Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2–ojo sektoriaus (toliau - Komisija) 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 93-318 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2008 m. birželio 18 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 18 d.2018 m. gegužės 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-318, nutarta nuteistajam D. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutartyje padaryta išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, šiuo metu dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Skundu apygardos teismui nuteistasis D. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, jog apylinkė teismas nepagrįstai vertino nuteistojo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi ji jau buvo įvertinta skiriant jam bausmę ir pakartotinas vertinimas laikytinas Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimu. Taip pat nesutinkama ir su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, jog Socialinio tyrimo išvadoje nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, kadangi priešingai, joje atsispindi nuteistojo elgesys visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.Be to, skunde nurodoma, kad nuteistasis yra socialiai atsakinga asmenybė, kadangi laisvės atėmimo bausmę atlieka asmenų, turinčių priklausomybių, reabilitacijos centre ir tai nereiškia, jog nuteistasis turi priklausomybių, tačiau jo padarytos nusikalstamo veikos kontekste, tik patvirtina tai, kad jis yra linkęs spręsti savo turimas problemas. Šiuo metu nuteistasis jau yra įvertinęs savo netinkamą elgesį. Be kita ko skunde nurodoma ir tai, jog ilgas kalinimas turi tiesioginės įtakos nuteistojo socialiniams ryšiams, ypač bendravime su mažamete dukra, o tai, kad nuteistasis palaiko stiprius socialinius ryšius su savo artimaisiais neabejotinai veikia kaip apsauginis ryšys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Taip pat ir apylinkės teismo argumentai susiję su nuteistojo nuobaudomis turi būti atmesti kaip teisiškai nepagrįsti, kadangi šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, o buvę vidaus tvarkos pažeidimai negali būti vertinami kaip aplinkybė lygtinio paleidimo netaikymui. Pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu dar nėra pasiekti bausmės tikslai, nes tampa neaišku, kada bausmei keliami tikslai apskritai bus pasiekti, juo labiau, kad ir atliekant bausmę švelnesnėmis sąlygomis – lygtinio paleidimo atveju bausmės tikslai bus įgyvendinami. Šiuo atveju taip pat negali būti vertinama ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, kadangi lygtinio paleidimo taikymui svarbu įvertinti tik tai ar jau yra atlikta įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis, kuri leidžia taikyti lygtinį paleidimą. Teismas atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu, remiasi tik prielaidomis, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis pilnai atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nuostatas. Tuo labiau, kad nuteistasis supranta, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik bausmės atlikimo sąlygų švelninimas, padedantis lengviau resocializuotis visuomenėje ir vėl tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Skundu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis prieš atlikdamas laisvės atėmimo bausmę visą laiką dirbo, o ankščiau teistas nebuvo. Skundas atmetamas. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties motyvus, pateikto skundo argumentus, konstatuoja, jog lygtinio paleidimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas apylinkės teisme buvo išspręstas teisingai, teismas nepažeidė nei proceso, nei teisės, nei konstitucinių principų ir priėmė teisingą sprendimą. Nuteistasis ginčija Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį dėl Komisijos nutarimo nepatvirtinimo ir lygtinio paleidimo instituto netaikymo jo atžvilgiu.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kurio vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, nepriėjo priešingos išvados ir sprendžia, jog nuteistojo atžvilgiu taikyti jam lygtinį paleidimą patvirtinant Komisijos sprendimą nėra pagrįsto materialaus pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, matyti, kad atlikus nuteistojo D. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio teistumo riziką sudaro 12 balų, kad prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Be kita ko vertinamas ir nuteistojo priešingo teisei elgesio tendencingumas, stebint jo pozityvią korekciją. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jos neišskiriamos – nesuteikiama joms jokio prioriteto, t. y. jos vertinamos ir kitų nuteistojo asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be viso ko, nustatytų ir teismo, plotmėje. Kas leidžia pagrįstai spręsti, kad Komisijos nutarime konstatuotos išvados pirmosios instancijos teismo neriboja ir tokiu būdu pirmosios instancijos teismas gali priimti priešingą Komisijos nutarimui sprendimą.Vertinamuoju atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nuteistasis D. M. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę net vienuolika kartų buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, kas aukštesnės instancijos teismo vertinimu neigiamai apibūdina nuteistąjį. Ir nors kaip tinkamai savo skunde apygardos teismui nurodė nuteistasis, už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus paskirtos nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo instituto galimumą yra vertinamas nuteistojo elgesys visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nesuteikiant išskirtinės reikšmės atskiriems laisvės atėmimo bausmės atlikimo epizodams. Tik toks vertinimas, teismui leidžia nustatyti ar nuteistasis nuosekliai siekia išimtinai teigiamos savo nusikalstamo elgesio korekcijos. Pažymėtina ir tai, kad paskutinė nuobauda D. M. už vidaus tvarkos taikylių pažeidimą buvo skirta 2013 m. rugsėjo 30 d., kai tuo tarpu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2008 m. birželio 18 d. ir neabejotina, jog darydamas vidaus tvarkos pažeidimus jau buvo pilnai susipažinęs su pataisos namų vidaus tvarkos taisyklėmis, tačiau demonstruodamas savo nihilistinį požiūrį į taikomus apribojimus, savavališkai nesilaikė bendrai priimtų, vyraujančių elgesio normų. Šios aplinkybės, aukštesnės instancijos teismo vertinimu atskleidžia tai, kad nuteistasis netgi būdamas apsunkintomis sąlygomis yra linkęs savo poreikius iškelti aukščiau kitų ir tokiu būdu pažeidinėti taikomus ribojimus. Be to, paskutinė nuobauda nuteistajam buvo skirta už uždraustų daiktų gaminimą, įgijimą arba laikymą, dėl ko jis 15 parų buvo uždarytas į baudos izoliatorių, tačiau jau 2015 m. vasario 2 d. padarė analogiško pobūdžio vidaus tvarkos pažeidimą ir nors buvo apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau ši vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas tik atskleidžia, tai, jog nuteistasis D. M. nėra linkęs mokytis iš savo ankstesnio patyrimo ir kartoja tas pačias klaidas, kas visuomenės intereso užtikrinimo požiūriu, neigiamai apibūdina nuteistąjį. Iš skundo turinio analizės spręstina, jog pareiškėjo nuomone, jis pilnai atitinka visas įstatymo sąlygas dėl jo lygtinio paleidimo anksčiau laiko nei teismo paskirta ir pilnai įvykdyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Ši nuteistojo pozicija aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrįsta, skunde nurodyti argumentai, kurie neva paneigia apylinkės teismo išvadą dėl Komisijos nutarimo nepatvirtinimo, neįtikinantys. Atsakant į nuteistojo skundo argumentus, kartu pritariant apylinkės teismo padarytoms išvadoms, pažymima, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas vertino likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, nesudaro pagrindo spręsti, jo apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi apylinkės teismas šią aplinkybę vertino, kitų byloje esančių duomenų kontekste. Juo labiau, kad bausmę už įvykdytas nusikalstamas veikas skyrė apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu priėmęs teismas ir šiuo atveju apylinkės teismas tik konstatavo, kokio dydžio yra likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, tačiau konstatuodamas šią aplinkybę apylinkės teismas neatliko tokių veiksmų, kurie būdingi skiriant bausmę ir tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nėra laikytinos pakartotinio baudžiamumu ir nebuvo pažeidžiančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomas vertybes. Teisėjų kolegija, pažymi, kad nuteistojo D. M. elgesyje stebimi tam tikri teigiami pokyčiai, jis aktyviai dalyvauja visuomeninėse pozityvaus užimtumo priemonėse, iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose šešiolika kartų buvo skatintas, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bendrame nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcijos kontekste, šiuo metu vis dar nėra laikytinos nekvestionuotinu pagrindu nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tuo labiau, kad skiriant bausmę už nusikalstamų veikų įvykdymą yra siekiama apsaugoti visuomenę nuo neteisėto asmenų elgesio ir izoliuoti tokius asmenis iki tol kol jų nusikalstamas elgesys pasikeis išimtinai teigiamai ir bus pagrindas manyti, kad asmuo jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais. Tačiau nagrinėjamu atveju spręsti, kad D. M. nusikalstamo elgesio korekcija yra įtikinanti ir neprieštaraujanti paskirtos bausmės keliamiems tikslams, vis tik dar negalima, kadangi nuosekli neteisėto elgesio korekcija, vertinant atliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, stebima tik nuo paskutinio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, nuo kurio padarymo yra praėjęs dar labai trumpas laikotarpis. Akcentuotina ir tai, kad nors nuteistasis D. M. savo skunde apygardos teismui nurodo, jog jo aukšta darbinė motyvacija, tačiau su šiais skundo argumentais, skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenimis sutikti negalima. Pagrindžiant šią išvadą pažymima, kad akivaizdu, jog šiuo metu nuteistasis dirbti negali dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes nuo 2017 m. gruodžio 5 d. atlikinėja bausmę Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro programoje, kurioje nuteistieji neturi galimybės įsidarbinti, tačiau iki šio laikotarpio darbinė nuteistojo motyvacija, atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo pastovi. Remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis atvykęs į pataisos namus nuteistasis atsisakė dirbti, vėliau nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. rugpjūčio 11 d. dirbo Valstybinėje įmonėje, po to sekė nedarbo laikotarpis ir tik nuo 2017 m. birželio 9 d. nuteistasis vėl pradėjo dirbti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos valytojo pareigose. Tokiu būdu, teisėjų kolegija, daro išvadą, jog tokia kintanti darbinė motyvacija, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis turi mažametę dukrą, kurios išlaikymu rūpinasi nuteistojo artimieji, labiau neigiamai nei teigiamai apibūdina nuteistąjį D. M.. Tuo tarpu, byloje esanti UAB ,,Personalas“ pažyma, apie tai, jog nuteistasis paleistas lygtinai bus įdarbintas minimoje įmonėje vadybininko pareigose, nėra abejonių nekeliantis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Spręstina, jog finansinis nestabilumas gali paskatinti pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą. Teisėjų kolegija, pažymi ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą sudaro 12 balų, iš kurių tik 2 balai yra statiniai ir akivaizdu, jog net 10 balų vis dar išlieka kintantys, kurie ne tik, kad gali, tačiau ir turi būti koreguojami, tam, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija būtų neabejotina. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nors ir prisipažįsta kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau teigia, kad šio nusikaltimo neįvykdė, kas neabejotinai atskleidžia nuteistojo polinkį sumažinti savo indelį į daromus teisės pažeidimus, tokiu būdu atskleidžiant savo antivisuomeninį požiūrį į bendrai visiems priimtas elgesio ir moralės normas. Atsakant į skundo argumentus bei sutinkant su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, konstatuotina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. M., šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama.Visumos šių duomenų kontekste, teisėjų kolegija, konstatuoja, jog apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.