Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Anykščių r., LR pilietis, vedęs, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju-mašinistu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2012 m. birželio 23 d. apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini), tarnybiniame automobilyje MITSUBISCHI L200 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas papirkti valstybės tarnautoją - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos vyresnįjį patrulį - K. R., jam matant, davė 50 litų kyšį, tai yra pinigų kupiūrą bandė užkišti vyresniajam patruliui K. R. už liemenės, tai nepavykus, padėjo pinigų kupiūrą ant priekinės keleivio sėdynės, norėdamas neteisėto šio valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad valstybės tarnautojas nefiksuotų jo padaryto pažeidimo dėl transporto priemonės - dviračio, vairavimo būnant neblaiviam (3,33 promilės) ir nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 metų birželio 23 dieną, šeštadienį su dviračiu išvažiavo iš namų. Su draugu truputį išgėrė ir po to išvažiavo atgal namo. Paskui tik atsimena, kad buvo nuvežtas į nuovadą, kad buvo filmuojamas. Neatsimena, ar jį stabdė policijos pareigūnai, atsimena tos dienos įvykius tik vietomis. Atsimena tik tiek, kad jį pasodino į policijos mašiną ir norėjo pildyti dokumentus dėl neblaivumo, galėjo būti, kad davė kyšį pareigūnams, tuo metu buvo neblaivus, būklė buvo labai sunki. Su savimi turėjo apie 350 litų. Anksčiau yra baustas už tai, kad važiavo su dviračiu esant neblaivam. Mano, kad policininkai nemeluoja, kad jiems davė kyšį. Manė, kad pareigūnai už tuos pinigus jį palydės namo. Savo važinėjimą vertina blogai, ateityje to nebus, pasimokė, gailisi dėl įvykio. Sutuoktinė yra bedarbė, gyvena tik iš jo gaunamų pajamų. Baudą sumokėt būtų sudėtinga.

Liudytojas K. R. parodė, kad dirbant ekipaže su V. G. budėtojo nurodymu važiavo iš (duomenys neskelbtini) kelyje pastebėjo dviratininką, kuris važiavo viduryje kelio, vingiavo, todėl kilo įtarimas kad asmuo gali būt neblaivus, todėl apsisuko ir jį sustabdė. Dviratininkas negalėjo nulipti nuo dviračio, padėjo jam nulipti, nes ant kojų sunkiai laikėsi, svyravo. Užtikrinant asmens saugumą, kad nesusižalotų, pasiūlė jam sėst į tarnybinį automobilį, kaltinamasis sutiko. Jį pasodino į galą. Pats sėdėjo priekyje, keleivio pusėje, prie vairo sėdėjo kolega V. G.. Su alkotesteriu pasiūlė nustatyti asmens girtumą, asmuo neprieštaravo. Nustatytas girtumas. Toliau formino kelių eismo taisyklių pažeidimą. Ne visą laika buvo trise automobilyje, vienu metu V. G. išlipo iš mašinos padėti alkotesterį į bagažinę, o tuo metu kaltinamais pasilenkė link sėdynės, kur sėdėjo liudytojas, vienu metu apkabino sėdynę ir už liemenės bandė kažką užkišti, jis jo paklausė „ką čia darai?“, kaltinamasis vėl bandė užkišti kažką, jis dar kartą paklausė „ką čia darai?“, ir visiškai atsisukęs į jį pamatė, kad rankoje jis turi 50 litų. Sakė jam, kad to daryt negalima, tai pakartojo du kartus. Atsitraukė į šoną, išlipo iš mašinos, o kaltinamasis pinigus numetė ant sėdynės. Išlipo iš automobilio ir iškart šaukė kolegą, priėjo V. G. ir parodė jam pinigus, kurie gulėjo ant sėdynės. Apie tai informavo VPK budėtoją. Mano, kad jis kišo pinigus, nes norėjo išvengti administracinės atsakomybės, kadangi pilietis jau buvo už tai baustas. Kai pamatė pinigus, suprato kad tai kyšis. Prieš įsodinant į automobilį jis sakė „susitariam“, bet jam atsakė - jokių susitarimų, kad viskas bus įforminta. Dėl ko norėjo susitarti A. K. nepasakė, tačiau vėliau suprato apie ką kaltinamasis kalbėjo, nes jis anksčiau buvo baustas ir todėl norėjo išvengti atsakomybės. Kaltinamasis ant kojų stovėjo sunkiai, kalba buvo nerišli, bet su juo susišnekėti buvo įmanoma. Kaltinamasis neprašė, kad jį namo parvežtų. Po to kaltinamojo irgi paprašė išlipti iš automobilio, kad dar ko nors automobilyje neįdėtų, 50 Lt banknotas liko gulėti automobilyje ant sėdynės.

Liudytojas V. G. parodė, kad 2012 metų birželio 23 diena dirbant kartu su K. R. vykstant į iškvietimą (duomenys neskelbtini) pastebėjo dviratininką, kuris dviratį vairavo nelygiai, vinguriavo. Sukėlė įtarimą, kad asmuo gali būt neblaivus, todėl apsisuko ir jį sustabdė. K. R. išlipo iš automobilio pirmas ir priėjo prie dviratininko pirmas. Pats pastatė automobilį ir nuėjo prie dviratininko. Nuo dviratininko sklido stiprus alkoholio kvapas, veiksmai buvo nekoordinuoti, matėsi, kad asmuo buvo girtas. Paklausė ar jis gėrė prieš vairuodamas, jis atsakė, kad išgėrė ir dabar važiuoja namo. Sakė, kad vairuot išgėrus negalima, tada jis pasakė, kad „gal vyrai kaip nors susitarkim“. Sakė, kad jokių susitarimų nebus, kad yra pažeidimas, kad jį formins. Pats asmeniškai kaltinamojo pasiūlymą „susitarkim“ suprato, kad jis nenori, jog būtų įformintas įvykis. Pakvietė į automobilį, kadangi reikėjo patikrinti dokumentus, blaivumą. Automobilyje dviratininkas pateikė asmens dokumentus A. K. vardu, nustatė jam girtumą, jis pripūtė 3,33 promiles. Toliau formino pažeidimą, užsiklausė duomenis apie ankstesnius pažeidimus, budėtojas pranešė, kad jis baustas ne per seniausiai už tokį pat pažeidimą. Norėdamas padėti alkotesterį į bagažo skyrių, išlipo iš automobilio, tada išgirdo, kad kolega R. pasakė „ką tu čia darai, kad taip daryti negalima“ ir iškart pakvietė jį. Jis priėjo iš keleivio pusės prie R. ir R. parodė, kad ant sėdynės buvo numesta 50 litų kupiūra. Tada apie tą faktą pranešė budėtojui ir A. K. išlaipino iš automobilio. Pranešė, kad reikia laukti, kol atvyks tyrėjai. Paties kyšio davimo momento nematė tik girdėjo, kad kolega pasakė, kad „taip negalima daryti“. A. K. tiek automobilyje, tiek lauke atsakydavo viską ko paklausdavo, pateikė visus dokumentus, viską suvokė.

Iš 2012-06-23 įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad išimtas vokas su 50 litų nominalo kupiūromis, kurie 2012-06-25 apžiūrėti ir priduoti nutarimu į Panevėžio AVPK finansų skyriaus kasą (b.1. 3-14).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis teigia: „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. Valstybės tarnyba įgyvendina piliečių teises, užtikrina jų laisves, todėl sąžiningas ir teisėtas jos funkcionavimas itin svarbūs. Baudžiamasis kodeksas numato nusikalstamą veiką, kurios padaromos dirbant valstybės tarnyboje, atliekant viešąjį valstybės institucijų administravimą - papirkimas (227 str.) Įstatymo saugoma vertybė – normali valstybės tarnybos funkcionavimo tvarka, viešųjų interesų įgyvendinimas. Kyšio davėjas pažeidžia šią tvarką, siūlydamas ar duodamas kyšį, kartu pažeidžia ir valstybės tarnybos principus, nors pats toje tarnyboje gali ir nedirbti. LR BK 227 straipsnyje kriminalizuotos nusikalstamos veikos – kyšio pasiūlymas, pažadėjimas duoti kyšį, kyšio davimas. Veikos dispozicijoje nurodytos kaip alternatyvios, todėl kyšininkaujama padarant bent vieną iš išvardytų veikų. Kyšiu pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta: 1) pasiūlius duoti kyšį; 2) pažadėjus duoti kyšį; 3) davus kyšį. Papirkimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Papirkimo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo.

Dėl valstybės tarnautojo papirkimo siekiant, jog pastarasis neatliktų savo pareigos, kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta jo paties parodymais, liudytojų K. R. ir V. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu bei byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais kitais įrodymais. Iš kaltinamojo A. K. parodymų matyti, kad jis neneigia policijos pareigūnų parodymų, mano, kad jie nemeluoja, jog jis jiems davė kyšį. Ir nors kaltinamasis taip pat nurodė, kad pinigus policijos pareigūnui davė todėl, kad manė, jog už tuos pinigus policijos pareigūnai palydės jį namo, tačiau jis argumentas vertinamas kaip gynybinė versija, kuri yra paneigta liudytojų V. G. ir K. R. parodymais. Šie liudytojai parodė, kad kaltinamasis neprašė jų parvežti namo ir prieš jį įsodinant į tarnybinį automobilį, kaltinamasis sakė jiems „susitariam“, šiuos žodžius liudytojai suprato kaip kaltinamojo nenorą, jog būtų įformintas teisės pažeidimas. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad nors ir A. K. buvo neblaivus, tačiau jis orientavosi aplinkoje, atsakinėjo į pareigūnų užduodamus klausimus, pateikė jiems dokumentus, suvokė kas vyksta aplinkui. Teismas konstatuoja, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis A. K. davė 50 Lt kyšį policijos pareigūnui dėl to, kad pastarasis nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nepatrauktų administracinėn atsakomybėn jo už vairavimą transporto priemonės (dviračio) esant neblaiviam, tai yra siekdamas šio pareigūno neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus. Kaltinamojo A. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 227 straipsnio 4 dalį.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į bausmės skyrimo taisykles, numatytas LR BK 61 str. 1 – 3 dalyse. A. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (LR 12 str.), savo kaltę visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, neteistas (b.l. 42), administracine tvarka baustas už važiavimą dviračiu neblaiviam (b.l. 50-52), duomenų apie psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybių ligas nėra (b.l. 44). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas, dirba, jo sutuoktinė yra bedarbė ir A. K. šeima pragyvena tik iš jo gaunamo darbo užmokesčio, dėl padaryto nusikaltimo labai išgyvena ir gailisi, todėl teismas nusprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 straipsnyje, bus pasiekti jam skiriant LR BK 227 str. 4 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą. Teismas mano, kad tiktai kaltinamajam A. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 straipsnyje, bus pasiekti. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę, laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei įstatyme – LR BK 48 straipsnio 2 dalyje, numatytas jos trukmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, LR BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012-06-23 iki 2012-06-25 (2 paros).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. pinigai - 50 Lt, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR BPK 297-303, 304-307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 227 straipsnio 4 dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1. d. 2 p. c p.p., 66 str., LR BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2012-06-23 iki 2012-06-25 (dvi paros), prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. pinigus - 50 Lt, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.