Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini), prašymą suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas teismo leidimas paimti nepilnamečius vaikus iš (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo

12. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 31 d. išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 31 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Apeliantė nurodė, kad šio įrodymo pateikti anksčiau negalėjo, kadangi buvo ilgasis savaitgalis, o jam pasibaigus pirmosios instancijos teismas iš karto išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl leidimo paimti vaikus išdavimo.

13. Šio įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui šis įrodymas priimtinas.

Dėl leidimo paimti vaikus iš (duomenys neskelbtini)

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

16. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

17. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba yra institucija, kuri, užtikrindama visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų (VTAPĮ 50 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tai suponuoja išvadą, kad pirmiausia valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai yra suteikti įgalinimai spręsti dėl vaiko saugumo, jo poreikių tenkinimo ir interesų užtikrinimo, ir tik vėliau jos priimtus sprendimus patikrina teismas.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatyminis pagrindas paimti nepilnamečius vaikus iš (duomenys neskelbtini).

19. Iš bylos duomenų matyti, kad Tarnybos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriuje (duomenys neskelbtini) gautas policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas, kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) nepilnametis (duomenys neskelbtini) telefonu policijai pranešė, kad (duomenys neskelbtini) yra neblaivi, vaikas nori, kad ji nebegertų, tačiau (duomenys neskelbtini) į jo pastabas nereaguoja. Smurto prieš vaiką naudota nebuvo, smurto žymių nėra, atvykę policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) nustatė 2,48 promilės girtumą. Gavus minėtą informaciją, skyriuje (duomenys neskelbtini) užpildytos Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą formos (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra neblaivi (duomenys neskelbtini), jai nustatytas 2,48 promilės girtumas, namuose yra nepilnametis (duomenys neskelbtini). Tarnyba, išnagrinėjusi pranešimus apie galimus vaikų teisių pažeidimus, priėmė sprendimą vertinti vaikų situaciją, kadangi (duomenys neskelbtini) yra neblaivi, vaikams nesaugi aplinka. (duomenys neskelbtini) vaikų laikino apgyvendinimo aktais buvo nuspręsta paimti vaikus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš jiems nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti pas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atliktas vaikų situacijos vertinimas bei pagal Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803, nustatyti rizikos veiksniai: 30.3. – vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio požymių, žalingo alkoholio vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. (duomenys neskelbtini) vaikais nesirūpina, juo nesidomi; 30.11. – kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie sukelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Rizikos veiksniai nustatyti abiem (duomenys neskelbtini).

20. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-7845-558/2020 jau buvo leidęs paimti nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismas toje byloje nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pranešimu Nr. 11VTP-1349 apie galimą vaiko teisių pažeidimą pareiškėjas gavo informaciją apie galimus nepilnamečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teisių pažeidimus. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad (duomenys neskelbtini) vartoja alkoholį. Iš vaiko situacijos vertinimo aprašo pirmo priedo informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (duomenys neskelbtini) matyti, kad nepilnamečiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvena su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) darbo valandomis (duomenys neskelbtini) paskambino į vaikų pagalbos liniją ir pagalbos vaikams ir šeimos skyriaus specialistei nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vartoja alkoholį. Kai (duomenys neskelbtini) neblaivi, jam tenka gaminti valgyti, nuvesti (duomenys neskelbtini) į mokyklą. Pasitaiko situacijų, kai (duomenys neskelbtini) vartoja alkoholį su kitais asmenimis arba kažkur išvyksta ir visą naktį negrįžta. Kartą neblaivi (duomenys neskelbtini) norėjo prieš jį pavartoti fizinį smurtą. Nepilnametis ne vieną kartą nurodė, kad jam minėta situacija jau nusibodo, išreiškė psichologinės pagalbos poreikį. Apie 17 val. į nepilnamečių namus atvykę pareigūnai (duomenys neskelbtini) nustatė 2,47 promilės girtumo laipsnį. Pranešime nurodytas aplinkybes (duomenys neskelbtini) aptarus su nepilnamečių (duomenys neskelbtini), ši neneigė vartojusi alkoholį, nurodė, kad anksčiau gydėsi nuo alkoholizmo, tačiau gydymas nepadėjo. Šiuo metu ji sielvartauja dėl prieš kelis mėnesius numirusio sugyventinio. (duomenys neskelbtini) vaiko laikino apgyvendinimo aktais Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo paimti iš jiems nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) šeimynoje. (duomenys neskelbtini) vaiko grąžinimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktais Nr. (duomenys neskelbtini) vaikai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grąžinti (duomenys neskelbtini).

21. Atsižvelgiant į tai, kad šie vaikai dėl tų pačių priežasčių paimami iš (duomenys neskelbtini) ne pirmą kartą, taip pat į tai, kad konkrečiu atveju atskirojo skundo pagrindų įvertinimui nėra būtinas žodinis apeliacinis procesas, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

22. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien formaliųjų požymių patikrinimu, tačiau iš esmės nepatikrino ir neįvertino faktinių aplinkybių.

23. Apeliantė nurodė, kad abu nepilnamečiai vaikai svečiavosi pas (duomenys neskelbtini), namuose buvo viena. Ji neneigia, kad tą dieną buvo išgėrusi, bet tai buvo vienkartinis atvejis per vienerių metų laikotarpį, tačiau vaikų tuo metu namuose nebuvo ir neturėjo būti. Jei vaikai tuo metu būtų su ja, ji nebūtų sau leidusi atsipalaiduoti ir išgerti. Tačiau byloje surinkti įrodymai paneigia apeliantės nurodytas aplinkybes.

24. Byloje nustatyta, kad būtent nepilnametis apeliantės (duomenys neskelbtini) ir kvietė policijos pareigūnus, nes namuose rado neblaivią ((duomenys neskelbtini) informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Tą pačią dieną apsilankius tarnybos specialistams (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (pirmadienį) išvyko pas draugą pasisvečiuoti, trečiadienį grįžęs į namus rado (duomenys neskelbtini) išgėrusią, penktadienį sugrįžęs į namus vėl rado (duomenys neskelbtini) išgėrusią. Be to, pati apeliantė (duomenys neskelbtini) tarnybos darbuotojams nurodė, kad ji jau kelias dienas vartoja alkoholį. Jai konstatuotas 2,48 promilės girtumas ((duomenys neskelbtini) informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) 8 punkte apeliantė savo parašu patvirtino informacijos teisingumą). Tai paneigia apeliantės teiginius, jog nustatytas atvejis buvo vienkartinis. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-7845-558/2020 jau buvo leidęs paimti nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl galimo (duomenys neskelbtini) alkoholio vartojimo. Teismas šioje byloje nustatė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) taip pat pranešė, kad jo (duomenys neskelbtini) vartoja alkoholį. Į nepilnamečių namus atvykę tarnybos pareigūnai (duomenys neskelbtini) nustatė 2,47 promilės girtumo laipsnį. Ir tuo metu nepilnamečių (duomenys neskelbtini) neneigė vartojusi alkoholį, nurodė, kad anksčiau gydėsi nuo alkoholizmo, tačiau gydymas nepadėjo. Dėl to kaip nepagrįsti atmestini ir apeliantės argumentai, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu.

25. Atskirojo skundo teiginius apie tai, kad vienkartinis, anot apeliantės, pasigėrimas neįrodo jos nesirūpinimo vaikais, paneigia faktas, jog į Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl (duomenys neskelbtini) girtavimo kreipėsi (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog visa tai jam jau nusibodo. Taigi, apeliantės nurodomas žaidimas su (duomenys neskelbtini), valgio gaminimas ir pasivaikščiojimai nepaneigia jos išgėrinėjimų sukeliamos žalos nepilnamečių vaikų psichologinei sveikatai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad apeliantė vaikų paėmimo pagrindu buvusias situacijas vertina (duomenys neskelbtini) ir jos bei socialinę pagalbą teikiančių institucijų požiūrio nesutapimą dėl įvairių iškylančių problemų sprendimo, rodo, kad priklausomybės nuo alkoholio vartojimo sukeliamas problemas apeliantė vertina neadekvačiai, problemų priežastis priskirdama ne savo elgesiui, o (duomenys neskelbtini).

26. Iš apeliantės pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados apie priklausomybės nuo alkoholio gydymo rezultatą, kadangi į minėtą įstaigą apeliantė kreipėsi tik (duomenys neskelbtini) (pažyma taip pat buvo išduota (duomenys neskelbtini)), pažymoje nenurodoma prognozė pasveikimo ar ligos sustabdymo atžvilgiu, joje šiuo aspektu apskritai nėra jokių vertinimų dėl (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pati apeliantė vaiko teisių apsaugos specialistams (duomenys neskelbtini) nurodė, jog ir anksčiau gydėsi nuo alkoholizmo, tačiau gydymas nepadėjo, be to, atskirajame skunde teigia ambulatorinį gydymąsi pasirinkusi ne pati, o verčiama Tarnybos darbuotojų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai papildomai patvirtina apeliantės nepripažįstamą problemą (priklausomybę nuo alkoholio vartojimo), tuo pačiu ir faktą, jog nepripažįstamos problemos ji negali valdyti, taip sukeldama pavojų savo nepilnamečių vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, pažeisdama jų teisę augti sveikoje aplinkoje. Taigi įrodyti, kad naudosis (duomenys neskelbtini) specialistų teikiamomis paslaugomis, o ambulatorinis priklausomybės nuo alkoholio gydymas jai bus paveikus, (duomenys neskelbtini) galės tik po šio gydymo kurso ar pateikusi atitinkamas specialistų išvadas tam kursui nepasibaigus.

27. Apeliantė nurodė, kad ji dirba visu etatu, todėl girtavimo atveju būtų atleista iš darbo. Apeliacinės instancijos teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad apeliantė (duomenys neskelbtini) dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ir tik nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, dėl kokių priežasčių apeliantė buvo atleista iš darbo (duomenys neskelbtini). Be to, esant byloje nustatytiems alkoholio vartojimo ir to pasekmių faktams, darbo sutarčių nutraukimo su (duomenys neskelbtini) pagrindai nėra ir esminė aplinkybė sprendžiant dėl vaikų paėmimo iš (duomenys neskelbtini).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą – nagrinėjamu atveju buvo kilęs pavojus nepilnamečių vaikų saugumui, sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, todėl egzistuoja CK 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytas pagrindas (pažeista vaikų teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, (duomenys neskelbtini) piktnaudžiauja alkoholiu, turi priklausomybę, kurios nesugeba kontroliuoti, (duomenys neskelbtini) vaikais nesirūpina, jais nesidomi, nebendrauja, visiškai nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, išlaikymo jiems neteikia).

29. Pažymėtina, kad tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, kuri taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, kadangi apeliantės šeimai buvo sudarytas pagalbos planas, tačiau (duomenys neskelbtini) nepripažįsta alkoholio vartojimo problemos, atsisakė lankyti anoniminių alkoholikų (AA) grupių užsiėmimus, vykdė ne visus Pagalbos plane numatytus įsipareigojimus (neužsiregistravo į pozityvios tėvystės mokymus – STEP tėvų grupių užsiėmimus). Kadangi vaikų laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, (duomenys neskelbtini) nedėjo pastangų, nekeitė savo elgesio, atsisakė priimti šeimai siūlomą pagalbą, todėl buvo realus pavojus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje.

30. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tėvams teikiama pagalba įgyvendinant vaiko teises yra valstybės ir savivaldybės paslauga šeimai, o ne tam tikra bausmės ar šeimos privataus gyvenimo kontrolės forma. Todėl teikiamos pagalbos veiksmingumas įmanomas tik esant visapusiškam bendradarbiavimui tarp tėvų ir pagalbą teikiančių institucijų, siekiant užtikrinti individualizuotą, vaiko poreikius ir interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, ar ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-182-916/2020). Bet kokiu atveju prioritetas suteiktinas vaiko interesų užtikrinimui.

31. Nagrinėjamu atveju taikytos pagalbos priemonės ir paslaugos nebuvo pakankamai rezultatyvios. Kaip minėta, pirmiausia Valstybės vaiko teisų apsaugos tarnyba siekia suteikti pagalbą šeimai, tačiau jei (duomenys neskelbtini) elgesys nekinta, todėl, nepaisant jų pažadų keistis, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, kurioje joje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis. Tai atitinka ir Europos Žmogaus Teisių teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pagal kurią kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vaiką paėmus iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir toliau teikiama pagalba, jie gali keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą nesant vaiko šalia (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Taigi teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą.

33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos pagrįstai leido paimti nepilnamečius vaikus iš (duomenys neskelbtini). Dėl to (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.