsti, jog darbo santykiai yra savaime pasibaigę.

Konstatavus, kad iki pareiškėjos nurodytos datos (2023 m. gruodžio 21 d.) darbo santykiai nebuvo nutrūkę, pareiškėjos prašymo pagrįstumui įvertinti būtinas laikotarpio nuo 2023 m. birželio 3 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. teisinis kvalifikavimas. Vadovaujantis DK 32 straipsnio 1 dalimi, darbuotojas įsipareigoja vykdyti darbo funkcijas, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja darbdavio pareigą suteikti darbuotojui darbą, o kartu ir teisę nemokėti darbo užmokesčio tik įstatyme numatytais atvejais, kai darbuotojas darbo funkcijų nevykdo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigti pareiškėjos poziciją, kad ji buvo pasiruošusi vykdyti darbo funkcijas, tačiau darbdavys jai darbo nesuteikė. Kartu įstatyme įtvirtinta ir išimtis, kai darbdavys gali nesuteikti darbuotojui darbo, mokėdamas darbuotojui tik dalį jam priklausančio darbo užmokesčio, t. y. prastova (DK 47 straipsnis). Nors nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tikrąsias darbo pareiškėjai nesuteikimo priežastis, pati pareiškėja neįrodinėja sąlygų skelbti prastovą neegzistavimo, prašo šį teisės institutą taikyti ir už ginčo laikotarpį skaičiuoti pareiškėjai minimaliai mėnesinei algai (840 Eur per mėn.) lygų darbo užmokestį (DK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), iš viso 5 643,13 Eur neatskaičius mokesčių (779,97 Eur už dalį 2023 m. birželio mėn. + 4 200 Eur už 2023 m. liepos – lapkričio mėn. + 663,16 Eur už dalį 2023 m. gruodžio mėn.) arba 4 542,72 Eur atskaičius socialinio ir sveikatos draudimų mokesčius (5 643,13 Eur – 19,5 %). Abejoti pareiškėjos pateiktų detalių skaičiavimų tikslumu ir patikimumu nėra jokio pagrindo. Nemokumo administratorė taip pat nepateikė jokių argumentų dėl šių skaičiavimų ydingumo, nors turėjo tam galimybę, nemokumo administratorės įgaliotas asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame ginčas išnagrinėtas iš esmės. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pakankamą pagrindą į pareiškėjos kreditorinį reikalavimą įtraukti papildomą su darbo santykiais susijusią sumą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 3 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. – 4 542,72 Eur.

Pareiškėja taip pat prašo į jos kreditorinio reikalavimo sumą įtraukti 573,88 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Vadovaujantis DK 127 straipsnio 6 dalimi, kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Byloje nėra duomenų apie darbo santykių nutraukimą (nemokumo administratorė patvirtino darbo sutarties nutraukimo neiniciavusi, pareiškėja tokio pobūdžio reikalavimo (pvz., dėl jos teisių pažeidimo nenutraukiant darbo santykių, administratorės įpareigojimo darbo santykius nutraukti ar darbo santykių nutraukimo teismo sprendimu) nėra pareiškusi, todėl spręsti, jog pareiškėja yra įgijusi teisę į kompensaciją už nepanaudotas atostogas ar kitas išmokas, mokėtinas nutraukiant darbo sutartį, nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dalį dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas įtraukimo į kreditorinio reikalavimo sumą.

Ginčas tarp šalių kilo ir dėl to, kuriuo etapu turėtų būti tvirtinamas pareiškėjos kreditorinis reikalavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais; pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų; antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Nagrinėjamu atveju į kreditorinio reikalavimo sumą neprašoma įtraukti netesybų ar palūkanų, visa suma sietina su pareiškėjai mokėtinu darbo užmokesčiu, todėl visa 5 243,90 Eur (701,18 Eur + 4 542,72 Eur) suma (atskaičius mokesčius; 6 461,31 Eur (818,18 Eur + 5 643,13 Eur) prieš mokesčius) suma pripažįstama pirmojo etapo kreditoriniu reikalavimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42, 94 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtraukti B. K. į viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą su iš darbo santykių kylančiu 5 243,90 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 90 ct) pirmojo etapo kreditoriniu reikalavimu.

Pavesti nemokumo administratorei su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.