Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Bieliauskienės ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atmestas jos prašymas dėl nuteistajam A. S. pagal Europos arešto orderį taikyto elektroninio monitoringo įskaitymo į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2005 m. balandžio 18 d. paskelbta nuteistojo A. S. paieška.

A. S. atžvilgiu 2005 m. birželio 6 d. išduotas Europos arešto orderis.

Europos arešto orderio pagrindu A. S. 2016 m. balandžio 26 d. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir suimtas iki 2016 m. gegužės 16 d.

2016 m. birželio 10 d. A. S. Jungtinėje Karalystėje buvo paskirtas užstatas, taikant kelias paleidimo už užstatą sąlygas. Nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. spalio 27 d. A. S. buvo taikomas elektroninis monitoringas - elektroninė apykojė su siųstuvu, nustatant sąlygas: nuo 00.00 val. iki 03.00 val. būti gyvenamosios vietos adresu; atvykti į policijos nuovadą registruotis kiekvieną dieną nuo 15.00 val. iki 17.00 val. (septynias dienas per savaitę); gyventi nurodytu gyvenamosios vietos adresu; laikyti mobilaus ryšio telefoną įkrautą ir įjungtą 24 val. per parą.

2016 m. spalio 27 d. A. S. Europos arešto orderio pagrindu buvo perduotas Lietuvos Respublikai iš Jungtinės Karalystės. Šiuo metu nuteistasis atlieka nuosprendžiu paskirtą bausmę pataisos namuose.

Kauno apygardos teisme 2017 m. sausio 25 d. gautas nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės prašymas dėl laikotarpio, kuriuo Jungtinėje Karalystėje A. S. buvo taikomas elektroninis monitoringas, įskaitymo į nuteistojo A. S. laisvės atėmimo laiką. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartimi prašymas atmestas, motyvuojant tuo, jog elektroninis monitoringas buvo viena iš A. S. taikyto kardomosios priemonės – užstato – sąlygų, o į nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką privaloma įskaityti tik vienintelės asmeniui taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo laiką.

Skunde nurodoma, kad 2017 m. vasario 10 d. Kauno apygardos teismo nutartis yra neteisėta, nes ji priimta padarius klaidingą išvadą, kad Jungtinėje Karalystėje A. S. taikytas užstatas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra prilyginamas kardomajai priemonei. Pirmosios instancijos teismas terminą „užstatas“ aiškino išimtinai tik kaip kardomąją priemonę pagal Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, neatsižvelgdamas į tai, jog ši priemonė buvo taikoma laisvės atėmimo bausmės vykdymo, o ne ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo, procese.

Pasak gynėjos, elektroninio monitoringo (stebėjimo naudojant elektroninio stebėjimo priemones) kaip kardomosios priemonės Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nėra, nes ši priemonė yra taikoma kaip bausmės vykdymo stebėjimo priemonė. Todėl laikytina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, esant įsiteisėjusiam apkaltinamajam nuosprendžiui, kuriuo numatyta laisvės atėmimo bausmė, asmens atžvilgiu užsienio šalyje taikytas elektroninis monitoringas yra bausmės vykdymo dalis, kaip ir suėmimas. Elektroninio monitoringo prilyginimas kardomajai priemonei iš esmės pažeidžia tiek konstitucinę, tiek tarptautinę žmogaus teisę laisvai judėti.

Gynėjos vertinimu, Jungtinėje Karalystėje A. S. taikytas laisvės apribojimas pagal Europos arešto orderį nėra kardomoji priemonė, kadangi taikytos priemonės savo esme atitinka laisvės apribojimą kaip bausmę pagal Lietuvos Respublikos teisę. Vadovaujantis BK nustatytu reglamentavimu, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas laisvės apribojimas (šiuo atveju elektroninis monitoringas), gali jį įskaityti į paskirtą bausmę.

Skunde nurodoma, kad elektroninis monitoringas (elektroninio stebėjimo priemonių taikymas) yra griežta priemonė, kuria kontroliuojamas bausmę vykdančio asmens judėjimas. Šios stebėjimo priemonės taikymas kartu su kitomis priemonėmis - užstatu, jos griežtumo nesumažina, kadangi tiek su užstatu, tiek be užstato, ji itin riboja asmens laisvę judėti. Gynėjos teigimu, Jungtinėje Karalystėje taikytas užstatas su elektroniniu stebėjimu ir komendanto valandų nustatymu užtikrino ne tik A. S. dalyvavimą ekstradicijos procese, bet ir pastarojo atžvilgiu buvo taikomas laisvės apribojimas, kaip viena iš bausmės rūšių.

Gynėjos manymu, Kauno apygardos teismas klaidingai išaiškino, kad užstatas A. S. Jungtinėje Karalystėje buvo taikytas kaip pagrindinė laisvės apribojimo priemonė, o elektroninis monitoringas - tik kaip šalutinė priemonė. Pasak gynėjos, elektroninis monitoringas ir komendanto valandų nustatymas yra griežtesnė laisvės apribojimo priemonė nei užstatas ir šių laisvės apribojimo priemonių griežtumas negali būti sumenkinamas vien faktu, kad elektroninis monitoringas ir komendanto valandų nustatymas skirtas kartu su švelnesne priemone - užstatu.

Skunde taip pat nurodoma, jog Lietuvos Respublikos įstatymuose yra įtvirtinta galimybė bausmę vykdyti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme reglamentuota tvarka. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, probacija - sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Probuojamojo priežiūra gali būti vykdoma ir elektroninio stebėjimo priemonėmis, todėl, pasak gynėjos, yra pagrindas A. S. Jungtinėje Karalystėje taikytą laisvės apribojimą, kuris buvo užtikrintas užstatu, elektroniniu monitoringu ir komendanto valandų nustatymu, įskaityti į paskirtos bausmės laiką.

Gynėjos teigimu, atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad laikotarpis, kuriuo A. S. buvo taikomas elektroninis monitoringas Jungtinėje Karalystėje jį sulaikius pagal Europos arešto orderį iki jo atgabenimo į Lietuvą - nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. spalio 27 d. – vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, gali būti įskaitytas į laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės skundas atmetamas.

Europos arešto orderio pagrindu A. S. Jungtinėje Karalystėje buvo suimtas nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. Šis laikas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi įskaitytas į A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. 2016 m. birželio 10 d. A. S. Jungtinėje Karalystėje buvo paskirtas užstatas, taikant kelias paleidimo už užstatą sąlygas. A. S. nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. spalio 27 d. taikytas elektroninis monitoringas - elektroninė apykojė su siųstuvu, nustatant sąlygas: nuo 00.00 val. iki 03.00 val. būti gyvenamosios vietos adresu; atvykti į policijos nuovadą registruotis kiekvieną dieną nuo 15.00 val. iki 17.00 val. (septynias dienas per savaitę); gyventi nurodytu gyvenamosios vietos adresu; laikyti mobilaus ryšio telefoną įkrautą ir įjungtą 24 val. per parą.

Gynėjos teigimu, Jungtinėje Karalystėje A. S. taikytas elektroninis monitoringas nėra kardomoji priemonė, kadangi taikytos priemonės savo esme atitinka laisvės apribojimą kaip bausmę pagal Lietuvos Respublikos teisę, todėl nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. spalio 27 d. taikyto elektroninio monitoringo laikas privalo būti įskaitytas į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Ši gynėjos skunde daroma išvada yra nepagrįsta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Šios bylos kontekste pažymėtina, jog A. S. taikytas elektroninis monitoringas nelaikytinas bausme. Kauno apygardos teismas pagrįstai nurodė, jog Europos arešto orderio pagrindu, A. S. Jungtinėje Karalystėje buvo taikytas kardomasis kalinimas ir vėliau jis pakeistas į švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą, su tam tikromis sąlygomis. Ši kardomoji priemonė A. S. paskirta siekiant užtikrinti jo dalyvavimą ekstradicijos procese. Nors elektroninis monitoringas savo pobūdžiu iš dalies yra panašus į vieną iš BK numatytų bausmių rūšių – laisvės apribojimą, tačiau jis nėra laikomas bausme, skiriamas ne teismo nuosprendžiu ir šiuo atveju vertintinas kaip kardomosios priemonės – užstato – sąlyga. Prilyginti užstatui taikytą sąlygą vienai iš BK numatytų bausmių ir įskaityti ją į laisvės atėmimo bausmės laiką nėra jokio teisinio pagrindo.

BK 66 straipsnyje numatytas įpareigojimas teismui skiriant bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), jį įskaityti į paskirtą bausmę, ir nustatyta, kokiu santykiu tai turi būti padaryta. Iš kitų procesinės prievartos priemonių į bausmės laiką įskaitomas tik laikinas sulaikymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalis) ir atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 141 straipsnio 1 dalis, 406 straipsnio 2 dalis). BK nenumatyta galimybė į paskirtos bausmės laiką įskaityti kitas kardomąsias ar procesinės prievartos priemones, tokias kaip elektroninis monitoringas.

Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. gynėjos skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.