- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-1861-485/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Arvydas Žibas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- V. O.
- Atsakovas
- G. V., Janinai E
- Trečiasis asmuo
- L. K., A. G., A. A., V. M., UAB „Panemunės butų ūkis“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytine proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. O. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-406-713/2011 pagal V. O. ieškinį atsakovams G. V., Janinai E. M., I. S. (S.), tretiesiems asmenims L. K., A. G. (A. G.), A. A., V. M., UAB „Panemunės butų ūkis“ dėl stogo remonto išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu (t. 1, b. l. 3-7) prašė priteisti iš atsakovų: J. E. M. 5 931,92 Lt, G. V. – 5 446,31 Lt, I. S. – 5 931,32 Lt stogo remonto išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, jog V. O. yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. 8 savininkas ir bendraturtis su atsakovais G. V., kuri yra 1 buto savininkė, I. S. – butas Nr. 3, J. E. M. – butas Nr. 6, ir trečiaisiais asmenimis: L. K. butas Nr. 5, A. G., butas Nr. 7, A. A. – butas Nr. 4, V. M., butas Nr. 2. 2006-2007 metais iškorėjusi, visiškai susidėvėjusi skarda pradėjo praleisti lietaus vandenį. 2008 metų kovo mėnesį tirpstant sniegui nuo sudūlėjimo ir drėgmės įlūžo viena iš stogo dangą laikiusių sijų. Ieškovas kreipėsi į pastatą administruojančią įmonę Kauno SĮ „Panemunės butų ūkis“ dėl stogo remonto. Ieškovui buvo paaiškinta, kad stogo remonto darbus administruojanti įmonė galės atlikti tik tada, kai tam bus nustatytas būtinas kaupimo mokesčio dydis ir bus surinktos kaupiamosios lėšos stogo remontui. Ieškovas nusprendė tartis su bendraturčiais dėl stogo dangos keitimo, pasiūlė žodžiu dalyvauti stogo dangos keitime butų savininkams - buto Nr. 5 L. K., buto Nr. 7 A. G., kurie sutiko remontuoti stogą ir patys tarėsi su remontininku. Kitiems butų savininkams, gyvenantiems kitoje namo pusėje, ieškovas nesiūlė keisti stogo dangos, kadangi buto Nr. 2 savininkė V. M. ir buto Nr. 4 savininkas P. A. virš savo buto stogo dangą (1/4 viso namo stogo dangos) buvo pakeitę 2006 metais. Atsakovai G. V. (1 butas), I. S. (butas Nr. 3), J.E. M. (butas Nr. 6) stogo remonto atsisakė. Ieškovas skardinę stogo dangą pakeitė į skardą, stogo konstrukcija nebuvo keičiama.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu (t. 2, b. l. 66-69) ieškinį atmetė, priteisė G. V. ir J. E. M. iš ieškovo po 1 200 Lt atstovavimo išlaidų, priteisė iš ieškovo valstybei 88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, jog byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog ieškovas veikė bendraturčių ar namo administratoriaus vardu. Iš byloje pateikto ieškovo 2008-04-08 prašymo seka, jog ieškovas prašo pagalbos stogo remontui jau pradėjus jo remontą 2008-03-26, kadangi 6 buto savininkė J. E. M. atsisako dalintis stogo remonto išlaidas lygiomis dalimis. Iš 2008-04-28 rašto seka, jog administruojanti įmonė 2008-04-21 apžiūrėjo pastato stogą, nurodė, jog 2008 m. nebuvo numatytos lėšos stogo remontui. Byloje nėra pateikta įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu ieškovas pradėjo namo stogo rekonstrukciją, byloje nėra įrodymų, jog su namo butų savininkais būtų aptarti remonto kaštai, nėra duomenų, kada buvo surašyta atliktų darbų sąmata pagal 2008-03-26 sutartį, kadangi nenurodyta data ir nėra duomenų, jog su sąmata buvo supažindinti namo butų savininkai. Teismas nustatė, jog jog 2008-03-26 ieškovas ir P. P. pasirašė sutartį, kuria P. P. įsipareigojo atlikti stogo restauravimo darbus name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje nenumatytas garantinis terminas. Tą pačią dieną darbus atliekantis P. P., ieškovas ir jo žmona N. O. surašė Defektinį aktą, kuriame nurodė, jog bus atliekami restauravimo darbai, kadangi dėl įlūžusios stogo konstrukciją laikančios sijos susiklaipė stogo danga. Akte nurodyta pastaba, kad J. E. M. atsisakė dalyvauti surašant defektinį aktą. Ieškovas ir P. P. tą pačią dieną patvirtino medžiagų, darbo jėgos, kuro kalkuliaciją Teismas laikė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovai, kaip buto savininkai, buvo informuoti apie numatomą namo bendrojo naudojimo objekto remontą. Ieškovui nepateikus įrodymo, kokiu teisiniu pagrindu jis pradėjo stogo rekonstrukciją, nesant įrodymų dėl bendraturčių sutarimo dėl numatomo stogo remonto, šio klausimo svarstymo namo buto savininkų susirinkime, viešo priimto sprendimo paskelbimo arba pačių savininkų pranešimų raštu apie jų priimtus sprendimus (CK 4.85 straipsnis), savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymėjo, jog ieškovas, pasirašydamas Defektinį aktą, sutartį dėl stogo rekonstravimo darbų, Atliktų darbų ataskaitą ir po atliktų darbų daugiau nei po metų UAB „Skena“ užsakydamas atlikti stogo remonto reikalingumo nustatymo ir remonto darbų kokybės įvertinimą aktą, neturėdamas namo butų savininkų pritarimo ir įgaliojimų pasirašyti darbų atlikimo sutartį, defektinį aktą, veikė savo rizika, todėl ieškovo veiksmai negali tapti prievole namo butų savininkams atlyginti remonto išlaidas. Teismas pažymėjo, jog namo stogo atliekamos rekonstrukcijos metu buvo keičiama viena iš stogo dangą laikiusių sijų. Stogo remonto metu 2008-03-26 - 2008-04-20 galiojo 2002-12-05 Aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 622 patvirtintas „Statybos techninis reglamentas“, kurio 6 –asis skirsnis „Statinio rekonstrukcija“ ir 7-asis skirsnis „Kapitalinis remontas“, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (galiojusio nuo 2002-0701) 19 straipsnis, 20 straipsnis nustatė (-o), jog tada, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų; yra būtinas statybos leidimas –VI skirsnis 23 straipsnis, be kurio negalima pradėti darbų. Ieškovas tokio leidimo byloje nepateikė.
Ieškovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 75-79) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
teismas, konstatuodamas, jog ieškovas nepateikė įrodymų kokiu teisiniu pagrindu pradėjo namo rekonstrukciją, neatsižvelgė į ieškinio pagrindą ir sprendime neatskleidė bylos esmės. Ieškovas nurodė, jog jis atliko dalies stogo, esančio virš jo buto remontą, bet ne rekonstrukciją, o atlikti šį remontą jį privertė stogo remonto būtinybė. Ieškinyje be CK 4.83 str. 2 d. nurodytas stogo remonto teisinis pagrindas ir LR Aplinkos ministro 2007-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002. Ieškinyje nurodytą stogo remonto teisinį pagrindą ieškovas įrodė rašytiniais įrodymais: 2007-05-29 statinio apžiūros aktu Nr. 784, 2008-12-17 Techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 60-18-840; 2009-09-25 Gyvenamojo namo stogo remonto reikalingumo nustatymo ir remonto darbų kokybės įvertinimo aktu Nr. 09-09/09, 2008-04-08 ieškovo prašymu, 2008-04-28 Kauno SĮ „Panemunės butų ūkio“ raštu bei liudytojo R. P. paaiškinimais;teismas nepagrįstai sprendime nustatė, kad stogo remonto darbai buvo pradėti pažeidžiant namo butų savininkų teises. Teismas netinkamai aiškino CK 4.83 str. 2 d. 1 punktą;teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog namo stogo atliekamos rekonstrukcijos metu buvo keičiama viena iš stogo dangą laikiusių sijų. UAB „Skena“ pateiktame akte ieškovo darbai įvardijami kaip stogo remontas, akte nenurodyta, jog buvo pakeista stogo dangą laikanti siją. Taigi, teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas atliko rekonstrukciją ir jo atliktiems darbams buvo būtinas statybos leidimas.
Atsiliepimas
Atsakovė G. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 87-90) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
ginčo name gyvena 8 bendraturčiai, todėl jeigu ieškovas šalino grėsmę bendrojo naudojimo objektui, ieškovas privalėjo pareikšti reikalavimus visiems namo bendraturčiams proporcingai šių savininkų bendrosios nuosavybės daliai. Dokumentų, patvirtinančių stogo remonto darbų atlikimą, išlaidas patvirtinančių kvitų ieškovas nei teismui, nei bendraturčiams nepateikė. Be to, ieškovas susiremontavo tik virš jo esančio buto stogo dangą, tuo tarpu virš atsakovių G. V. ir I. S. butų stogo danga remontuota nebuvo. ieškovas 2008 m. pareikalavo iš atsakovės sumokėti už stogo dangos keitimą 1 065,97 Lt, tuo tarpu ieškinyje suma jau yra nurodyta 5 446,31 Lt;atsakovė nesutinka atlyginti išlaidų, kadangi jos nebuvo būtinos, ieškovas nesikreipė į atsakovę dėl stogo keitimo, ieškovo pateikti mokėjimo kvitai ir PVM sąskaitos – faktūros nepatvirtina ieškovo turėtų išlaidų dydžio, ieškovo gauta kredito suma iš banko visiškai nesusijusi su stogo keitimo darbais.
Atsiliepimas
Atsakovė J. E. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 93-97) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
vien ta aplinkybė, jog ieškovas ieškinyje įvardijo CK 4.83 str. 2 d. kaip stogo remonto teisinis pagrindą ir LR Aplinkos ministro 2007-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.12.05:2002, neįrodo ieškinio pagrįstumo. Ieškovas be visų bendraturčių sutikimo nutarė pats keisti stogo dangą, nesikreipė į bendraturčius, neanalizavo kokios būtų panaudotos protingos išlaidos. Ieškovo atstovas pripažino, kad turėjo būti keičiamos stogo pagrindinės konstrukcijos, o tai reiškia, jog stogo rekonstrukcijai buvo būtinas ne tik bendraturčių sutikimas, bet ir projektas bei statybos leidimas. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo nei galimos žalos ar grėsmės bendrojo naudojimo objektui (CK 4.83 str. 2 d.);teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovai neprivalo apmokėti ieškovo nurodytų išlaidų, dėl kurių nėra davę sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 str. 4 d.). Vaidoto g. 121 A/2 namo gyventojai nesutinka atlyginti ieškovui jo nurodytų išlaidų: 1. jos nebuvo būtinos; 2. ieškovas nesikreipė nei į vieną atsakovą dėl stogo dangos keitimo; 3. išlaidos nėra protingos; 4. ieškovo pateikti mokėjimo kvitai, PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina ieškovo turėtų išlaidų dydžio; 5. ieškovo gauta kredito suma iš banko visiškai nesusijusi su stogo dangos keitimo darbais, o ieškovas siekia sau materialinės naudos;stogas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems - ieškovui, atsakovams bei tretiesiems asmenims (CK 4.82 str. 1 d., 5 d.). Nepagrįstai šioje byloje atsakovais laikomi tik 3 asmenys (atsakovai). Tretiesiems asmenims bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos (sienos, stogai ir t.t.) priklauso taip pat (CK 4.76 str.), todėl jų procesinė padėtis šioje byloje ieškovo nustatyta neteisingai.nepagrįstas apelianto teiginys, kad atsakovai nepateikė įrodymų į bylą, kad stogo remontas nebuvo būtinas, kad išlaidos stogo remontui buvo padidintos ar darbai pažeidė jų teises. Ieškovo pareiga įrodyti savo ieškinį (CPK 178 str.) ir šios pareigos perkelti atsakovams nėra teisinio pagrindo. Ieškovo pateikti kvitai, sąskaitos faktūros nepatvirtina ieškovo turėtų išlaidų. Dalis kvitų patvirtina medžiagų vežimą į visiškai kitą objektą -Kareivinių g. 121, nors mūsų namas yra Vaidoto g. 121 a/2. Dalyje dokumentų nėra duomenų apie tai, kam jie priklauso, nėra apmokėjimo patvirtinimo už ieškovo pateiktas sąskaitas - faktūras ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje teismams yra išaiškinęs, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, Teismų praktika Nr. 32). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas).
Byloje kilo ginčas ar, vadovaujantis CPK 4.83 straipsnio nuostatomis, namo bendraturčiai, kurie nedavė sutikimo remontuoti namo stogą ir kurie laiko nepagrįstomis namo stogo remontui panaudotas lėšas, privalo šias lėšas atlyginti kitam bendraturčiui proporcingai šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai aiškino CK 4.83 str. 2 d. 1 punktą, nepagrįstai sprendime nustatė, kad stogo remonto darbai buvo pradėti pažeidžiant namo butų savininkų teises. CK 4.83 str. 2 d. 1 punktas nustato, jog buto ir kitų patalpų savininkas turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Kaip byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, o ieškovas šių nustatytų aplinkybių neginčijo, remontuoti namo stogą ieškovas nusprendė savo iniciatyva, ieškovas būsimų stogo rekonstrukcijos darbų su atsakovais nederino, t.y. nebuvo sušauktas namo gyventojų susirinkimas, kuriame būtų keliamas klausimas dėl būtinumo remontuoti stogą, namo gyventojai nepriėmė sprendimo pradėti stogo rekonstrukcijos darbų, ieškovas stogo dangą pakeitė ne virš visų bendraturčių patalpų, o tik virš savo buto. Kaip matyti, byloje ieškovas pareiškė ieškinį 3 namo bendraturčiams, t.y. G. V., kuri yra 1 buto savininkė, I. S. – butas Nr. 3, Janinai E. M. – butas Nr. 6. Ieškovas teigė, jog kiti namo gyventojai savo pusės namo stogą susiremontavo patys, todėl iš jų išlaidų stogo remontui ieškovas nereikalavo. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu nurodo, jog ieškinio reikalavimą ieškovas įrodė CK 4.83 str. 2 d. nurodytu stogo remonto teisiniu pagrindu ir LR Aplinkos ministro 2007-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintu statybos techniniu reglamentus STR 1.12.05:2002. Apeliantas teigia, jog ieškinyje nurodytą stogo remonto teisinį pagrindą ieškovas įrodė rašytiniais įrodymais: 2007-05-29 statinio apžiūros aktu Nr. 784, 2008-12-17 Techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 60-18-840; 2009-09-25 Gyvenamojo namo stogo remonto reikalingumo nustatymo ir remonto darbų kokybės įvertinimo aktu Nr. 09-09/09, 2008-04-08 ieškovo prašymu, 2008-04-28 Kauno SĮ „Panemunės butų ūkio“ raštu bei liudytojo R. P. paaiškinimais. Pirmiausia pažymėtina tai, jog byloje atsakovai patvirtino, o ir pats ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog stogą jis pakeitė tik virš ieškovui priklausančio buto, t.y. likusių atsakovų butams proporcingai priklausanti stogo danga nebuvo pakeista. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų rekonstrukcijos darbai pilnai atlikti buvo 2008-04-21, tuo tarpu byloje pateiktas Techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 60-18-840 buvo surašytas tik 2008-12-17, o Stogo remonto reikalingumo nustatymo ir remonto darbų kokybės įvertinimo aktas Nr. 09-09/09 – 2009-09-25, t.y. stogo remonto darbus jau atlikus. Taigi, ta aplinkybė, jog šie dokumentai buvo surašyti jau po darbų atlikimo, leidžia kolegijai daryti išvadą, jog iš esmės byloje nėra pateikta dokumento, kuris užfiksuotų ginčo namo stogo būklės iki jo remonto pradžios. Ieškovo pateiktas UAB „Skena“ aktas tik patvirtina, jog buvo konstatuota, jog vidutinė gyvenamojo namo pastato naudojimo trukmė yra 250 metų, tuo tarpu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) medinių stogo konstrukcijų naudojimo trukmė yra 69 metai. Be to, pažymėtina, jog iš ieškovo pateikto 2008-03-26 Defektinio akto turinio matyti, jog ieškovo Numatomi darbai – stogo dalies restauravimo darbai virš butų Nr. 8 ir Nr. 6, rodo, jog į atliktinų defektinių darbų sąrašą nebuvo net įtrauktas stogo dangos, virš buto Nr. 3, keitimas. Taigi, vertindama tokius byloje surinktus įrodymus, kolegija daro išvadą, jog byloje nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie konstatuotų ginčo namo stogo būklę iki jo rekonstrukcijos, o tokios aplinkybės nepatvirtina ieškovo nurodytos būtinybės rekonstruoti ar remontuoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogą, neįrodo galimos žalos ar grėsmės bendrojo naudojimo objektui (CK 4.83 str. 2 d.). Ieškovo pateiktas Kauno SĮ „Panemunės butų ūkis“ 2008-04-28 raštas Nr. 766 patvirtina, kad ši tarnyba konstatavo, jog stogas yra pakeistas virš vieno buto patalpų, tačiau ši tarnyba nurodė, jog dėl stogo pakeitimo mokesčio ieškovas turėjo susitarti su bendro naudojimo patalpų bendrasavininkiais iš anksto. Ieškovo iniciatyva UAB „Skena“ surašytas aktas Nr. 09-09/09 patvirtina, kad ginčo name, prieš vykdant dalies stogo dangos keitimą, reikėjo visiems bendraturčiams spręsti ir stogo laikančiųjų konstrukcijų keitimą. Minėti dokumentai buvo surašyti jau po rekonstrukcijos darbų atlikimo, o tai patvirtina, jog ieškovas pradėjo ieškoti teisinio problemos sprendimo dėl stogo keitimo tik po to, kai stogo remonto darbai jau buvo atlikti. Tai įrodo, jog ieškovas nesitarė su bendraturčiais, o tai akivaizdžiai patvirtina, jog tuo buvo pažeistos visų bendraturčių teisės išsakyti savo nuomonę, tartis bei vertinti stogo keitimo būtinumą, vertinti pateiktas stogo remonto lėšų sąmatas. Teismų praktikoje suformuota praktika, kad bendraturčiui veikiant savarankiškai, nesiderinant su kitais bendraturčiais, ignoruojant jų interesus, toks asmuo veikia tik savo rizika ir savo sąskaita. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.). Ieškovas pažeidė ne tik šią teisės normą, bet ir kitų namo butų savininkų, bendro naudojimo patalpų bendraturčių teises. Kolegijos nuomone, šios nustatytos aplinkybės paneigia ieškovo apeliacinio skundo argumentą dėl pagrindo pradėti stogo rekonstrukciją buvimo. Atsižvelgdama į tai, kolegija daro išvadą, jog ieškovo ieškinio materialiniai reikalavimai nėra pagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų netenkino. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat skundžia teismo išvadą, jog atliktai namo stogo rekonstrukcijai buvo būtinas statybos leidimas, kadangi remonto metu buvo pakeistas stogo laikančioji sija. Kolegijos vertinimu, nagrinėjant ginčą dėl bendraturčių pareigos atlyginti bendrąsias turto priežiūros išlaidas, t.y. vertinant ar teismas teisingai taikė CPK 4.83 straipsnio nuostatas, vien išvada, jog ieškovas neteisėtai pradėjo namo stogo rekonstrukciją nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Šio klausimo vertinimas yra labiau aktualus sprendžiant ginčus dėl nelegalios statybos padarinių ir pan. Tačiau šiuo atveju, konstatavus, jog ieškovas neįrodė CK 4.83 str. 2 d. 1 punkte nurodytos aplinkybės dėl būtinumo rekonstruoti stogą, siekiant išvengti žalos ar pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektui, taip pat nustačius, jog ieškovas veikė savo rizika, bendraturčiai nebuvo informuoti apie rengiamą rekonstrukciją, taip pat bendraturčiai nepritarė rekonstrukcijos lėšų dydžiui, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių kilusį ginčą, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Be to, apeliantas teismui pateikė papildomus įrodymus, kurie juo nuomone paneigia atsakovės Janinos E. M. teiginius, kad ieškovo pateikti medžiagų kvitai ir PVM sąskaitų originalai išrašyti adresu (duomenys neskelbtini), medžiagos buvo panaudotos ne tame name. Šiuos papildomus įrodymus teisėjų kolegija priėmė, tačiau kaip matyti, šie įrodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes apelianto apeliacinis skundas atmestas dėl kitų aplinkybių. Todėl jau minėtų papildomų įrodymų teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Be to, atmetus apelianto apeliacinį skundą iš jo priteistinos atsakovėms bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme ( CPK 93 str. ).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš V. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1 210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti J. E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš V. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1 210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.