Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-11-06 · Administracinė byla Nr. P-261-176-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-06
Bylos Nr.
P-261-176-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys, Antanas Ablingis, Romanas Kli
Kategorijos
  • 80.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. P(261) – 176/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.8; 80.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkricio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešejas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejo K. M. prašyma atnaujinti procesa Vilniaus apygardos administracinio teismo administracineje byloje Nr. I-1612-18/2005 pagal pareiškejos J. M. prašyma del praleisto termino atnaujinimo, byloje treciuoju suinteresuotu asmeniu dalyvaujant Vilniaus apskritie viršininko administracijai.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškeja J. M. kreipesi i teisma prašydama atnaujinti istatymo nustatyta termina prašymo bei pilietybe, nuosavybes teises, giminystes ryši patvirtinanciu dokumentu pateikimui del nuosavybes teisiu atkurimo i buvusio savininko B. M. tureta 2 ha ˛emes sklypa Vilniaus-Traku apskrityje, Riešes valsciuje, (duomenys neskelbtini) kaime (dabar (duomenys neskelbtini), Vilnius).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsejo 6 d. nutartimi pareiškejos J. M. prašyma patenkino – atnaujino J. M. termina pateikti prašyma ir dokumentus del nuosavybes teisiu atkurimo i 2 ha ˛emes sklypa, buvusi Vilniaus-Traku apskrityje, Riešes valsciuje, (duomenys neskelbtini) kaime, nustatant vieno menesio termina nuo sprendimo isiteisejimo dienos.

Teismas nustate, kad pareiškeja J. M. prašymo ir dokumentams del nuosavybes teisiu atkurimo paduoti termina praleidusi del to, jog apie senelio J. M. tureta ˛emes sklypa Vilniaus-Traku apskrityje, Riešes valsciuje, (duomenys neskelbtini) kaime su˛inojo tik 2004 m. iš Lietuvos centrinio valstybes archyvo pa˛ymos. Be to pareiškeja teigia, jog yra teisiškai neišprususi, blogai ˛inanti valstybine kalba. Ginco byloje del J. M. nurodytu aplinkybiu teismas nenustate. Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai teismas padare išvada, kad J. M. nurodytos prie˛astys laikytinos svarbiomis, todel istatymo nustatyti terminai atnaujintini.

II.

K. M. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009 m. vasario 11 d. padave prašyma atnaujinti procesa administracineje byloje vadovaujantis Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktais.

Prašyme atnaujinti procesa nurode, kad:

Teismo nutartis neteiseta ir nepagrista, kadangi joje pasisakyta del K. M. teisiu ir pareigu, o i bylos nagrinejima ji nebuvo itraukta.

J. M., teismui atnaujinus termina prašymui ir giminystes ryši patvirtinantiems dokumentams pateikti, igijo teise reikalauti nuosavybes teisiu atkurimo i B. M. nuosavybes teise valdyta ˛emes sklypa, esanti buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime.

J. M. tevas B. M. ir K. M. sutuoktinis J. M. 4 ha ˛emes paveldejo iš savo tevo J. M. 1937 m. Tuo metu, kai Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinejama byla pagal J. M. pareiškima, K. M. buvo pretendente atkurti nuosavybes teises i ta ˛eme, i kuria nuosavybes teisiu atkurimo, teismui patenkinus jos pareiškima del termino atnaujinimo, eme reikalauti ir J. M.. Jei nuosavybes teises J. M. i to paties sklypo dali bus atkurtos, K. M. nuosavybes teise turimos ˛emes dalis suma˛es.

Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5647 K. M. buvo atkurtos nuosavybes teises natura i 0,3685 ha ˛emes, esancios buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, valdytos jos sutuoktinio J. M..

Vilniaus apygardos administracinio teismas 2005 m. rugsejo 6 d. nutartyje nurode, kad ginco del J. M. pareiškime nurodytu aplinkybiu nera. K. M. nebuvo suteikta galimybe gincyti J. M. prašyme išdestytas aplinkybes, nes i procesa ji itraukta nebuvo.

J. M. apie senelio J. M. ˛eme ˛inojo seniai, taciau neatsakingai tvarke reikalus, susijusius su nuosavybes teisiu atkurimu.

J. M. 2005 m. rugsejo 19 d. prašyme Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui nurode, jog ˛eme, priklausiusia jos tevui, naudojosi visa laika. Asmuo, visa laika besinaudojantis savo tevui priklausiusia ˛eme, negali ne˛inoti apie tos pacios ˛emes egzistavima.

J. M. i teisma del termino atnaujinimo bande kreiptis ir anksciau. 2004 m. gruod˛io 31 d. jos ir J. J. pareiškime del termino atnaujinimo, adresuoto Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui, J. M. nurode visiškai kitokias aplinkybes nei skunde, pateiktame Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

2007 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyrius informavo, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas del suformuoto ˛emes sklypo gra˛inimo nebus priimtas, kadangi i M. nuosavybes teise valdyta ˛eme yra kitu pretendentu. K. M. buvo nurodyta, kad J. M., kuriai teismas atnaujino termina prašymui del nuosavybes teisiu atkurimo paduoti, nesutinka su 2005 m. vasario 1 d. atlikta kartografija. Vilniaus apskrities viršininko sprendimo, kurio projektas jau buvo parengtas, priemimas buvo sustabdytas del J. M. pareikštu pretenziju.

2007 m. gruod˛io 13 d. buvo atlikta pakartotine M. nuosavybes teise valdytos ˛emes kartografija. Kartografija buvo nustatytos J. M. ir B. M. iki nacionalizacijos valdytu sklypu ribos. J. M. dalyvavo kartografuojant ˛emes sklypus, su kartografijoje pa˛ymetomis sklypu ribomis sutiko. Iki šiol J. M. pripa˛ino fakta, kad Juzefas ir B. M. iš tevo paveldeta ˛eme buvo pasidaline, ir tvirtino, kad siekia nuosavybes teisiu atkurimo tik i B. M. sklypa, kurio tikslios ribos buvo nustatytos 2007 m. lapkricio 23 d. kartografija.

2009 m. sausio 21 d. iš Vilniaus apygardos administracinio teismo K. M. gavo J. M. skunda atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kuriuo ji prašo iš dalies panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 6 d. sprendima Nr. 2.4-01-5647, kuriuo K. M. buvo atkurtos nuosavybes teises, ir ipareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracija i ta ˛emes plota atkurti nuosavybes teises jai.

Tik gavusi J. M. skunda K. M. suprato, jog ji, nepaisant to, kad yra pretendente atkurti nuosavybes teises i B. M. ˛eme, nesa˛iningai siekia nuosavybes teisiu atkurimo ir i J. M. tureta ˛eme, i kuria nuosavybes teisiu atkurimo klausimas jau yra išsprestas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsejo 6 d. nutartis K. M. nebuvo iteikta, nes ji nebuvo itraukta i bylos nagrinejima. Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriaus 2007 m. spalio 29 d. raštu jai buvo pranešta, kad J. M. teismas atnaujino termina pateikti prašyma ir giminystes ryši patvirtinancius dokumentus, taciau teismo nutartis prideta nebuvo.

J. M. visa laika tvirtino, jog siekia nuosavybes teisiu atkurimo tik i B. M. sklypa. Kol J. M. negincijo tos aplinkybes, kad J. M. ir B. M. sklypai buvo atskiri K. M. teises nebuvo pa˛eid˛iamos, ir jai nebuvo pagrindo ieškoti teismo nutarties, kuria J. M. buvo atnaujintas terminas prašymui ir giminystes ryši patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Mano, kad terminas prašymui del proceso atnaujinimo paduoti turetu buti skaiciuojamas nuo 2009 m. sausio 21 d., t. y. nuo tos dienos, kai ji su˛inojo apie savo teisiu pa˛eidima. Jei teismas nusprestu, kad terminas praleistas, prašo termina atnaujinti.

Atnaujinti procesa byloje pareiškejas da˛niausiai prašo tada, kai nebeturi galimybes apginti savo pa˛eistas teises ir interesus kitais teismu sprendimu teisetumo ir pagristumo kontroles -instancines sistemos budais. Pagrindinis proceso atnaujinimo instituto tikslas - u˛tikrinti, kad butu ivykdytas teisingumas, t.y. nebutu palikti galioti galimai neteiseti ir nepagristi teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytu fakto ar teises klaidu nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi buti atnaujintas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad del pareiškejo nurodytu aplinkybiu, kurias jis ivardija kaip proceso atnaujinimo pagrinda, byloje priimti teismu sprendimai ar nutartys gali buti neteiseti ar nepagristi. <...>Pareiškeja galejo ginti savo teises tik su˛inojusi apie ju pa˛eidima ir irodineti ši pa˛eidima, gavusi tai patvirtinancius duomenis. <...> Jeigu neitrauktas i bylos nagrinejima asmuo su˛ino apie isiteisejusi teismo sprendima, kuris galimai pa˛eid˛ia jo teises ar istatymo saugomus interesus, tai tokio sprendimo su˛inojimo momentas gali buti termino paduoti prašymui del proceso atnaujinimo skaiciavimo prad˛ia, jeigu aiški pati teise ar saugomas interesas. Jeigu asmens teises patvirtinimui reikalingi tam tikri duomenys, tai terminas prašymui paduoti pradedamas skaiciuoti, kai asmuo su˛ino ar turejo su˛inoti tokius duomenis“ (LAT 2003 m. vasario 22 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-1010/2003).

Kitoje nutartyje Lietuvos Aukšciausiasis Teismas akcentavo, jog negalima paneigti vienos iš ˛mogaus prigimtiniu, Konstitucijos laiduojamu vertybiu - teises i nuosavybe: „Nera galimas teises aktu aiškinimas vien pa˛od˛iui. Teismas, taikydamas net ir pakankamai aiškiai suformuluotas teises normas, turi atsi˛velgti i ju paskirti, sistemini ryši su kitomis teises normomis, reglamentuojanciomis aktualius visuomeninius santykius - nagrinejamos bylos atveju, specifinius nuosavybes teisiu atkurimo santykius, del kuriu tinkamo igyvendinimo specialiu istatymu prievole yra prisiemusi valstybe. Iš Konstitucijos kylanti teismo, kaip vieninteles vykdancios teisinguma institucijos, priederme teisingai išspresti kiekviena byla lemia tai, kad teismas ne tik iš esmes nagrinedamas byloje kilusi materialini teisini ginca vadovautusi teisingumo, protingumo ir sa˛iningumo principais, bet šiuos principus taikytu ir spresdamas procesinio pobud˛io klausimus, t. y. klausimus, kurie yra ar gali buti pagrindu sukurti prielaidas pradeti iš esmes spresti kilusi materialini teisini ginca, o toki ginca nagrinejant u˛tikrinti nuosavybes nelieciamumo, teisetu lukesciu ir visokeriopos civiliniu teisiu gynybos principu igyvendinima“. (LAT 2006 m. gegu˛es 17 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-346/2006).

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

III.

Procesa atsisakytina atnaujinti.

Teismo sprendimu, išsprendus šaliu ginca, isiteisejes sprendimas igyja res judicata galia. Tai reiškia, kad šaliu gincas yra išsprestas galutinai ir negali buti revizuojamas iprastinemis procesinemis priemonemis. Taciau ABTI 153 straipsnis numato specialia teismo sprendimo revizavimo procedura, tai yra proceso atnaujinima. Taciau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTI 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTI 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, u˛baigtose isiteisejusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali buti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTI 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi buti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys ipareigoja asmeni, paduodanti prašyma del proceso atnaujinimo, prašyma pagristi ir pateikti konkrecius argumentus (irodymus), patvirtinancius minetu proceso atnaujinimo pagrindu buvima. Prašymo del proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (irodymais), patvirtinanciais kurio nors iš istatyme numatytu pagrindu buvima, procesas administracineje byloje negali buti atnaujintas (ABTI 159 str.1 d.).

Iš K. M. prašymo atnaujinti procesa administracineje byloje matyti, kad ji prašo atnaujinti procesa Vilniaus apygardos administracinio teismo administracineje byloje Nr. I-1612-18/2005 kaip asmuo neitrauktas i byla treciuoju suinteresuotu asmeniu. Pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 punkta bei 154 straipsnio 1 dali neitraukto i bylos nagrinejima asmens prašymas del proceso atnaujinimo pirmiausia turi buti pagristas Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. argumentais, patvirtinanciais, jog teismas sprendime pasisake del neitraukto i bylos nagrinejima asmens teisiu ar pareigu. Taciau nagrinejamu atveju tokiu argumentu nera pateikta. Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdamas sprendima administracineje byloje Nr. I-1612-18/2005, nepasisake del K. M. teisiu ar pareigu. Priimtu teismo sprendimu buvo nuspresta atnaujinti J. M. termina pateikti prašyma ir dokumentus del nuosavybes teisiu atkurimo i B. M. valdyta 2 ha ˛emes sklypa, buvusi Vilniaus-Traku apskrityje, Riešes valsciuje, (duomenys neskelbtini) kaime. Tuo tarpu K. M. siekia atkurti nuosavybes teises i J. M. nuosavybes teise valdyta ˛emes sklypa. Atsi˛velgiant i išdestyta teiseju kolegija daro išvada, kad nera pagrindo atnaujinti procesa administracineje byloje pagal ABTI 153 straipsnio 2 dalies 7 punkta ir konstatuoja, kad K. M. nagrinejamoje byloje nera subjektas, turintis teise paduoti prašyma del proceso atnaujinimo.

Teiseju kolegija taip pat atkreipia demesi, kad K. M. prašo atnaujinti procesa ir ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriuo nustatyta, kad procesas atnaujinamas kai pateikiami akivaizdus irodymai, kad padarytas esminis materialines teises normu pa˛eidimas jas taikant, galejes tureti itakos priimti neteiseta sprendima, nutarima ar nutarti.

Taciau pripa˛inus, kad K. M. nera subjektas pagal ABTI 154 straipsni turintis teise teikti prašyma atnaujinti procesa, nevertinami kiti proceso atnaujinimo pagrindai, nurodyti jos prašyme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teiseju kolegija

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesa pagal K. M. prašyma.

Nutartis neskund˛iama.

TeisejaiAntanas AblingisStasys Gagys Romanas Klišauskas