Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2014 m. liepos 11 d. 17.06 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Vectra-B-Caravan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovėjusį automobilį „Mercedes Benz E 220 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

A. V. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad dirbo parduotuvėje. Kai darbinosi, nuo darbdavių nuslėpė, kad yra antros grupės invalidas. Neilgai trukus jie išsiaiškino ir paskambinę pasakė, kad dirbti toliau negali. Paprašė atvykti ir parašyti prašymą atleisti iš darbo. Nuvyko, parašė prašymą ir išvažiavo. Tikrai neatsitrenkė į kitą automobilį, nes mašinoje yra sudėti jutikliai, kurie duoda signalą. Supypsėjo, sustojo ir pradėjo važiuoti į priekį. Pradeda pypsėti tuomet, kai iki kliūties lieka vienas metras. Policijoje patikrino, ar jutiklis veikia, viskas buvo gerai. Jei ir nebūtų supypsėję, būtų jutęs, kad atsitrenkė į kitą mašiną. Nuo nervų pradėjo tirpti rankos, susuko stuburą. Kitų asmenų aplink buvo, taip pat jo pažįstamas buvo prie baro, jis su juo pasisveikino ir nuvažiavo. Jo vardas Aurimas, pavardės nežino, gyvena šiek tiek už Kužių mst. Kito automobilio po susidūrimo nematė, tą dieną kieme buvo daug mašinų. 27 metus vairuoja, nėra nei karto niekur įvažiavęs, nei vienos baudos neturi. Jam tą pačią dieną paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad pasišalino iš įvykio vietos. Kai paskambino, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo ir nematė nei vieno įbrėžimo. Pareigūnai irgi nieko nematė. Nežino, kas pranešė policijos pareigūnams. Kai atėjo pranešimas, paskambino ir pasakė, kad mašina stovi (duomenys neskelbtini), gali nuvažiuoti ir apžiūrėti. Jis tuo metu buvo išvykęs į Vilnių. Tą dieną (duomenys neskelbtini) vyko reidas, jį sustabdė pareigūnai, patikrino dokumentus, jei būtų buvęs išgėręs, būtų nubaustas. Jei pas jį būtų buvę kokie apgadinimai, būtų grįžęs, bet jis nieko nematė. Pamena, ką sakė pareigūnams, tik nepamena, kokį laiką nurodė. Aikštelėje buvo kelis kartus, nes dirbo tame prekybos centre. Pirmą kartą į aikštelę gal ir buvo atvykęs apie 14 val. Tą dieną iš viso buvo 3-4 kartus. Nežino, ar po 17 val. buvo aikštelėje. 5 metai jau kaip iš vis alkoholio nevartoja. Kai skambino pareigūnas, jis buvo (duomenys neskelbtini), galėjo būti apie 18 val. Kai jam paskambino, sustojo, išlipo, apžiūrėjo automobilį, nebuvo jokio įbrėžimo. Pasakė, kad grįš rytoj. Pas jį jokių žymių nebuvo. Įvykio metu davikliai nepypsėjo, nes daug vietos aikštelėje buvo. Tikrai nepypsėjo. Kito automobilio nepastebėjo, nes aikštelėje buvo daug automobilių. Iš aikštelės išvažiavo normaliai. Atbulas visada važiuoja atsisukęs, nesinaudoja veidrodėliais. Nukentėjusioji sakė, kad smūgio nebuvo, tik sujudėjo mašina. Jo automobilis visai nebuvo apgadintas, pareigūnai irgi nematė, kad būtų apgadinta.

Liudytoja R. F. teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos nepamena, bet galėjo būti liepos 11 d. Prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), aikštelėje sėdėjo automobilyje, laukė dukros. Matė, kad išsukinėja sidabrinės spalvos automobilis, įsidėmėjo numerius. Kliudė jos automobilį ir greitai nuvažiavo, nespėjo nei ką nors pasakyti, nei pamoti. Garso nebuvo, tik sulingavo automobilis. Yra žymė ant automobilio. Kito automobilio po įvykio nematė. Mano, kad pažeidėjas turėjo suprasti, jog atsitrenkė, nes atsisuko į jos pusę, pasižiūrėjo ir nuvažiavo. Susitikusi su pažeidėju nebuvo, į ją nesikreipė. Nežino, ar kiti asmenys matė įvykį, bet aplink vaikščiojo daug žmonių. Nežino, ar netoliese yra koks nors baras, nes gyvena kitame rajone. Stoviniavusių asmenų nematė. Atsitrenkus garso nebuvo, tik pastumta mašina.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam pažįstamas, jie kilę iš vieno miestelio. Tą dieną iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pastate. Iš baro su draugu išėjo į lauką parūkyti, pamatė A. V., išeinantį iš parduotuvės, pasimojavo ir viskas. Jie nesikalbėjo. Matė, kaip jis sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Jokio garso nebuvo, važiavo ir tiek. Nesinori tikėti, kad jis atsitrenkė į kitą automobilį, nes yra su juo važiavęs, A. V. automobilyje yra kažkoks jutiklis, kuris matuoja atstumą ir pypsi. Aikštelėje stovėjimui yra 3 eilės. A. V. važiavo iš pirmos eilės, ten didelis atstumas iki kitos eilės. Iš kito automobilio nematė, kad būtų išlipusi kokia moteris, kažko ieškojusi.

Liudytojas G. U. teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam pažįstamas, jo kaimynas iš gretimo namo. Liepos 11 d. įvykius pamena. Grįžo iš darbo, užsuko pas draugą. Išėjus į balkoną, pamatė barą ir draugas pasiūlė į jį nueiti. Išėjo su kitu draugu į lauką parūkyti, pamatė iš parduotuvės išeinantį A. V., pamojavo jam ir šis nuvažiavo. Nematė, kad būtų atsitrenkęs į kitą automobilį.

Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad liepos 11 d. gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) automobilis kliudė kitą automobilį ir pasišalino. Buvo apgadintas „Mersedes Benz“ automobilis. Nukentėjusioji nurodė kliudžiusio automobilio numerius, kad vairavo vyriškis, ir, kad ji pati sėdėjo automobilyje, kai atsitrenkė. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio nematė, su juo nebendravo. Kažkas iš kolegų su juo susisiekė. Sakė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir negali atvykti į įvykio vietą.

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykį pamena. Gavo pranešimą, kad apgadino transporto priemonę ir pasišalino. Apgadino „Mersedes Benz“ automobilį. Jiems pranešė pažeidėjo automobilio numerį, nustatė telefono numerį. Paskambino jam, pastarasis sakė, kad tą dieną buvo aikštelėje. Prašė susitikti, iš balso atrodė, kaip išgėręs, bet tuo metu jau buvo prie (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji sakė, kad įvykio metu buvo automobilyje, vyriškis atsitrenkė, pasižiūrėjo atsisukęs ir greitai nuvažiavo. Justi, kad atsitrenkė turėjo, nes su lengvąja transporto priemone važiavo. Matė tik nukentėjusiosios automobilį. Telefonu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sakė, kad grįš tik kitą dieną. Pripažino, kad tą dieną buvo (duomenys neskelbtini) aikštelėje, tik laikas skyrėsi. Galėjo meluoti laiką, nes jam pasirodė, kad jis buvo išgėręs. Jis būtų parlėkęs kaip įmanoma greičiau, jei būtų pasišalinęs iš įvykio vietos. Pasakė jam, kodėl skambina, bet jis suabejojo, nepripažino. „Mersedes Benz“ automobilio apgadinimai nebuvo dideli, bet matėsi. Nukentėjusioji sakė, kad nebūtų pastebėjusi apgadinimų, bet ji su dukra sėdėjo automobilyje. Pažeidėjas po atsitrenkimo atsisuko, pasižiūrėjo ir greitai išvažiavo. Bet kuris asmuo, jei būtų toks įvykis, būtų viską metęs ir grįžęs. Atsakomybė už tokį pažeidimą didelė, bet pažeidėjas į tai žiūrėjo abejingai.

Liudytojas M. T. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini), moteris surašė pareiškimą, kad „Opel Vectra“ automobilis apgadino jos automobilį ir pasišalino. Moteris sėdėjo automobilyje, kai atsitrenkė jai į priekį. Ji buvo įsitikinusi, kad būtent tas automobilis atsitrenkė, nes turėjo užsirašiusi automobilio numerius. Skambino pažeidėjui, bet telefonas buvo išjungtas. Siuntė šaukimą. Po to pats paskambino, sakė, kad yra (duomenys neskelbtini). Automobilį apžiūrėjo kažkur po 2 savaičių, tiksliai nepamena. Jis apžiūrėjo „Opel“ automobilį, apgadinimai nėra dideli. „Opel“ automobilis nebuvo apgadintas, tik apdulkėjęs. Palyginus aukščius, galėjo padaryti pažeidimą. Apgadinti galėjo su galiniu bamperiu. Mano, kad turėjo suprasti, kad atsirėmė. Jei būtų su šonu prabraukęs, tada galėtų nejusti, bet dabar buvo statmenas smūgis. Apie daviklius nepamena, kad būtų minėjęs. Pažeidėjas aiškino, kad negalėjo apgadinimų padaryti, neigė tai, neprisipažino. Priežasčių nenurodė. Prisipažino, kad atvažiavęs į aikštelę buvo. Su nukentėjusiąja bendravo tik telefonu, ji buvo įsitikinusi, kad tai tas vyriškis atsirėmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. V. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5-6 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (7 b. l.), R. F. paaiškinimu (8 b. l.), A. V. paaiškinimu (9 b. l.), Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (10, 11, 12, 13 b. l.), fotonuotraukomis (14-16 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (25-26 b. l.).

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Nors A. V. teisme neigė savo kaltę, teigė, kad jokio automobilio neapgadino, tačiau pripažino, kad tą dieną buvo (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Liudytoja R. F. nurodė, kad pažeidimo padarymo metu ji sėdėjo savo automobilyje ir matė, kaip išvažiuoja sidabrinės spalvos automobilis, kuris kliudė jos automobilį ir greitai nuvažiavo, nurodė, kad įsidėmėjo numerius ir apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Automobilio „Mercedes Benz E 220 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimus patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. J., kuris buvo nuvykęs į įvykio vietą forminti įvykio, jis teigė, kad R. F. automobilis buvo apgadintas, tačiau apgadinimai nebuvo žymūs. Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad automobilis „Mercedes Benz E 220 CDI“ yra apgadintas. Be to, 2014-07-11 transporto priemonės technninės apžiūros aktas taip pat liudija, kad buvo nustatytas automobilio „Mercedes Benz E 220 CDI“ apgadinimas, t. y. apgadinimas ant priekinio bamperio. Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. T. nurodė, kad palyginus aukščius, A. V. galėjo padaryti pažeidimą su galiniu bamperiu kliudydamas kitą automobilį. Teismas remiasi minėtais liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, nenustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti A. V. administracinio teisės pažeidimo padarymu. Pažymėtina ir tai, kad R. F., tiesiogiai stebėjusi eismo įvykį, buvo nuosekli viso tyrimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, ji tapačiai aiškino įvykio aplinkybes, į įvykio vietą iš karto kvietė policijos pareigūnus, nurodė A. V. vairuotos transporto priemonės valstybinius numerius. Be to, tokias aplinkybes patvirtino ir teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai, kurie iš karto atvyko į įvykio vietą, apžiūrėjo R. F. automobilį ir nustatė jo apgadinimus.

Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad A. V. vairuojamas automobilis kliudė aikštelėje stovėjusį automobilį ir lėmė R. F. automobilio „Mercedes Benz E 220 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimą. Todėl teismas sprendžia, kad A. V. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisme išnagrinėjus bylą, nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas M. T. 2014 m. liepos 25 d. A. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., dėl to, kad A. V. 2014 m. liepos 11 d. 17.06 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 1, vairuodamas automobilį „Opel Vectra-B-Caravan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovėjusį automobilį „Mercedes Benz E 220 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. A. V., aiškindamas įvykio aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nurodė, kad jis nejuto, jog būtų atsirenkęs į kitą transporto priemonę, o jei būtų jutęs, būtų tikrai pasilikęs įvykio vietoje, negirdėjo jokio garso, nejuto jokio smūgio. Be to, nurodė, kad automobilyje veikia sudėti jutikliai, kurie duoda signalą, pradeda pypsėti tuomet, kai iki kliūties lieka vienas metras, o policijoje patikrinus, ar jutiklis veikia, viskas buvo gerai. Tai, kad automobilyje „Opel Vectra“ yra jutikliai, liudija ir fotonuotraukos (13-14 b. l.). Be to, kaip nurodė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kai paskambino policijos pareigūnas, pranešė apie įvykį, jis išlipo iš automobilio, apžiūrėjo ir nematė nei vieno įbrėžimo. Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas, po įvykio apžiūrėjęs A. V. automobilį, M. T. parodė, kad jis apžiūrėjo „Opel“ automobilį, bet jis nebuvo apgadintas, tik apdulkėjęs. Iš byloje esančių fotonuotraukų taip pat nematyti jokių automobilio „Opel“ apgadinimų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. V., įvykio dieną kalbėdamas su jam paskambinusiu pareigūnu, nurodė, kad grįš kitą dieną, tačiau kaip matyti iš bylos aplinkybių, kitą dieną A. V. policijoje nepasirodė. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykis įvyko 2014-07-11, o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik 2014-07-25, A. V. paaiškinimą rašė taip pat tik 2014-07-25. Kaip nurodė liudytojas M. T., jis skambino A. V., bet telefonas buvo išjungtas, siuntė šaukimą ir tik po to pats A. V. paskambino ir sakė, kad yra Vilniuje, todėl A. V. automobilis buvo apžiūrėtas apytiksliai po 2 savaičių. A. V. taip pat patvirtino, kad kai atėjo pranešimas, jis paskambino ir pasakė, jog mašina stovi Kužiuose, gali nuvažiuoti ir apžiūrėti, nes jis tuo metu buvo išvykęs į Vilnių. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad nors buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas nuo įvykio iki transporto priemonės apžiūros, per kurį galima paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir automobilį sutaisyti, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylas, priimant sprendimus, negalima remtis prielaidomis, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Teisme liudytoja apklausta R. F. teigė, kad mano, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo suprasti, jog atsitrenkė, nes atsisuko į jos pusę, pasižiūrėjo ir nuvažiavo. Teisme A. V. nurodė, kad jis važiuodamas atbuline eiga visada važiuoja atsisukęs, nesinaudoja veidrodėliais, todėl ir šį kartą buvo atsisukęs veidu į automobilio galą. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, matyti, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis. Teisme apklausti liudytojai D. J., M. T. teigė, kad automobilis „Mercedes Benz E 220 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas nežymiai. Be to, kad automobilio „Mercedes Benz E 220 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai nebuvo žymūs, patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, techninės apžiūros aktas, kurie liudija, jog transporto priemonės apgadinta detalė nėra įlenkta, kas rodo, kad A. V. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių.

Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, nenustatytas ir A. V. motyvas pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Bylos duomenys liudija, kad A. V. vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, drausta, jis pats turėjo vairuotojo pažymėjimą ir jo praradęs nebuvo.

Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad A. V. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o sukėlęs eismo įvykį, nesuprato apgadinęs kitą transporto priemonę, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas A. V. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

A. V. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų dydžio baudą.

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.