Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2YT-1699-385/2022 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00605-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11.

2022 m. spalio 26 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą antstoliui Kęstučiui Košiui, suinteresuotam asmeniui R. S. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į posėdį neatvyko antstolis K. Košys, apie posėdį informuotas, gautas prašymas nagrinėti jam nedalyvaujant.

Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio Kęstučio Košio 2022-03-16 patvarkymą Nr. S-22-118-13104 ir priimti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš R. S. ir L. R. vykdyti. Paaiškino, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-194-760/2015 R. S. pripažintas kaltu pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė - 20 MGL bauda ir laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, o L. R. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams. Solidariai iš R. S. ir L. R. teismas priteisė 622 Eur Valstybinei ligonių kasai žalos atlyginimo, o jam, nukentėjusiajam R. K., 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir iš kiekvieno po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismas 2016-06-06 nutartimi Tauragės teismo 2015-10-23 nuosprendį paliko nepakeistą, papildomai iš L. R. jam priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vykdomuosius raštus dėl nurodytų sumų išieškojimo iš R. S. ir L. R. pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-23 nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-06 nutartį jis pateikė vykdymui Lietuvos antstolių rūmams. Jokios informacijos dėl skolos išieškojimo iš L. R. pagal vykdomąjį dokumentą ligi šiol jis nėra gavęs. Dėl skolos išieškojimo iš R. S. jis gavo 2022-03-16 priimtą antstolio Kęstučio Košio patvarkymą Nr. S-22-118-13104. Pasak antstolio, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti praėjus daugiau nei 5 metams nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti praleidus pateikimo vykdyti senaties terminą ir todėl atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Jis mano, kad senaties termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti nepraleido, kadangi CPK 607 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas, jeigu skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą. Skolininkas R. S. po Tauragės rajono teismo nuosprendžio įsiteisėjimo 2016-06-06 iš dalies vykdė savo pareigą sumokėti priteistas sumas ir per kelis kartus, po 50 Eur, jam sumokėjo 200 Eur. Kadangi abu gyvena (duomenys neskelbtini), tai kartas nuo karto susitinka mieste, todėl jis vis perklausdavo skolininko dėl žalos atlyginimo. R. S. vis sakydavo, kad neturi darbo, pinigų, sunkiai verčiasi, todėl duodavo tik po 50 Eur. Jis gerai visų detalių neatsimena, tačiau pamena, kad tai vyko 2016 m., 2017 m. gegužės ir birželio mėnesiais. (duomenys neskelbtini) yra nedidelis miestelis, todėl tiesiog neįmanoma yra nesusitikti. R. S. konsultuodavosi su advokatais, todėl puikiai suprato ir žinojo, kad antstoliai gali nedelsdami išieškoti priteistą skolą, dėl to ne kartą prašė palaukti dėl pinigų sumokėjimo vis žadėdamas priteistą sumą sumokėti. Taip pat jis atsiprašinėjo, kad sumušė be jokios priežasties. Gal todėl jo pagailėjo sutikdamas palaukti savo pinigų. 2016 m. rugsėjį R. S. sumokėjo 50 Eur prie savo žmonos kampinių garažų (duomenys neskelbtini). Jis ten pastoviai leidžia laiką su savo draugais ar darbininkais, nes užsiima sportinių mašinų variklių remontu. Susitikus, eilinį kartą atsiprašė, ir už paduotus pinigus prašė parašyti pakvitavimą. Tai įvyko kelios dienos prieš jo gimtadienį, pačioje rugsėjo pabaigoje. Jis dar pajuokavo, kad tegu tai bus mažas prisidėjimas prie gimtadienio šventės, nes gimimo diena spalio 1 d. Būtent todėl šią datą įsiminė, nes buvo geros nuotaikos ir pats jam užsiminė apie artėjantį gimtadienį. Kitą kartą, kurį prisimena, susitiko 2017 m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, kurioje dažnai lankosi dėl savo darbinių reikalų. Šią datą prisiminė todėl, kad tomis dienomis kaip tik lankėsi (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, nes buvo pradėjęs daryti savo motinos namo remontą. Tada su R. S. dar pakalbėjo ir apie savo motinas, kokiu tikslu čia lankosi, ir pats R. S. užsiminė, kad jie susitinka per gimtadienius, nes buvo diena ar dvi praėjusios po jo gimtadienio, tai yra, po gegužės 14 d. Jis trumpai užsiminė, kad šventė tik simboliškai. Tada jis vėl sumokėjo tik 50 Eur, sakydamas, kad artimiausiu metu turi atsigauti finansiškai ir tada sumokės visą skolą. Paskutinį kartą R. S. sumokėjo 50 Eur 2017 m. birželio mėn. po Joninių. Nepamena, ar kokį pakvitavimą pasirašė. Vėliau paaiškėjo, kad jis finansiškai atsigavęs, jam pinigų nemokėjo, o 2020-08-14 nusipirko sklypą (duomenys neskelbtini), ir jau yra jame pasistatęs namą, kurį įsirenginėja. Sužinojęs, kad R. S. apgaulingai dejuoja dėl blogos turtinės padėties, kadangi pasirodo, jis statosi namą, o tam reikalingi dideli pinigai, jis kreipėsi į antstolį. Dėl tos aplinkybės, kad pateikė vykdomąjį raštą dėl visos 4 400 Eur sumos išieškojimo, tai yra, nesumažinęs 200 Eur, paaiškino, kad taip jam pasakė antstolio kontoroje, jog antstoliui visada pateikiamas teismo išduotas dokumentas su pilna suma, o skolininkas paprastai pateikia įrodymus apie sumokėtas sumas ir tada antstolis pats nustato, kokią sumą reikia išieškoti.

Jo nuomone, 5 metų senatis turėtų būti skaičiuojama nuo paskutinio skolininko atlikto mokėjimo, t. y. nuo 2017 m. birželio mėn. pabaigos ir todėl senaties terminas pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti nėra suėjęs. Apskritai, jis nesigaudo teisiniuose dalykuose, yra baigęs tik 8 klases, jokių reikalų su teisėsauga nėra turėjęs. 2020 m. pradžioje prasidėjo Covid-19 pandemija, buvo paskelbtas karantinas, suvaržytas judėjimas ir tarpusavio bendravimas, su skolininku nebesusitikdavo, atsirado papildomų rūpesčių, dėl to laikas greitai prabėgo ir į antstolį jis kreipėsi jau baigiantis 5 metų terminui.

Suinteresuotas asmuo R. S. prašo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad pareiškėjas pateikė 2016-06-16 išduotą vykdomąjį raštą išieškoti iš jo vieno 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tačiau 4 000 Eur neturtinės žalos yra priteista iš jo ir iš L. R. solidariai. R. K. privalėjo vykdomąjį raštą pateikti abiejų skolininkų atžvilgiu, o ne pasirinktinai vienam iš skolininkų. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje įsiteisėjo 2016-06-06, R. K. vykdomąjį raštą gavo 2016-06-16, todėl vykdomasis raštas nebegali būti pateiktas vykdyti antstoliui. Pareiškėjas skunde remiasi CPK 607 straipsnio 1 dalimi kur nurodyta, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą, ir CPK 607 straipsnio 2 dalimi, kur numatyta, kad po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo. Laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas. Pareiškėjas teismui nurodo melagingas aplinkybes teigdamas, kad jis iš dalies mokėjo teismo nuosprendžiu priteistas sumas - sumokėjo 200 Eur. Tai neatitinka tikrovės, kadangi su išieškotoju apskritai po to, kai jis buvo apklaustas Tauragės rajono apylinkės teismo teisiamajame posėdyje, daugiau susitikęs nebuvo, su juo nesikalbėjo, jo nieko neprašė, jokios priteistos sumos nemokėjo. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad vykdomasis dokumentas buvo pradėtas vykdyti. Mano, kad pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą siekdamas, kad būtų nutrauktas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti. Be to, pareiškėjas 2022-03-14 pateikdamas Asociacijai Lietuvos antstolių rūmams prašymą vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 1-194-760/2015 nurodė, kad išieškoma suma yra 4 400 Eur, t. y. tokia, kokia nurodyta vykdomajame rašte. Tačiau jei jis - R. S. arba L. R., būtų atlyginę R. K. 200 Eur, R. K. turėjo išieškomą sumą 4 400 Eur sumažinti iki 4 200 Eur, tačiau nesumažino. Apie vykdomojo dokumento tariamą pradėjimą vykdyti, išieškotojas sugalvojo tiesos neatitinkančias aplinkybes, kadangi antstolis Kęstutis Košys atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl praleisto termino jam pateikti.

Antstolis Kęstutis Košys 2022-04-15 patvarkymu Nr. S-22-118-19263 skundo netenkino ir skundą persiuntė Tauragės apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad 2022-03-16 jis patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti išieškotojo R. K. pateiktą vykdyti dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Buvo nustatyta, kad vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti praėjus daugiau nei 5 metams nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (teismo nuosprendis įsiteisėjo 2016-06-06.), dėl šios priežasties konstatavo, kad vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti praleidus penkerių metų pateikimo vykdyti senaties terminą, nustatytą CPK 606 straipsnio 2 dalyje. Nors išieškotojas skunde nurodo, jog skolininkas po vykdomojo rašto išdavimo jam kelis kartus geranoriškai dengė skolą - paskutinis mokėjimas gautas 2017 m. birželio mėn., šie skolininko veiksmai savaime nepakeičia senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti skaičiavimo tvarkos. Pirma, antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnis), o antstolio veikla yra griežtai reglamentuojama viešosios teisės normų, kur galioja ir yra taikomas vienas pagrindinių bei imperatyvių teisės principų - draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Iš antstolio reikalaujama veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Atitinkami teisės aktai antstolį įpareigoja griežtai laikytis įstatymo reikalavimų ir sprendžiant klausimus, susijusius su vykdomųjų dokumentų priėmimu vykdyti. Antra, CPK 608 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, nurodanti, kad praleistas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti gali būti atnaujinamas teismo CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka. Antstoliui nėra suteikta teisė savo iniciatyva atnaujinti senaties terminą, tai galėtų būti vertinama kaip antstolio kompetencijos viršijimas. Nagrinėjamo skundo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad antstolis neturi jokių įrodymų apie išieškotojui sumokėtas dalines skolos įmokas, jų atlikimo datas, todėl tik teismas, konkrečioje byloje spręsdamas termino atnaujinimo klausimą ir įvertinęs šalių elgesį, priežastis, neleidusias išieškotojui kreiptis dėl sprendimo vykdymo į antstolį anksčiau, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, gali atnaujinti praleistą terminą. Dėl aukščiau nurodytų faktinių ir teisinių argumentų antstolis konstatavo, kad 2022-03-16 Patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-118-13104 yra priimtas teisėtai, vadovaujantis įstatymo normomis, todėl išieškotojo prašymas priimti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. S. vykdyti, nėra tenkinamas. Išieškotojo prašymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. R., šiuo patvarkymu nėra nagrinėjamas, kadangi skolininko L. R. atžvilgiu vykdomasis dokumentas nebuvo pateiktas vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-194-760/2015, R. S. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - 20 MGL bauda ir laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, o L. R. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams. Teismas solidariai iš R. S. ir L. R. priteisė 622 Eur Valstybinei ligonių kasai žalos atlyginimo, o nukentėjusiajam R. K. 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir iš kiekvieno po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismas 2016-06-06 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-23 nuosprendį paliko nepakeistą, papildomai iš L. R. nukentėjusiajam R. K. priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nuosprendis įsiteisėjo 2016-06-06. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-06-16 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-194-760/2015 dėl 4 400 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. S. išieškotojo R. K. naudai. Šį vykdomąjį raštą R. K. 2022-03-14 pateikė Asociacijai „Lietuvos antstolių rūmai“ priverstiniam vykdymui. 2022-03-16 antstolio Kęstučio Košio patvarkymu Nr. S-22-118-13104 buvo atsisakyta priimti šį vykdomąjį raštą vykdyti ir vykdomasis dokumentas grąžintas jį padavusiam asmeniui, kadangi vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti praleidus 5 metų pateikimo vykdyti senaties terminą, nustatytą CPK 606 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio priimtu patvarkymu atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-118-13104, pateikė skundą. Skundą jis grindžia tuo, jog antstolis nepagrįstai nustatė, kad praleistas terminas vykdomajam dokumentui pateikti, kadangi skolininkai iš dalies vykdė teismo sprendimą, sumokėjo 200 Eur, todėl senatis turi būti skaičiuojama nuo paskutinio skolininko atlikto mokėjimo.

CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama, ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino. Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai, taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą (CPK 607 straipsnio 1 dalis). Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo, o laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas (CPK 607 straipsnio 2 dalis).

Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino penkerių metų senaties terminą pateikti vykdomąjį raštą vykdyti. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-23 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-194-760/2015 įsiteisėjo 2016-06-06, todėl pareiškėjas turėjo teisę pateikti vykdomąjį raštą vykdyti iki 2021-06-06. Pareiškėjas teigia, kad senaties terminas pateikti vykdomąjį raštą vykdyti nepasibaigė, nes skolininkai po Tauragės rajono teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (2016-06-06) iš dalies vykdė pareigą atlyginti priteistą neturtinę žalą bei advokato išlaidas ir per kelis kartus jam viso sumokėjo 200 Eur, t. y., 2016 m. rugsėjo mėnesį R. S. jam sumokėjo 50 Eur, gruodžio mėnesį sumokėjo dar 50 Eur, dar po 50 Eur sumokėjo 2017 m. gegužės ir birželio mėnesiais. Nei antstoliui, nei teismui pareiškėjas nepateikė mokėjimus patvirtinančių rašytinių įrodymų, skolininkas R. S. neigia kada nors mokėjęs išieškotojui priteistas sumas. Iš pareiškėjo Lietuvos antstolių rūmams pateikto 2022-02-25 prašymo matyti, kad jis prašyme nurodė, jog skolos dydis yra 4 400 Eur, t. y. toks, koks nurodytas vykdomajame rašte, tačiau tuo atveju, jei skolininkai būtų dalį skolos sumokėję, pareiškėjas prašyme būtų nurodęs ne visą išieškomą sumą, o likusią nesumokėtą skolą.

Pareiškėjo nuomone, šioje situacijoje reikėtų vadovautis elementaria logika, kad labiau tikėtina įvykiui buvus, nei jo nebuvus, nes visiškai neįmanoma sugalvoti argumentų, kodėl iš be jokios priežasties sumušusio ir už tai nuteisto nepažįstamo asmens jis nereikalautų teismo priteisto žalos atlyginimo. Jis žino, kad R. S. visada konsultuojasi su advokatais, todėl ir šiuo atveju jis gerai žinojo, kad praėjus 5 metams po nuosprendžio įsiteisėjimo iš jo nebebus galima priverstinai reikalauti priteistų sumų. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad skolininko interesas dabar atkakliai neigti sumokėjus dalį sumos, nes tokiu būdu yra galimybė išvengti likusios sumos sumokėjimo.

Su šiais pareiškėjo argumentais reikia sutikti. Nežiūrint to, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių gavus iš R. S. 200 Eur, sunku surasti bent kiek įtikinamesnį paaiškinimą, dėl ko pareiškėjas galėtų neieškoti pakankamai reikšmingos teismo priteistos sumos nukentėjus nuo tyčinio nusikaltimo. Jis motyvavo, kodėl gana ilgai nesikreipė į antstolius: tai ir paprastas gailesčio jausmas, kad skolininkas neturi darbo ir pajamų ir kad iš viso sunkiai pragyvena; ir tikėjimas skolininko pažadais, kad vis tik sumokės priteistą sumą, nes po truputį mokėjo; ir Covid-19 pandemijos kilimas. Lemiamas veiksnys kreiptis dėl priverstinio išieškojimo, pareiškėjo teigimu, buvo žinia, kad skolininkas įsigijo žemės sklypą ir statosi namą. Tada tapo aišku, kad skolininkas tik apsimeta vargstančiu ir sunkiai pragyvenančiu ir neišgalinčiu įvykdyti teismo sprendimą. Visuotinai žinoma, kad namų statyba yra imlus pinigams užsiėmimas.

Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog skolininkas R. S. vykdė mokėjimus pagal teismo nuosprendį ir iš viso yra sumokėjęs 200 Eur. Iš gana detaliai pareiškėjo nurodytų pinigų sumokėjimo aplinkybių matyti, kad paskutinį kartą R. S. sumokėjo pareiškėjui 50 Eur 2017 m. birželio paskutinėmis dienomis. Tokiu būdu 5 metų senaties terminas pateikti vykdomąjį raštą vykdyti suėjo 2022 m. birželio pabaigoje. Antstoliui vykdomasis raštas pateiktas 2022-03-14, todėl konstatuotina, kad senaties termino pareiškėjas nepraleido.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad antstolis atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš R. S. vykdyti, dėl vienos priežasties - kadangi penkerių metų senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti yra pasibaigęs ir nėra duomenų, kad tas terminas vykdomajam dokumentui pateikti buvo nutrūkęs. Šio nagrinėjimo metu nustačius, kad skolininkas R. S. vykdė mokėjimus ir dalį žalos yra atlyginęs ir senaties terminas nėra praleistas, galima daryti išvadą, kad vykdomasis raštas gali būti antstolio priimtas vykdyti. Tokiu atveju, 2022-03-16 antstolio patvarkymas Nr. S-22-118-13104 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti naikintinas. Kadangi antstolis kitų priežasčių, dėl kurių nebūtų galima vykdomojo rašto priimti, nenustatė, pareiškėjo skundas tenkintinas ir antstolis įpareigotinas priimti šį vykdomąjį raštą vykdyti (CPK 513 str.).

Prašymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. R. paliktinas nenagrinėtas nesant duomenų, jog šio skolininko atžvilgiu vykdomasis dokumentas buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Šią aplinkybę savo patvarkyme nurodė ir antstolis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą patenkinti.

Panaikinti antstolio Kęstučio Košio 2022-03-16 patvarkymą Nr. S-22-118-13104, ir įpareigoti jį priimti 2016-06-16 Tauragės apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-194-760/2015 dėl skolos išieškojimo iš R. S., vykdyti.

Prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. R. palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.