Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-07-14 · Civilinė byla Nr. 2A-821-370/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-14
Bylos Nr.
2A-821-370/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00159-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Artūras Driukas, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „LitSpecMet“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei Vilniaus lokomotyvų
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Plienmetas“
Civilinė byla Nr. 2A-821-370/2015Proceso Nr. 2-55-3-00159-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 69 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LitSpecMet“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3392-565/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LitSpecMet“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Vilniaus lokomotyvų remonto depui dėl viešojo pirkimo rezultatų pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Plienmetas“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „LitSpecMet“ ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiais 2013 m. gruodžio 9 d. atsakovo UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ rašte Nr. 2-3925 nurodytą pirkimo komisijos 2013 m. gruodžio 8 d. posėdyje priimtą sprendimą nustatyti supaprastinto atviro konkurso Juodųjų metalų ruošinių pirkimo (Nr. VLRD-36/2013) preliminarią pasiūlymų eilę ir 2014 m. sausio 10 d. atsakovo rašte Nr. 2-85 nurodytą pirkimų komisijos 2014 m. sausio 8 d. posėdyje priimtą sprendimą patvirtinti šio pirkimo preliminarią pasiūlymų eilę, taip nutraukiant atsakovo vykdomą viešąjį pirkimą VLRD-36/2013 juodųjų metalų ruošiniams pirkti.

Nurodė, kad atsakovas yra bendrovės AB „Lietuvos geležinkeliai“, finansuojamos iš valstybės biudžeto, dukterinė įmonė; yra valdomas ir visi esminiai atsakovo veiklos sprendimai yra priimami akcininko, t. y. AB „Lietuvos geležinkeliai“; yra įsteigtas ir skirtas AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikiams, teikiant viešąsias paslaugas, tenkinti. Todėl ginčo pirkimo atveju turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau tekste – VPĮ), nes atsakovas tenkino specialiai viešuosius interesus, esančius nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio. Tačiau atsakovas ginčo pirkimą vykdė nesilaikydamas VPĮ nustatytų reikalavimų bei imperatyvių normų, todėl atsakovo priimti sprendimai pripažintini negaliojančiais.

Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas pažeidė skaidrumo principą ir ribojo konkurenciją, nes nustatė per trumpą laiko tarpą konkurencingiems pasiūlymams parengti (atsakovas ginčo pirkimo sąlygas paskelbė 2013 m. lapkričio 29 d., o pasiūlymai turėjo būti pateikti iki 2013 m. gruodžio 11 d.). Be to, atsakovas nustatė nepagrįstai žemus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus; per trumpą prekių pristatymo terminą (5 kalendorinės dienos, skaičiuojant nuo užsakymo gavimo dienos); pasiliko teisę nepirkti visų prekių; atsakovo rengiamus konkursus nuolat laimėjo tie patys tiekėjai.

Atsakovas UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas buvo įsteigtas vykdyti komercinio pobūdžio ūkinę veiklą bei siekti pelno. Be to, atsakovas veikia konkurencinėje aplinkoje su kitais rinkos dalyviais, nėra finansuojamas viešojo sektoriaus lėšomis, jo valdymui nėra daroma jokia reali viešojo sektoriaus įtaka. Atsakovo teigimu, ieškovas taip pat neįrodė, kad atsakovas pažeidė viešųjų pirkimų principus. Pažymėjo, kad ieškovas turėjo teisę iki pasiūlymo pateikimo teikti atsakovui pretenziją, tačiau ją pateikė tik atsakovui pranešus apie nugalėtojų eilę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodė, kad perkančioji organizacija ne tik privalo būti susijusi ar valdoma viešojo sektoriaus įmonės, tačiau taip pat savo veiklą ar jos dalį turi skirti specialiai viešiesiems interesams, esantiems nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti.

Teismas nustatė, kad atsakovas buvo įsteigtas 2003 m. spalio 1 d. reorganizuojant AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus lokomotyvų depą į dvi savarankiškas bendroves: UAB Vilniaus lokomotyvų depą ir UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depą; tai pelno siekianti įmonė, racionaliai naudojanti bendrovės lėšas, turtą bei kitus išteklius, užtikrinanti akcininkų turtinius interesus; pagrindinę veiklą sudaro naujų lokomotyvų, skirtų tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkoms, gamyba, lokomotyvų kapitalinis ir einamasis remontas, riedmenų remontas, kiti remontai ir techninės priežiūros.

Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas veikia konkurencinėje aplinkoje, dalyvauja tiek Lietuvoje, tiek užsienyje organizuojamuose pirkimuose bei konkursuose siūlydamas parduoti ir parduodantis savo prekes ir paslaugas; planuojantis 2015 m. gauti 40 proc. pajamų iš pardavimų bendrovei AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2016 m. – 15 proc. pajamų, 2015 – 2016 metais planuojantis pajamų augimą ir pelną. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovo veiklos nevertino kaip viešojo intereso, esančio aktualaus visiems valstybės piliečiams, darė išvadą, kad atsakovas veikė konkurencinėje aplinkoje, ieškojo naujų rinkų ir galimybių plėtoti komercinę veiklą ir gauti pelną.

Teismas nurodė, kad atsakovas gavo pajamas iš kitos perkančiosios organizacijos (AB „Lietuvos geležinkeliai“) už paslaugas pagal sudarytas sutartis, tačiau šio fakto nelaikė kaip valstybės finansavimu. Nesant byloje įrodymų apie valstybinės institucijos priimtą norminį aktą, kuriame yra nustatytas atsakovo finansavimo dydis ir mechanizmas, apie atsakovo priimtą dokumentą ar valstybės institucijos priimtą norminį aktą, kuriame būtų nustatyta galimybė atsakovo nuostolius padengti iš viešųjų lėšų, teismas konstatavo, kad pats atsakovas prisiėmė su savo veikla susijusią riziką.

Teismas taip pat nustatė, kad Europos Komisijos ekspertai konstatavo, jog atsakovas nelaikytinas perkančiąja organizacija pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB, kadangi jo tikslai neapėmė viešųjų interesų tenkinimo. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nelaikė atsakovo perkančiąja organizacija.

Teismas, įvertinęs atsakovo priimtus sprendimus, nepripažino jų negaliojančiais, kadangi ieškovas neįrodė, jog pirkimo sąlygos riboja konkurenciją, diskriminavo ir pažeidė skaidrumo principus. Be to, ieškovas, pateikdamas pasiūlymą, ne tik sutiko su visomis pirkimo sąlygomis (pirkimo sąlygų 13 p.), tačiau iki pasiūlymo pateikimo nesikreipė į atsakovą su pretenzija dėl pirkimo sąlygų, o tokią pretenziją pateikė tik po to, kai buvo paskelbti ieškovui nepriimtini pirkimo rezultatai.

Teismas taip pat nelaikė 11 kalendorinių dienų termino pateikti pasiūlymą per trumpu, kadangi ieškovas atsakovo organizuojamuose pirkimuose dalyvavo ne pirmą kartą, buvo tapęs šių pirkimų (jų dalies) laimėtoju (ieškovo ir atsakovo atstovų paaiškinimai teismo posėdžio metu).

Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog pirkimo sąlygos, kuriose nustatytas 5 kalendorinių dienų prekių pristatymo terminas ir atsakovo teisė nepirkti visų prekių kiekio, diskriminavo mažesnius tiekėjus, pažeidė skaidrumo principą. Ieškovas nenurodė, kaip keistųsi jo pasiūlymas, jei pirkimo dokumentuose būtų kitaip nustatytos sąlygos, susijusios su prekių pristatymo terminu ir atsakovo teise neįsigyti visų prekių.

Teismas taip pat laikė nepagrįstus ieškovo teiginius dėl atsakovo nustatytų per žemų kvalifikacijos reikalavimų. Teismas nurodė, kad konkurencija gali būti ribojama tik nustačius itin aukštus arba specifinius, neadekvačius pirkimo pobūdžiui ar neproporcingus jo sąlygoms reikalavimus, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį galintiems įvykdyti pirkėjams. Šiuo atveju pirkimo objektas nebuvo specifinis, o pirkimo kaina nebuvo ypatingai aukšta, kad būtų būtinybė nustatyti papildomus kvalifikacinius reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB „LitSpecMet“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas neteisingai įvertino atsakovo vykdomą veiklą ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovo veikla nėra susijusi su viešojo intereso tenkinimu;

2. Teismas atsakovo UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo įsteigimą vertino formaliai, atsižvelgdamas tik į jo įstatus, todėl nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas buvo įsteigtas tam, kad užsiimtu ūkine komercine veikla ir siektų pelno. Iš tikrųjų, atsakovo tikslas - tenkinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikius, susijusius su viešųjų interesų tenkinimu - specialios AB „Lietuvos geležinkeliai“ užduoties, manevrinių lokomotyvų atnaujinimo programos vykdymas;

3. Teismas nepagrįstai darė išvadą, jog atsakovas veikia konkurencinėje aplinkoje. Teismas nevertino, ar atsakovas veikė konkurencinėje aplinkoje 2013 metų pabaigoje (kai buvo vykdomas konkursas), tačiau rėmėsi atsakovo vizijomis bei prognozėmis 2015–2016 metams;

4. Teismas neteisingai interpretavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir atsakovo santykį. Šiuo atveju pajamos yra gaunamos iš perkančios organizacijos per vidaus sandorius, tai gali lemti, jog atsakovas, sudaręs vidaus sandorį su perkančiąja organizacija, pats įgys statusą perkančiosios organizacijos santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Be to, teismas privalėjo ištirti, ar atsakovas, kurį kontroliuoja bendrovė AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuris iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ gauna daugiau nei 90 proc. visų savo pajamų, kurio 90 proc. veiklos yra nukreipta į AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikių tenkinimą, sudaręs vidaus sandorius su AB „Lietuvos geležinkeliai“, neįgijo/įgijo perkančiosios organizacijos statusą;

5. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Europos Komisijos ekspertų 2012 m. išvada, nes ginčas kilo dėl viešojo konkurso, vykusio 2013 m. pabaigoje. Be to, teismas privalėjo išspręsti klausimą dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 9 dalies nuostatos dalies „viešieji interesai, kurie yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio“ išaiškinimo ir prejudicinio sprendimo priėmimo.

6. Teismas nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas, todėl tinkamai neišnagrinėjo bylos, neatskleidė jos esmės, priėmė nemotyvuotą, įrodymais nepagrįstą ir neteisėtą bei naikintiną sprendimą;

7. Teismas pažeidė šalių rungimosi principą, apsunkino ieškovo įrodinėjimo pareigos vykdymą bei apribojo galimybę pagrįsti savo poziciją įrodymais, nes nepagrįstai nesprendė klausimo dėl dokumentų išreikalavimo ir jų neišreikalavo;

8. Teismas nepagrįstai nenustatė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo. Atsakovas pažeidė imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo normas, nesilaikė šio įstatymo nustatytos viešųjų pirkimų tvarkos, principų. Be to, atsakovas pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kadangi suteikė per trumpą - 7 darbo dienų terminą pasiūlymams pateikti konkurse naujai dalyvaujantiems tiekėjams, palyginti su ankstesnių metų laimėtojais, buvo sudarytos nelygiavertės konkuravimo sąlygos, ribojant galimybę pateikti konkurencingą pasiūlymą; nustatė per žemus kvalifikacijos reikalavimus; nustatė per trumpą 5 kalendorinių dienų prekių pristatymo terminą; nurodė neprivalanti pirkti visų prekių kiekų; keli tie patys tiekėjai, nuolat laimintys atsakovo rengiamus konkursus.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovas nurodo šiuos atsikirtimus:

Šalies argumentai

1. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovo veikla yra skirta viešiesiems interesams tenkinti. Ginčijame sprendime motyvuotai ir pagrįstai yra įvertinti pripažinimo perkančiąja organizacija pagrindai, vertinta, ar atsakovas atitinka komuliatyvines sąlygas, t. y. ar atsakovo vykdoma veikla yra susijusi su viešųjų interesu, kurie nėra komercinio ar pramoninio pobūdžio, tenkinimu. Teismas taip pat atsižvelgė į atsakovo steigimo tikslą, veiklos pobūdį, rinką, kurioje vykdo veiklą, ar veikloje vadovaujasi produktyvumo ir kainų efektyvumo principais, ar atsakovas prisiima ekonominę riziką;

2. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog teismas nesirėmė Viešųjų pirkimų tarnybos išvada. Priešingai, teismas vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodytomis sąlygomis, kurias būtina įvertinti, siekiant atsakovą pripažinti perkančiąja organizacija, be to Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodyta, jog ši išvada neprieštarauja Europos Komisijos ekspertų išvadai;

3. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus sprendimo;

4. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai neišreikalavo ieškovo prašomų įrodymų, nes apelianto prašomi išreikalauti įrodymai yra nesusiję su ginču, t. y. nepagrindžia apelianto argumentų dėl atsakovo statuso kvalifikavimo;

5. Teismas teisingai ir pagrįstai įvertino konkurso sąlygų atitiktį sąlygose nurodytiems principams ir sąžiningos konkurencijos reikalavimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai nustatė atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, statusą, vertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų, nes jie sudaro apeliacijos objektą (CPK 320 str.). Be to, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-378/2015, kasacine tvarka išnagrinėjo šią bylą ir grąžino ją nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija, pakartotinai nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, atsižvelgia į kasacinio teismo nurodymus bei išaiškinimus (CPK 362 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą VLRD-36/2013 juodųjų metalų ruošiniams pirkti (toliau tekste – pirkimas) (t. 1, b. l. 10–18). Pirkimo sąlygų 2 punkte nurodyta, kad pirkimas vykdomas vadovaujantis atsakovo Laikinosiomis pirkimo taisyklėmis ir pirkimo sąlygomis. Jis atliekamas laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo principų ir konfidencialumo bei nešališkumo reikalavimų. Priimant sprendimus dėl konkurso sąlygų, vadovaujamasi racionalumo principu (3 punktas). Ieškovas UAB „LitSpecMet“, taip pat UAB „Juodieji metalai“, UAB „Ajeras“, AB „Vilniaus Lytagra“, UAB „SteelTrade“, UAB „Sanistal“, UAB „Egivira“, UAB „Metalo prekyba“ ir UAB „Plienmetas“ pateikė komercinius pasiūlymus šiam pirkimui. 2013 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 2-3925 atsakovas pranešė apie pirkimo nugalėtojų eilę, pagal kurią ieškovas buvo pripažintas laimėtoju tik dėl dalies pirkimui pasiūlytų prekių, atitinkamai kiti tiekėjai, dalyvavę pirkime – dėl kitos dalies (t. 1, b. l. 19–26). Ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kuria prašė nutraukti pirkimą ir skelbti naują pirkimą vadovaujantis VPĮ nuostatomis (t. 1, b. l. 27–30). Atsakovas ieškovo pretenziją atmetė nurodydamas, kad jis nepatenka į VPĮ 4 straipsnyje apibrėžtų perkančiųjų organizacijų ratą, todėl jam nėra taikomos VPĮ nuostatos. Pirkimai yra vykdomi vidaus dokumentų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 31). 2014 m. sausio 10 d. raštu Nr. 2-85 atsakovas pranešė apie sprendimą pirkimo nugalėtojomis patvirtinti įmones, atitinkamoms prekėms pasiūliusias mažiausias kainas, bei pasirašyti sutartis juodųjų metalų ruošiniams pirkti iki 2014 m. sausio 17 d. (t. 1, b. l. 32).

Pažymėtina, kad bylos šalys visų pirma nesutaria dėl VPĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo, t. y. ar atsakovas yra perkančioji organizacija pagal VPĮ ir ar pirkimą atsakovas turėjo vykdyti pagal VPĮ nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-378/2015, kasacine tvarka išnagrinėjęs šią civilinę bylą ir peržiūrėjęs joje keliamus materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešojo ar privataus juridinio asmens pripažinimą perkančiąja organizacija ir nustatančių viešųjų pirkimų principus (lygiateisiškumo, nediskriminavimo), aiškinimo ir taikymo klausimus, bylą grąžino iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, nevisapusiškai nagrinėjo ginčui spręsti svarbias aplinkybes, susijusias su atsakovo steigimu, veiklos specifika, vykdomų ūkinių veiklų pobūdžiu, UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo ir šios įmonės steigėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ tarpusavio santykiais, kt., todėl nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šalių ginčą, galėtų įvertinti galimybę kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad ši pateiktų duomenis apie tai, ar atsakovas pastaruoju metu (2015 m.) sudarė su AB „Lietuvos geležinkeliai“ vidaus sandorių, jei taip, tai kiek ir kokios vertės ir pan. Taip pat, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į skirtingos reikšmės ir turinio proceso šalių pateiktus įrodymus, dėl nagrinėjamų klausimų sudėtingumo ir išskirtinumo, įvertintų galimybę paskirti teismo ekspertizę (CPK 160 str. 1 d. 4 p.) atsakant į klausimus, reikalaujančius specialių žinių technikos, amato ar kitose srityse (CPK 212 str.). Be to, kadangi nagrinėjamas klausimas glaudžiai susijęs su Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu, be kita ko, svarstytina galimybė ir poreikis kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, jo prašant pateikti prejudicinį sprendimą dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo Europos Sąjungos teisės atžvilgiu.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pagrindinis dėmesys bylą nagrinėjant pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, buvo sutelktas į tai, ar atsakovas yra pripažintinas perkančiąja organizacija VPĮ prasme ir ar jis pirkimą turėjo vykdyti pagal VPĮ nuostatas. Teisėjų kolegija, pakartotinai nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad pagal kasacinio teismo duotus nurodymus ir išaiškinimus, susijusius su atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, statuso tyrimu bei vertinimu, išnagrinėjus bylą bei nustačius bylos reikšmingas aplinkybes, būtų galimybė atsakyti į minėtą klausimą ir konstatuoti, ar ginčo pirkimas buvo vykdomas teisėtai ar ne, bei priimti atitinkamą procesinį sprendimą, atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus materialiuosius reikalavimus. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokio procesinio sprendimo priėmimas nagrinėjamu atveju gali reikšti ne tik ginčo, kilusio tarp šalių, išsprendimą, tačiau ir kitų, į bylos nagrinėjimą neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Bylos duomenys patvirtina, jog minėtame pirkime dalyvavo ne tik ieškovas, bet ir kitos 8 įmonės, kurios, atsižvelgiant į jų pasiūlytas mažiausias kainas, taip pat buvo pripažintos atsakovo organizuoto pirkimo laimėtojomis dėl atitinkamų prekių pozicijų, be to, jos buvo kviečiamos pasirašyti sutartis. Ieškovas pareikštu ieškiniu siekia, kad būtų pripažinta negaliojančia atsakovo nustatyta ginčo pirkimo preliminari pasiūlymų eilė, patvirtinta šio pirkimo nugalėtojų eilė bei nutrauktas visas atsakovo vykdomas ginčo pirkimas. Taigi tokių materialiųjų reikalavimų pareiškimas suponuoja išvadą, kad teismo procesinis sprendimas gali turėti įtakos į bylą neįtrauktų asmenų teisėms ir jų pareigoms.

Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą, ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad materialusis trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), dalyvavimo byloje pagrindas - jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi; nors šie asmenys nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, jog išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą; aptartos įstatyminės nuostatos reiškia ir tai, kad, kvalifikuodamas ginčo materialius teisinius santykius, teismas turi įvertinti ir tuos teisinius ryšius, kurie ginčo šalis sieja su kitais asmenimis bei materialiosios teisės normas, kuriose nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“; nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai; tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių teismo sprendimas jam sukėlė; vien procesinis suinteresuotumas nepakankamas išvadai, kad yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011; 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad civilinė byla negali būti išnagrinėta apeliacine tvarka, kadangi pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nurodytų asmenų įtraukimo į civilinį procesą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nesudarytos jiems procesiniame įstatyme nustatytos galimybės pasinaudoti šalies procesinėmis teisėmis ir pareigomis pirmosios instancijos teisme (CPK 47 str.).

Šiuo atveju konstatuotina, kad dėl nurodytų procesinės teisės normų netinkamo taikymo yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes šie pažeidimai, atsižvelgiant į jų pobūdį, negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, o jų nepašalinus, byla gali būti išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-378/2015, pateiktus nurodymus bei išaiškinimus, spręsti, ar nėra pagrindo AB „Lietuvos geležinkeliai“, kaip atsakovo UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo steigėjos, įtraukti į bylos nagrinėjimą, siekiant išsiaiškinti visas bylos reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo steigimu bei tarpusavio santykiais, bei išklausyti šio asmens nuomonės nurodytais, šioje byloje aktualiais klausimais.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, perduodant civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

TeisėjaiVirginija ČekanauskaitėArtūras DriukasDanguolė Martinavičienė