Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-04-20 · Civilinė byla Nr. e2S-517-124/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-20
Bylos Nr.
e2S-517-124/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01958-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas
O. J.
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-517-124/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01958-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 106.8.2; 121.14 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. J. atstovo advokato D. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3109-949/2015, kuria atsisakyta priimti ieškinį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai O. J. ir R. R. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad L. J. nėra J. J. biologinis tėvas, o nepilnamečio vaiko J. tėvas yra R. R., nustatyti vaiko pavardę R. (1–2 b. l.). Nurodė, kad ieškovė O. J. santykius su atsakovu L. J. nutraukė 2013 metais, o nuo 2014 m. vasario mėnesio ieškovė pradėjo bendrauti su R. R.. Nebegyvenant santuokoje su atsakovu, ieškovams gimė sūnus J. Atsakovas nėra vaiko tėvas, biologinis vaiko tėvas yra R. R.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi (8–9 b. l.) atsisakė priimti ieškovų O. J. ir R. R. ieškinį atsakovui L. J. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 395 straipsnyje nustatyta, kad ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Atsakovo L. J. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta taip pat nurodyta (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, kai atsakovo faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta yra Telšiuose, turi būti reiškiamas ne Šiaulių apylinkės teismui, o Telšių rajono apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovės O. J. atstovas advokatas D. Ž. atskiruoju skundu (11–12 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – perduoti bylą Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti pasirengimo stadijoje. Atskirajame skunde nurodė, kad LR CPK 30 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ieškinys dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą, minėto straipsnio 12 dalis numato, kad teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui. Ieškovai gyvena Šiaulių rajone, todėl ieškinį pateikė Šiaulių apylinkės teismui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Atskirasis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, o CPK 5 straipsnis taip pat numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiose normose įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką nustato specialieji įstatymai – CPK ir kiti įstatymai, o kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

Ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, o taip pat ir dėl tėvystės nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, byla teisminga Telšių rajono apylinkės teismui, todėl atsisakė priimti ieškovų ieškinį.

Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydami, jog LR CPK 30 straipsnio 4 dalis numato, kad ieškinys dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą, o minėto straipsnio 12 dalis reglamentuoja, jog teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkintini.

LR CPK 395 straipsnis numato, kad ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, o LR CPK 387 straipsnis reglamentuoja, jog teismas nagrinėja bylą dėl tėvystės nustatymo tik esant ginčui tarp šalių, ieškinys pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą (387 str. 1, 3 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai ieškiniu prašo ne tik nuginčyti sūnaus J. tėvystę, t. y. pripažinti, kad L. J. nėra J. J. biologinis tėvas, bet ir nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus tėvas yra R. R.. Taigi, byloje reiškiamas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik teisės normomis, reglamentuojančiomis tėvystės nuginčijimą, kai ieškinys pareikštas ir dėl tėvystės nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, kad LR CPK 387 straipsnio 3 dalis numato, jog ieškinys dėl tėvystės nustatymo gali būti pateikiamas pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą, o teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų priklauso ieškovui, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškinys teismingas atsakovo gyvenamosios vietos teismui, padarė klaidingą išvadą. Ieškovų pasirinkimu, byla gali būti nagrinėjama tiek Telšių, tiek ir Šiaulių apylinkės teisme. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovai pasirinko Šiaulių apylinkės teismą.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė