- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-16
- Bylos Nr.
- 2T-64/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Egidija Tamošiūnienė, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- Lenkijos Respublikos įmonės TDP Sp
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lenkijos Respublikos įmonės TDP Sp. z.o.o. pareiškimą dėl Austrijos Respublikos Vienos tarptautinio arbitražo centro 2012 m. spalio 24 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, suinteresuotas asmuo – restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Ertresa“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas Lenkijos Respublikos įmonė TDP Sp. z.o.o. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Austrijos Respublikos Vienos tarptautinio arbitražo centro (toliau tekste – Vienos arbitražas) 2012 m. spalio 24 d. sprendimą byloje Nr. SCH-5237.
2006 m. vasario 6 d. TDP Sp. z.o.o. (tuometinis įmonės pavadinimas – THOMSON Displays Polska Sp. z. o. o.) ir UAB „Ertresa“ sudarė katodinių spindulių kineskopų televizoriams pirkimo-pardavimo sutartį. Šios sutarties 10 punkte įtvirtinta arbitražinė išlyga, pagal kurią bet kokie ginčai, kylantys iš šios sutarties, turi būti perduoti nagrinėti Tarptautinio arbitražo centrui prie Austrijos Federalinių Ekonomikos rūmų, kad jis priimtų galutinį sprendimą pagal taikinimo ir arbitražo taisykles. Šalys taip pat sutarė, jog jų sudarytai sutarčiai bus taikoma Austrijos Respublikos teisė.
Šalies argumentai
TDP Sp. z.o.o. 2011 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Vienos arbitražą su ieškiniu dėl 2006 m. vasario 6 d. sutarties pažeidimo. TDP Sp. z.o.o. nurodė, kad vykdydamas sutartį pristatė UAB „Ertresa“ minėtus kineskopus, tačiau UAB „Ertresa“ neapmokėjo 11 sąskaitų, kurių bendra suma sudaro 307 360, 76 EUR.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1145-154/2011, UAB „Ertresa“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, įmonės restruktūrizavimo proceso administratoriumi paskyrė UAB „Restrus“.
II. Užsienio valstybės arbitražo sprendimo esmė
Vienos arbitražas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu priteisė iš RUAB „Ertresa“ TDP Sp. z.o.o. naudai 161 660, 84 EUR skolos; 40 500, 61 EUR palūkanų; palūkanas nuo 161 660 EUR sumos, susidariusias nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d., kurių norma yra 8 proc. virš bazinės palūkanų normos, kurią nustato Austrijos nacionalinis bankas; 11 942, 34 EUR arbitražo išlaidų bei 5 812, 45 EUR bylinėjimosi išlaidų.
III. Šalių argumentai
Pareiškėjas TDP Sp. z.o.o. pareiškimu prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vienos arbitražo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad RUAB „Ertresa“ niekada nedalyvavo arbitražo procese. Pareiškėjas pažymi, kad RUAB „Ertresa“ restruktūrizavimo administratorius 2011 m. gruodžio 7 d. raštu informavo arbitražo teismą apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą įmonei. Dėl šios priežasties pareiškėjas mano, kad suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie prieš jį užsienio valstybėje inicijuotą arbitražo procesą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo RUAB „Ertresa“ atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymo netenkinti ir atsisakyti pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vienos arbitražo 2012 m. spalio 24 d sprendimą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad įmonės restruktūrizavimo administratorius 2012 m. sausio 11 d. gavo pareiškėjo 170 660, 84 EUR ( 589 257,75 Lt) finansinį reikalavimą skolininko restruktūrizavimo byloje. Suinteresuotas asmuo sutiko su skola ir kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, kuris 2012 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo 589 257, 75 Lt kreditorinį reikalavimą. Suinteresuoto asmens restruktūrizavimo administratorius informavo Vienos arbitražą apie UAB „Ertresa“ iškeltą restruktūrizavimo bylą. Nepaisant to, kad pareiškėjo kreditorinis reikalavimas Šiaulių apygardos teismo buvo patvirtintas ir suinteresuotas asmuo jo neginčijo, pareiškėjas nenutraukė arbitražo proceso. Dėl šių aplinkybių susidarė papildomos nereikalingos išlaidos, kurių buvo galima išvengti, jeigu pareiškėjas būtų laiku nutraukęs inicijuotą arbitražo procesą, ir kurių atsiradimo rizika tenka pačiam pareiškėjui. Suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjo skolos klausimas jau yra išspręstas RUAB „Ertresa“ restruktūrizavimo byloje, todėl nėra tikslo pripažinti Vienos arbitražo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą. Dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo/netvirtinimo nebuvo kilęs joks ginčas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis aktyviai nedalyvavo arbitražo procese, kadangi tvirtinant pareiškėjo finansinį reikalavimą teisminis ginčas nekilo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas TDP Sp. z.o.o. dubliku prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vienos arbitražo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, kad skolos klausimas jau yra išspręstas suinteresuoto asmens restruktūrizavimo byloje, todėl nėra tikslo pripažinti Vienos arbitražo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą. Aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo yra restruktūrizuojama įmonė, nepaneigia kreditoriaus teisės į šalių 2006 m. vasario 6 d. sudarytos sutarties 8 punkte numatytas palūkanas bei Vienos arbitražo 2012 m. spalio 24 d. sprendimu byloje priteistas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo manymu, suinteresuoto asmens nedalyvavimas arbitražo procese ir lėmė papildomų išlaidų atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 809 straipsnio 1 dalimi, užsienio valstybių arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota teisminė institucija pripažinti sprendimą.
Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 6 dalimi, užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – 1958 m. Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas (toliau tekste - KAĮ). KAĮ 51 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procesinius aspektus, nustato, jog arbitražo teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – 1958 m. Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal KAĮ 51 straipsnio ir 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatas.
Kadangi tiek Austrijos Respublika, kurioje buvo priimtas arbitražo sprendimas, tiek Lietuvos Respublika, kurioje prašoma sprendimą pripažinti ir leisti jį vykdyti, yra prisijungusios prie 1958 m. Niujorko konvencijos, todėl Vienos Arbitražo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo pripažinimui taikomos 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad pagal 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatas sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas užsienio arbitražo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnis). Teismas, spręsdamas užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008 ir kt.). Tai reiškia, jog užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą.
1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas baigtinis užsienio arbitražo sprendimų nepripažinimo pagrindų sąrašas. Šiame straipsnyje užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai yra išskirti į dvi grupes, kurios tarpusavyje skiriasi subjektu, galinčiu/turinčiu pareigą inicijuoti jų taikymą ir turinčiu įrodinėjimo pareigą. Konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimas. Todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindą. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio arbitražo sprendimų nepripažinimo pagrindai pasižymi tuo, jog dėl jų buvimo teismas turi spręsti ex officio, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio arbitražo teismo sprendimas, jais remiasi.
Kadangi suinteresuotas asmuo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįrodinėja ir nesiremia 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatytais užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindais, teismas jų netikrina ir dėl jų nepasisako.
1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.
KAĮ 49 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimas arbitražinio susitarimo šaliai ar kitos bankroto procedūros (pvz., restruktūrizavimo) arbitražinio susitarimo šaliai taikymas nedaro įtakos arbitražo procesui, arbitražinio susitarimo galiojimui ir taikymui, galimybei ginčą spręsti arbitraže ir arbitražo teismo kompetencijai spręsti ginčą, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas išimtis.
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad tarp šalių kilęs ginčas yra arbitruotinas tiek materialiuoju teisiniu aspektu (privačių juridinių asmenų ginčas dėl skolos priteisimo gali būti nagrinėjamas arbitraže), tiek jurisdikciniu aspektu (tarp šalių kilęs ginčas, tiek pagal Austrijos Respublikos teisę, tiek pagal Lietuvos Respublikos teisę, galėjo būti sprendžiamas arbitraže, nepaisant restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Ertresa“), todėl nėra pagrindo atsisakyti pripažinti Vienos arbitražo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkto pagrindu.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė Vienos arbitražo 2012 m. spalio 24 d. prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (1958 m. Niujorko konvencijos V str. 2 d. b) p.).
1958 metų Niujorko konvencija yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, todėl teismai, spręsdami klausimus, susijusius su arbitražu, privalo ja vadovautis, kai teismo nagrinėjamas klausimas sureguliuotas konvencijos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.13 straipsnis). Kaip jau minėta, 1958 m. Niujorko konvencijos straipsnyje nustatytų nepripažinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, jog teismas, sprendžiantis užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti klausimą, gali atsisakyti pripažinti šį sprendimą tik 1958 m. Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais – tik tuomet, kai sprendimo nepripažinimu suinteresuota šalis įrodo faktus, nurodytus konvencijos V straipsnio 1 dalyje arba arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą nagrinėjantis teismas nustato konvencijos V straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus. Užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimas kitokiais, nei 1958 Niujorko konvencijoje nustatyti, pagrindais reikštų 1958 m. Niujorko konvencijos pažeidimą bei tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė Lietuvos Respublika, 1995 m. sausio 17 d. Seimo nutarimu Nr. 1-760 ratifikuodama šią konvenciją, nesilaikymą.
Dėl šių priežasčių šalių pateikiami argumentai, nesusiję su 1958 m. Niujorko konvencija (dėl sprendimo pripažinimo netikslingumo, fakto, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas yra patvirtintas suinteresuoto asmens restruktūrizavimo byloje, arbitražo proceso neekonomiškumo) negali būti pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Vienos arbitražo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą. Papildomai pažymėtina, kad Vienos arbitražo teismo sprendimo pripažinimas nereiškia dvigubo išieškojimo iš skolininko, nes UAB „Ertresa“ restruktūrizavimo byloje Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus Lenkijos Respublikos įmonės TDP Sp. z.o.o. 589257,75 Lt dydžio reikalavimas (bylos Nr. B2-233-154/2013) bus tenkinamas, laikantis įmonės restruktūrizavimo plane nustatytų kreditorių reikalavimų tenkinimo terminų bei LR Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos reikalavimų. Kreditorius Lenkijos Respublikos įmonės TDP Sp. z.o.o. įgytų teisę pasinaudoti CPK įtvirtintomis priverstinėmis teismo (arbitražo teismo) sprendimo įvykdymo priemonėmis restruktūrizavimo bylos nutraukimo atveju arba pabaigus įmonės restruktūrizavimą, jei, įgyvendinus įmonės (skolininko) restruktūrizavimo planą, prašomo pripažinti Vienos arbitražo teismo sprendimo pagrindu priteistas kreditoriaus reikalavimas restruktūrizuojamai įmonei nebūtų visiškai patenkintas.
Šalims neprašant priteisti bylinėjimosi išlaidų, teismas dėl jų nesprendžia (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 6 dalimi, 811¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,
nutaria:
pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Austrijos Respublikos Vienos tarptautinio arbitražo centro 2012 m. spalio 24 d. sprendimą byloje Nr. SCH-5237, kuriuo iš restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Ertresa“ (į.k. 145822713) Lenkijos Respublikos įmonės TDP Sp. z.o.o. (į.k. Lenkijos Respublikoje 140078344) naudai priteista 161 660, 84 EUR skolos; 40 500, 61 EUR palūkanų; palūkanas nuo 161 660 EUR sumos, susidariusias nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d., kurių norma yra 8 proc. virš bazinės palūkanų normos, kurią nustato Austrijos nacionalinis bankas; 11 942, 34 EUR arbitražo išlaidų bei 5 812, 45 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Ši nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.