Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta ne vėliau kaip iki 2011-03-29) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta ne vėliau kaip iki 2011-05-18) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams,

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta ne vėliau kaip iki 2011-05-26) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir galutinė bausmė A. M. paskirta – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. kovo 29 d. 17.30 val. iki 2011 m. kovo 31 d. 10.40 val., nuo 2011 m. gegužės 26 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kratų metu rastus ir paimtus pinigus – 4150 Lt, 4198 Lt, 2280 Lt, 30 Didžiosios Britanijos svarų, 5 eurus nuspręsta konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. Š., D. M. ir G. K., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. M., turėdami tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, platino psichotropines medžiagas, o būtent: ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 26 d., veikdami kartu tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo šešis polietileninius paketėlius, t. y. keturis su gelsvos spalvos milteliais ir du su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 7,152 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuriuos atgabeno ir laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. gegužės 26 d., t. y. iki kol apie 15.54 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), D. M. neteisėtai pardavė už 30 Lt vieną polietileninį paketėlį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,113 g psichotropinės medžiagos – amfetamino L. T., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas bei priimtas ir įsiteisėjęs Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-09 teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (13 t., 24-25 b. l.), tos pačios dienos apie 16.44 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), D. M. neteisėtai pardavė už 30 Lt vieną polietileninį paketėlį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,082 g psichotropinės medžiagos – amfetamino D. N., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas bei priimtas ir įsiteisėjęs Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-11 teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (13 t., 22-23 b. l.), tos pačios dienos apie 17.54 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), A. M. neteisėtai pardavė už 30 Lt vieną polietileninį paketėlį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,093 g psichotropinės medžiagos – amfetamino A. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas ir kuris Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-07-27 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir remiantis BPK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (13 t., 27-28), o likusią dalį, t. y. du polietileninius paketėlius su baltos spalvos milteliais ir vieną polietileninį paketėlį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 6,864 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, siekdami išplatinti, laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tos pačios dienos 18.40 val., kai kratos metu šią psichotropinę medžiagą policijos pareigūnai rado ir paėmė.

Be to, A. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su G. K., turėdami tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, platino psichotropines ir narkotines medžiagas, o būtent: ne vėliau kaip 2011 m. kovo 29 d., veikdami kartu, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo penkiolika vienetų polietileninių paketėlių su baltai gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 2,100 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei vieną polietileninį paketėlį su rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,259 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos atgabeno ir laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdami išplatinti, iki tos pačios dienos 17.30 val., kai kratos metu šią psichotropinę medžiagą ir narkotinę medžiagą policijos pareigūnai rado ir paėmė.

Be to, A. M. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, platino psichotropines medžiagas, o būtent: ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 18 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo keturis paketėlius su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,0827 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuriuos laikė su savimi ir atgabeno iki (duomenys neskelbtini) centrinio pašto, esančio (duomenys neskelbtini), kur tos pačios dienos apie 10.30 val., neteisėtai, padėdamas supakuoti į siuntinį, perdavė psichotropinę medžiagą – amfetaminą L. G. ir pastaroji savo vardu siuntinį su psichotropine medžiaga – amfetaminu išsiuntė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kalinamajam A. G., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau psichotropinę medžiagą – 0,0827 g amfetamino 2011 m. gegužės 27 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus darbuotojai tikrindami siuntinį rado ir paėmė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendį pakeisti paskiriant jam mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad jo padaryta veika, kurią jis pripažįsta, nėra tokia pavojinga, kad už ją reikėtų skirti neadekvačią bausmę.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai pripažino tai, kad jis narkotikus platino bendrininkų grupėje. Teigia, kad nei jis, nei kiti šioje byloje nuteisti asmenys nenurodė, jog jie tarėsi platinti narkotikus ar būtų atlikę kokius nors bendrus veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, prašo pašalinti šią sunkinančią aplinkybę kaip nepagrįstą.

Nuteistasis A. M. taip pat prašo atkreipti dėmesį į 2011 m. gegužės 18 d. epizodą. Teigia, kad jį L. G. apkalbėjo pati siekdama išvengti atsakomybės. Taip pat nurodo, kad liudytojas D. M. davė melagingus parodymus, nes jis yra L. G. sugyventinis, o su A. G. nuo vaikystės augo viename kieme. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, teismas nepagrįstai nesvarstė versijos, jog L. G. ir D. M. patys galėjo siųsti siuntinį į (duomenys neskelbtini). Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino to, kad byla galėjo būti sufabrikuota policijos pareigūnų, kurie tokiu būdu susidoroja su jiems neįtinkančiais žmonėmis.

Pasak apelianto, teismo nuosprendis yra gana šališkas, jame nė neužsimenama, kad jis yra antros grupės invalidas, kad jo vaikai, įskaitant mažametę dukrą, liko augti be tėvų. Nurodo, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl to, ką yra padaręs, ir išsamiai paaiškino visas aplinkybes. Teigia, kad teismas jo prisipažinimą ignoravo ir jo atžvilgiu priėmė itin griežtą nuosprendį.

Be to, apelianto teigimu, kartu nepagrįstai buvo teisiamas A. Š.. Pasak A. M., jei A. Š. aguonas rado konteineryje, tai nereiškia, kad tas konteineris yra jo (A. M.) nuosavybė – konteineris stovi penkiaaukščio namo kieme, šiukšles į jį pila šimtai gyventojų. Teigia, kad jo niekas su A. Š. nesieja, todėl jie nepagrįstai buvo teisiami kartu, tarsi bendrininkai.

Be to, apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai konfiskavo 2011 m. kovo 29 d. kratos metu paimtus 4000 Lt, kuriuos jiems žmonos mama V. R. buvo davusi balkono įstiklinimui. Jis pinigus taip pat skolinosi ir taupė, nes gaudavo invalidumo pašalpą, gaudavo pinigus už vaiką. 2011 m. gegužės 26 d. kratos metu vėl buvo išimta panaši pinigų suma, kurią teismas konfiskavo. Prašo panaikinti nuosprendį dalyje dėl pinigų konfiskavimo ir šiuos pinigus grąžinti.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų. Spręsdamas A. M. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas įstatymo pažeidimų nepadarė, taip pat jam paskyrė teisingą bausmę ir tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas.

Kaip jau minėta, apeliantas skunde nurodė, kad jis pripažino savo kaltę dėl to, ką yra padaręs, tačiau teismas jo prisipažinimą ignoravo. Kartu nuteistasis prašė atkreipti dėmesį į 2011 m. gegužės 18 d. epizodą, teigdamas, kad L. G. jį apkalbėjo, D. M. davė melagingus parodymus, be to, teismas nepagrįstai nesvarstė versijos, jog L. G. ir D. M. patys galėjo siųsti siuntinį į (duomenys neskelbtini).

A. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, platino psichotropines medžiagas, o būtent: ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 18 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo keturis paketėlius su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,0827 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuriuos laikė su savimi ir atgabeno iki (duomenys neskelbtini) centrinio pašto, esančio (duomenys neskelbtini), kur tos pačios dienos apie 10.30 val., neteisėtai, padėdamas supakuoti į siuntinį, perdavė psichotropinę medžiagą – amfetaminą L. G. ir pastaroji savo vardu siuntinį su psichotropine medžiaga – amfetaminu išsiuntė į(duomenys neskelbtini) pataisos namus, kalinamajam A. G.. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas A. M. kaltu minėto nusikaltimo padarymu pripažino įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą: paties A. M. parodymus, liudytojų D. B., A. K., L. G., D. M., A. G. parodymus, tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad liudytoja L. G. teisiamajame posėdyje nurodė, jog vieną dieną ji sutiko buvusį kaimyną A. M., kuris jos paprašė išsiųsti siuntinį. Už šią paslaugą A. M. davė jai 10 Lt. Kadangi ji tą pačią dieną išsiųsti siuntinio negalėjo, jie prie pašto susitiko kitą dieną. A. M. padavė jai maišelį, kurį ji išsiuntė įdėjusi į pašte nupirktą dėžę. Adresą, kuriuo buvo siunčiamas siuntinys, ji nurašė nuo lapelio, kurį jai davė A. M.. Pamena, kad ant lapelio buvo parašytas miestas (duomenys neskelbtini). Žmogaus, kuriam siuntė siuntinį, jį nepažinojo. Maišelis buvo savotiško kvapo, tačiau ji neįtarė, kad jame gali būti narkotinės medžiagos. Į advokatės E. Jasiūtės klausimą L. G. atsakė A. G. nepažįstanti, toks asmuo pas jos sugyventinį D. M. nėra buvęs, ji tokios pavardės nėra girdėjusi. Į teisėjos klausimą L. G. atsakė žinojusi, kad siunčia siuntinį į (duomenys neskelbtini), į įkalinimo įstaigą. Paaiškino, kad tąkart ji pirmą ir paskutinį kartą padarė paslaugą A. M. (10 t. 154 b. l.). Netikėti liudytojos L. G. parodymais nėra pagrindo, nes šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytojas D. M. pirmosios instancijos teisme nurodė pažįstantis A. M., nes labai seniai jie kalėjo įkalinimo įstaigoje. Patvirtino, kad L. G. yra jo sugyventinė, taip pat nurodė žinantis, kad ji kažkam siuntė siuntinį. Nurodė pažįstantis A. G., su kuriuo atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) (10 t. 154-155 b. l.). Kaip liudytojas teisiamajame posėdyje apklaustas A. G. patvirtino atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose gavęs siuntinį, kuriame pataisos namų darbuotojai kažką rado. Teigė apie tai, jog siuntinyje – narkotinės medžiagos, nežinojęs. Parodė, kad yra buvęs pas A. M. namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje, pas jį, būdamas laisvėje, yra slėpęs narkotines medžiagas. Taip pat yra buvęs pas D. M. sode, žino, kad pastarasis turi draugę vardu L. (12 t. 30-31 b. l.).

Liudytojos L. G. parodymus patvirtina ir liudytojų, (duomenys neskelbtini) pataisos namų darbuotojų N. B. bei A. K. parodymai, kad 2011 m. gegužės 27 d. buvo gautas L. G. siųstas siuntinys A. G.. Tikrinant siuntinį, jame buvusiose kelnėse buvo rasti pailgi paketėliai su baltos spalvos milteliais. Paaiškino, kad būna atvejų, kad nuteistieji atsisako imti siuntinį, nes jo nelaukia, o A. G. imti siuntinį neatsisakė (10 t. 149 b. l.). Be to, L. G. parodymus patvirtina byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti anksčiau minėti rašytiniai įrodymai: tarnybinis pranešimas (4 t. 56 b. l.), daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai (4 t. 57, 58-67, 68-70, 91-92 b. l.), specialisto išvados (4 t. 76-77, 146-147 b. l.), nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje užfiksuoti duomenys (5 t. 3-6 b. l.), telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuoti duomenys (4 t. 123-137 b. l.) bei kiti duomenys. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas tinkamai įvertino visų liudytojų, įskaitant ir L. G. bei D. M., parodymus, ir motyvuotai nurodė, kodėl vienais parodymais remiasi, o kitus – atmeta. Duomenų, patvirtinančių apelianto skundo argumentą, kad L. G. ji apkalbėjo, byloje nėra, priešingai, kaip jau minėta, šios liudytojos parodymus patvirtina visuma kitų byloje surinktų įrodymų, todėl abejoti jų teisingumu nėra pagrindo. A. M. teiginys, kad byla jam galėjo būti sufabrikuota, pateiktas kaip deklaratyvi prielaida, todėl šis teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip nepagrįstas atmetamas ir A. M. skundo teiginys, kad jis nepagrįstai buvo teisiamas kartu su A. Š., tarsi jie būtų bendrininkai – iš bylos duomenų akivaizdu, kad A. M. nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą bendrininkų grupėje su A. Š..

Apeliuodamas į švelnesnę bausmę A. M. nurodė, kad jis pripažino savo kaltę, išsamiai paaiškino visas aplinkybes, taip pat pažymėjo, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis narkotikus platino bendrininkų grupėje.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2009). Taigi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu pastarasis savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru.

Atsižvelgusi į tai, kad A. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nenurodė visų esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nesigailėjo padaręs nusikalstamas veikas, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės dėl visų nusikalstamų veikų nepripažino A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pagrindo minėtą aplinkybę pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad net ir savo apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad L. G. jį apkalbėjo, D. M. davė melagingus parodymus, byla jo atžvilgiu galėjo būti sufabrikuota.

Kadangi byloje nustatyta, kad du nusikaltimus A. M. padarė bendrininkų grupėje, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarytų ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 29 d. ir ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 26 d., pripažino A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tenkinti apelianto prašymą ir panaikinti šią jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę nėra teisinio pagrindo.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. M. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje.

Teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. padarė tris nusikaltimus, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), anksčiau jis yra teistas 12 kartų (7 t. 136-143, 145-148, 150-152 b. l.), naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, yra baustas administracine tvarka (7 t. 155-165 b. l.), jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus (7 t. 167, 168 b.l.), į policijos profilaktinę apskaitą neįrašytas (7 t. 154 b. l.). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl visų nusikalstamų veikų nenustatyta, jo atsakomybę dėl nusikalstamų veikų, padarytų ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 29 d. ir ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 26 d., sunkina tai, kad šias veikas jis padarė bendrininkų grupėje, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, padarytos ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 18 d., nenustatyta.

Kolegija sprendžia, kad įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. M. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės negu BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis yra laisvės atėmimas 5 metams), taigi, jos nėra aiškiai per griežtos. Bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos teisingai, galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais A. M. buvo skiriamos ir švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės – areštas, buvo taikomi jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – įstatymai dėl amnestijos, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus. Tai rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Tenkinti apelianto skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę atsižvelgiant į tai, kad jis turi sveikatos problemų (medicininėje pažymoje nurodyta, kad A. M. gali dirbti tik lengvus fizinius darbus, 7 t. 171 b. l.), kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę jo vaikai augs be tėvo, nėra pagrindo. Pastebėtina, kad minėtos aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau jos nesukliudė apeliantui daryti nusikaltimus. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu pablogino šeimos padėtį ir negalės pakankamai pasirūpinti savo vaikais, yra jo paties netinkamo elgesio rezultatas.

Duomenų, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas būtų buvęs šališkas, byloje nėra. Tai, kad teismas apeliantui paskyrė ne jį tenkinančią bausmę, taip pat nepatvirtina teismo šališkumo.

Kaip jau minėta, A. M. skunde taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai konfiskavo 2011 m. kovo 29 d. kratos metu paimtus 4000 Lt, kuriuos jiems žmonos mama V. R. buvo davusi balkono įstiklinimui, 2011 m. gegužės 26 d. kratos metu vėl buvo išimta panaši pinigų suma, kurią teismas taip pat konfiskavo.

Pažymima, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Byloje nustatyta, kad A. M. nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo, buvo narkomanas, platino narkotines medžiagas, t. y. pinigus gaudavo iš nusikalstamos veikos. Bylos duomenimis, nedirbo ir A. M. žmona D. M.. Nors teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta A. M. uošvė, D. M. motina V. R. nurodė, kad ji M. buvo davusi 4000 Lt sumokėti už balkono įstiklinimą, tačiau tuo pačiu ji nurodė neprisimenanti, kas rašė prašymą įstiklinti balkoną ir kokia firma šiuos darbus atliko (12 t. 31-32 b. l.). Balkono stiklinimo darbus patvirtinančių dokumentų V. R. teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. R. parodymus, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad pastaroji augino M. vaikus, gaudavo už juos socialinę pašalpą, pensiją, tačiau jos pajamos nebuvo didelės, taigi, akivaizdu, kad ji sutaupyti 4000 Lt ir juos atiduoti M. negalėjo.

Kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno A. M., D. M. ir G. K., 2011 m. kovo 29 d. kratos metu rastus ir paimtus pinigus – 4150 Lt (1 t. 86-87 b. l.), 2011 m. gegužės 26 d. kratos metu rastus ir paimtus 4198 Lt (2 t. 99-104 b. l.), 2011 m. liepos 4 d. kratos metu rastus ir paimtus 2280 Lt, 30 Didžiosios Britanijos svarų, 5 eurus (3 t. 142-145 b. l.).

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. M. apeliacinį skundą.