Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-10 · Civilinė byla Nr. 2S-215-230/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-10
Bylos Nr.
2S-215-230/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16718-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
M. M.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Kauno energija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-215-230/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16718-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl nepagrįstai sumokėtų sumų priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. M. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė nuo 2000 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. atsakovės AB „Kauno energija“ laiptinės šildymui nepagrįstai priskaičiuotus 1 269,25 Eur anuliuoti, priteisti ieškovei iš atsakovės 1 778,49 Eur, toliau viso namo šilumos nuostolių kompensacijai priskaitinėti atsiskaitymo sąskaitoje (nuo visam namui suvartotos šilumos koeficientas turėtų būti 0,001856), atsakovei nesutikus su ieškovės paskaičiavimais, įpareigoti atsakovę atlikti abiejų namų energetinį auditą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės M. M. ieškinį atsakovei AB „Kauno energija“ dėl nepagrįstai sumokėtų sumų priteisimo.

3. Ieškovė M. M. 2018 m. spalio 22 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutarties.

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą tenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutartį, nustatė ieškovei M. M. 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – tiksliai ir aiškiai nurodyti savo materialinį teisinį reikalavimą atsakovei, pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, duomenis, kad sumokėtas žyminis mokestis, nurodyti, kokius asmenis ieškovė traukia byloje atsakovais, kokius trečiaisiais asmenimis.

5. Ieškovė M. M. teismo nustatytu terminu pateikė teismui analogišką ieškinį, taip pat pridėjo papildomą paaiškinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovės M. M. ieškinį atsakovei AB „Kauno energija“ dėl nepagrįstai sumokėtų sumų priteisimo laikė nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, grąžino kartu su priedais jį padavusiam asmeniui.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nustatė, kad ieškovė visų jai nurodytų trūkumų nepašalino, ir pažymėjo, kad teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principai lemia būtinybę tiksliai formuluoti ieškinio reikalavimus, aiškiai nurodyti, ką prašoma priteisti (ieškovė prašo vieną sumą priteisti, o kitą sumą anuliuoti).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė M. M. ginčija Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės M. M. ieškinys atsakovei AB „Kauno energija“ dėl nepagrįstai sumokėtų sumų priteisimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Dėl ieškinio laikymo nepaduotu ir grąžinimo jį padavusiam asmeniui

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, pagal kurį kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, o yra realizuojama tam tikra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

12. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą su ieškiniu reikalavimus (ieškinio formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Taigi procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmė.

13. Šioje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tokias pasekmes pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovei taikė pagrįstai.

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė M. M. pateikė teismui ieškinį dėl nepagrįstai sumokėtų sumų priteisimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 26 d. nutartimi nustatė ieškovei M. M. 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – tiksliai ir aiškiai nurodyti savo materialinį teisinį reikalavimą atsakovei, pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, duomenis, kad sumokėtas žyminis mokestis, nurodyti, kokius asmenis ieškovė traukia byloje atsakovais, kokius trečiaisiais asmenimis.

15. Ieškovė M. M. 2018 m. lapkričio 9 d. pateikė teismui analogišką ieškinį ir papildomą paaiškinimą, kuriame prašė ieškinį tenkinti, anuliuoti 1 269,25 Eur, priteisti ieškovei 1 783,29 Eur ir 95 Eur teisinėms išlaidoms.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė M. M. nepašalino visų ieškinio trūkumų – nesuformulavo tiksliai ieškinio reikalavimų, todėl ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

17. Pažymėtina, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

18. Taigi pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad faktinis pagrindas ieškinyje turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu – ieškinio dalyku – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Dėl to aiškus ieškinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobūdį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011). Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė M. M. pateiktame teismui ieškinyje ir papildomame paaiškinime nesuformulavo tikslaus ieškinio reikalavimo (dalyko), teismui nėra aišku, kokiais būdais ieškovė prašo teismo apginti jos pažeistas teises, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą, t. y. iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovės ieškinys yra dėl nepagrįstai sumokėtų (permokėtų) sumų už šilumos energiją priteisimo, tačiau ieškovė kaip vieną iš ieškinio reikalavimų nurodo – anuliuoti nuo 2000 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. atsakovės AB „Kauno energija“ laiptinės šildymui nepagrįstai priskaičiuotus 1 269,25 Eur, t. y. prašo pripažinti, kad įsiskolinimo už suvartotą šilumos energiją 1 269,25 Eur sumai nėra. Tačiau ieškovė ieškinyje aiškiai ir konkrečiai nenurodo, iš ko susideda prašoma anuliuoti įsiskolinimo suma (1 269,25 Eur), kaip ir už kokį laikotarpį ji apskaičiuota, ieškovė taip pat nepagrindė, kodėl, anot jos, už tam tikrą laikotarpį suvartotos šilumos energijos kiekis atsakovės buvo apskaičiuotas netinkamai ir turėtų būti perskaičiuojamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pirma, ieškovė ieškinyje prašo anuliuoti atsakovės AB „Kauno energija“ laiptinės šildymui nepagrįstai priskaičiuotus 1 269,25 Eur, o papildomame paaiškinime jau nurodo, kad anuliuotina 1 207,50 Eur suma; antra, ieškovė reiškia reikalavimą anuliuoti nepagrįstai laiptinės šildymui priskaičiuotą įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2000 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn., o grįsdama ieškinį nurodo, kad nekokybiškos šildymo paslaugos laiptinėje buvo teikiamos nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d.

20. Ieškovė M. M. ieškinyje taip pat prašo priteisti iš atsakovės AB „Kauno energija“ 1 778,49 Eur nepagrįstai sumokėtą sumą, tačiau ieškinyje aiškiai ir konkrečiai nenurodo, kas sudaro šią sumą, kaip ji apskaičiuota, už kokį laikotarpį ir kodėl, anot ieškovės, už tam tikrą laikotarpį suvartotos šilumos energijos kiekis atsakovės buvo apskaičiuotas netinkamai ir turėtų būti perskaičiuojamas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 1 778,49 Eur nepagrįstai sumokėtą sumą, o papildomame paaiškinime jau 1 783,29 Eur sumą. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje ginčija atsakovės AB „Kauno energija“ apskaičiuotas įsiskolinimo sumas už šilumos energiją, tiektą butui, ir šilumos energiją, tiektą laiptinei, tačiau aiškiai neišskiria kiekvieno ginčijamo šilumos energijos kiekio apskaičiavimo.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad neaiškus (netikslus) yra ir kitas ieškovės M. M. ieškinio reikalavimas – toliau viso namo šilumos nuostolių kompensacijai priskaitinėti atsiskaitymo sąskaitoje (nuo visam namui suvartotos šilumos koeficientas turėtų būti 0,001856), t. y. neaišku, kaip šis reikalavimas yra susijęs su ieškovės galimai pažeistų teisių gynimu ir kokio materialiojo teisinio rezultato juo siekiama.

22. Taigi ieškovės šalinant trūkumus pakartotinai pateiktas tapatus ieškinys ir kartu su juo pateikti ieškovės papildomi rašytiniai paaiškinimai nepašalina pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškinio trūkumo tinkamai suformuluoti reikalavimą, kurį pagrįstų ir ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės, o atvirkščiai, padaro jį dar labiau neaiškų.

23. Nesant aiškiai suformuluotų ieškinio reikalavimų (ieškinio dalyko) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nėra galimybės nustatyti ir kokio dydžio žyminį mokestį turi mokėti ieškovė. Jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, už ieškinį mokėtinas žyminio mokesčio dydis apskaičiuotinas taikant CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. ieškinio sumą nustatant pagal bendrą visų ieškovų bendrai pateikto ieškinio reikalavimų sumą. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą ieškiniai dėl kitokio pobūdžio reikalavimų apmokami vieno šimto eurų dydžio žyminiu mokesčiu. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, taigi ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, turi pareigą ne tik aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą (dalyką), bet ir, atsižvelgdama į reiškiamų reikalavimų pobūdį, sumokėti atitinkamą žyminį mokestį.

24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovės M. M. pateikto ieškinio trūkumus, o jų ieškovei nepašalinus, ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Taip pat, pažymėtina, kad apeliantė (ieškovė) M. M. atskirajame skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš atskirojo skundo turinio nėra aišku ir atskirajame skunde nenurodyta, kokiais teisiniais argumentais ir kaip apeliantė (ieškovė) įrodinėja pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą, o skunde nurodyti teiginiai nelaikytini teisiškai reikšmingais teisingam šios bylos išnagrinėjimui ir pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

25. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė