- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-06
- Bylos Nr.
- P-261-176-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys, Antanas Ablingis, Romanas Kli
- Kategorijos
- 80.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Antano Ablingio, Stasio Gagio (praneejas) ir Romano Kliausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posedyje raytinio proceso tvarka inagrinejo K. M. prayma atnaujinti procesa Vilniaus apygardos administracinio teismo administracineje byloje Nr. I-1612-18/2005 pagal pareikejos J. M. prayma del praleisto termino atnaujinimo, byloje treciuoju suinteresuotu asmeniu dalyvaujant Vilniaus apskritie virininko administracijai.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikeja J. M. kreipesi i teisma praydama atnaujinti istatymo nustatyta termina praymo bei pilietybe, nuosavybes teises, giminystes ryi patvirtinanciu dokumentu pateikimui del nuosavybes teisiu atkurimo i buvusio savininko B. M. tureta 2 ha ˛emes sklypa Vilniaus-Traku apskrityje, Riees valsciuje, (duomenys neskelbtini) kaime (dabar (duomenys neskelbtini), Vilnius).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsejo 6 d. nutartimi pareikejos J. M. prayma patenkino – atnaujino J. M. termina pateikti prayma ir dokumentus del nuosavybes teisiu atkurimo i 2 ha ˛emes sklypa, buvusi Vilniaus-Traku apskrityje, Riees valsciuje, (duomenys neskelbtini) kaime, nustatant vieno menesio termina nuo sprendimo isiteisejimo dienos.
Teismas nustate, kad pareikeja J. M. praymo ir dokumentams del nuosavybes teisiu atkurimo paduoti termina praleidusi del to, jog apie senelio J. M. tureta ˛emes sklypa Vilniaus-Traku apskrityje, Riees valsciuje, (duomenys neskelbtini) kaime su˛inojo tik 2004 m. i Lietuvos centrinio valstybes archyvo pa˛ymos. Be to pareikeja teigia, jog yra teisikai neiprususi, blogai ˛inanti valstybine kalba. Ginco byloje del J. M. nurodytu aplinkybiu teismas nenustate. Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai teismas padare ivada, kad J. M. nurodytos prie˛astys laikytinos svarbiomis, todel istatymo nustatyti terminai atnaujintini.
II.
K. M. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009 m. vasario 11 d. padave prayma atnaujinti procesa administracineje byloje vadovaujantis Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktais.
Teismo nutartis neteiseta ir nepagrista, kadangi joje pasisakyta del K. M. teisiu ir pareigu, o i bylos nagrinejima ji nebuvo itraukta.
J. M., teismui atnaujinus termina praymui ir giminystes ryi patvirtinantiems dokumentams pateikti, igijo teise reikalauti nuosavybes teisiu atkurimo i B. M. nuosavybes teise valdyta ˛emes sklypa, esanti buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime.
J. M. tevas B. M. ir K. M. sutuoktinis J. M. 4 ha ˛emes paveldejo i savo tevo J. M. 1937 m. Tuo metu, kai Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinejama byla pagal J. M. pareikima, K. M. buvo pretendente atkurti nuosavybes teises i ta ˛eme, i kuria nuosavybes teisiu atkurimo, teismui patenkinus jos pareikima del termino atnaujinimo, eme reikalauti ir J. M.. Jei nuosavybes teises J. M. i to paties sklypo dali bus atkurtos, K. M. nuosavybes teise turimos ˛emes dalis suma˛es.
Vilniaus apskrities virininko 2008 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5647 K. M. buvo atkurtos nuosavybes teises natura i 0,3685 ha ˛emes, esancios buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, valdytos jos sutuoktinio J. M..
Vilniaus apygardos administracinio teismas 2005 m. rugsejo 6 d. nutartyje nurode, kad ginco del J. M. pareikime nurodytu aplinkybiu nera. K. M. nebuvo suteikta galimybe gincyti J. M. prayme idestytas aplinkybes, nes i procesa ji itraukta nebuvo.
J. M. apie senelio J. M. ˛eme ˛inojo seniai, taciau neatsakingai tvarke reikalus, susijusius su nuosavybes teisiu atkurimu.
J. M. 2005 m. rugsejo 19 d. prayme Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui nurode, jog ˛eme, priklausiusia jos tevui, naudojosi visa laika. Asmuo, visa laika besinaudojantis savo tevui priklausiusia ˛eme, negali ne˛inoti apie tos pacios ˛emes egzistavima.
J. M. i teisma del termino atnaujinimo bande kreiptis ir anksciau. 2004 m. gruod˛io 31 d. jos ir J. J. pareikime del termino atnaujinimo, adresuoto Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui, J. M. nurode visikai kitokias aplinkybes nei skunde, pateiktame Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
2007 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyrius informavo, jog Vilniaus apskrities virininko administracijos sprendimas del suformuoto ˛emes sklypo gra˛inimo nebus priimtas, kadangi i M. nuosavybes teise valdyta ˛eme yra kitu pretendentu. K. M. buvo nurodyta, kad J. M., kuriai teismas atnaujino termina praymui del nuosavybes teisiu atkurimo paduoti, nesutinka su 2005 m. vasario 1 d. atlikta kartografija. Vilniaus apskrities virininko sprendimo, kurio projektas jau buvo parengtas, priemimas buvo sustabdytas del J. M. pareiktu pretenziju.
2007 m. gruod˛io 13 d. buvo atlikta pakartotine M. nuosavybes teise valdytos ˛emes kartografija. Kartografija buvo nustatytos J. M. ir B. M. iki nacionalizacijos valdytu sklypu ribos. J. M. dalyvavo kartografuojant ˛emes sklypus, su kartografijoje pa˛ymetomis sklypu ribomis sutiko. Iki iol J. M. pripa˛ino fakta, kad Juzefas ir B. M. i tevo paveldeta ˛eme buvo pasidaline, ir tvirtino, kad siekia nuosavybes teisiu atkurimo tik i B. M. sklypa, kurio tikslios ribos buvo nustatytos 2007 m. lapkricio 23 d. kartografija.
2009 m. sausio 21 d. i Vilniaus apygardos administracinio teismo K. M. gavo J. M. skunda atsakovui Vilniaus apskrities virininko administracijai, kuriuo ji prao i dalies panaikinti Vilniaus apskrities virininko 2008 m. vasario 6 d. sprendima Nr. 2.4-01-5647, kuriuo K. M. buvo atkurtos nuosavybes teises, ir ipareigoti Vilniaus apskrities virininko administracija i ta ˛emes plota atkurti nuosavybes teises jai.
Tik gavusi J. M. skunda K. M. suprato, jog ji, nepaisant to, kad yra pretendente atkurti nuosavybes teises i B. M. ˛eme, nesa˛iningai siekia nuosavybes teisiu atkurimo ir i J. M. tureta ˛eme, i kuria nuosavybes teisiu atkurimo klausimas jau yra isprestas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsejo 6 d. nutartis K. M. nebuvo iteikta, nes ji nebuvo itraukta i bylos nagrinejima. Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriaus 2007 m. spalio 29 d. ratu jai buvo praneta, kad J. M. teismas atnaujino termina pateikti prayma ir giminystes ryi patvirtinancius dokumentus, taciau teismo nutartis prideta nebuvo.
J. M. visa laika tvirtino, jog siekia nuosavybes teisiu atkurimo tik i B. M. sklypa. Kol J. M. negincijo tos aplinkybes, kad J. M. ir B. M. sklypai buvo atskiri K. M. teises nebuvo pa˛eid˛iamos, ir jai nebuvo pagrindo iekoti teismo nutarties, kuria J. M. buvo atnaujintas terminas praymui ir giminystes ryi patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Mano, kad terminas praymui del proceso atnaujinimo paduoti turetu buti skaiciuojamas nuo 2009 m. sausio 21 d., t. y. nuo tos dienos, kai ji su˛inojo apie savo teisiu pa˛eidima. Jei teismas nusprestu, kad terminas praleistas, prao termina atnaujinti.
Atnaujinti procesa byloje pareikejas da˛niausiai prao tada, kai nebeturi galimybes apginti savo pa˛eistas teises ir interesus kitais teismu sprendimu teisetumo ir pagristumo kontroles -instancines sistemos budais. Pagrindinis proceso atnaujinimo instituto tikslas - u˛tikrinti, kad butu ivykdytas teisingumas, t.y. nebutu palikti galioti galimai neteiseti ir nepagristi teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytu fakto ar teises klaidu nepavyko itaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi buti atnaujintas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad del pareikejo nurodytu aplinkybiu, kurias jis ivardija kaip proceso atnaujinimo pagrinda, byloje priimti teismu sprendimai ar nutartys gali buti neteiseti ar nepagristi. <...>Pareikeja galejo ginti savo teises tik su˛inojusi apie ju pa˛eidima ir irodineti i pa˛eidima, gavusi tai patvirtinancius duomenis. <...> Jeigu neitrauktas i bylos nagrinejima asmuo su˛ino apie isiteisejusi teismo sprendima, kuris galimai pa˛eid˛ia jo teises ar istatymo saugomus interesus, tai tokio sprendimo su˛inojimo momentas gali buti termino paduoti praymui del proceso atnaujinimo skaiciavimo prad˛ia, jeigu aiki pati teise ar saugomas interesas. Jeigu asmens teises patvirtinimui reikalingi tam tikri duomenys, tai terminas praymui paduoti pradedamas skaiciuoti, kai asmuo su˛ino ar turejo su˛inoti tokius duomenis“ (LAT 2003 m. vasario 22 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-1010/2003).
Kitoje nutartyje Lietuvos Aukciausiasis Teismas akcentavo, jog negalima paneigti vienos i ˛mogaus prigimtiniu, Konstitucijos laiduojamu vertybiu - teises i nuosavybe: „Nera galimas teises aktu aikinimas vien pa˛od˛iui. Teismas, taikydamas net ir pakankamai aikiai suformuluotas teises normas, turi atsi˛velgti i ju paskirti, sistemini ryi su kitomis teises normomis, reglamentuojanciomis aktualius visuomeninius santykius - nagrinejamos bylos atveju, specifinius nuosavybes teisiu atkurimo santykius, del kuriu tinkamo igyvendinimo specialiu istatymu prievole yra prisiemusi valstybe. I Konstitucijos kylanti teismo, kaip vieninteles vykdancios teisinguma institucijos, priederme teisingai ispresti kiekviena byla lemia tai, kad teismas ne tik i esmes nagrinedamas byloje kilusi materialini teisini ginca vadovautusi teisingumo, protingumo ir sa˛iningumo principais, bet iuos principus taikytu ir spresdamas procesinio pobud˛io klausimus, t. y. klausimus, kurie yra ar gali buti pagrindu sukurti prielaidas pradeti i esmes spresti kilusi materialini teisini ginca, o toki ginca nagrinejant u˛tikrinti nuosavybes nelieciamumo, teisetu lukesciu ir visokeriopos civiliniu teisiu gynybos principu igyvendinima“. (LAT 2006 m. gegu˛es 17 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-346/2006).
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
III.
Procesa atsisakytina atnaujinti.
Teismo sprendimu, isprendus aliu ginca, isiteisejes sprendimas igyja res judicata galia. Tai reikia, kad aliu gincas yra isprestas galutinai ir negali buti revizuojamas iprastinemis procesinemis priemonemis. Taciau ABTI 153 straipsnis numato specialia teismo sprendimo revizavimo procedura, tai yra proceso atnaujinima. Taciau is institutas yra ribojamas tam tikrais ABTI 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTI 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, u˛baigtose isiteisejusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali buti atnaujinamas esant ioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTI 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad praymas turi buti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei praymo turinys ipareigoja asmeni, paduodanti prayma del proceso atnaujinimo, prayma pagristi ir pateikti konkrecius argumentus (irodymus), patvirtinancius minetu proceso atnaujinimo pagrindu buvima. Praymo del proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (irodymais), patvirtinanciais kurio nors i istatyme numatytu pagrindu buvima, procesas administracineje byloje negali buti atnaujintas (ABTI 159 str.1 d.).
I K. M. praymo atnaujinti procesa administracineje byloje matyti, kad ji prao atnaujinti procesa Vilniaus apygardos administracinio teismo administracineje byloje Nr. I-1612-18/2005 kaip asmuo neitrauktas i byla treciuoju suinteresuotu asmeniu. Pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 punkta bei 154 straipsnio 1 dali neitraukto i bylos nagrinejima asmens praymas del proceso atnaujinimo pirmiausia turi buti pagristas Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. argumentais, patvirtinanciais, jog teismas sprendime pasisake del neitraukto i bylos nagrinejima asmens teisiu ar pareigu. Taciau nagrinejamu atveju tokiu argumentu nera pateikta. Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdamas sprendima administracineje byloje Nr. I-1612-18/2005, nepasisake del K. M. teisiu ar pareigu. Priimtu teismo sprendimu buvo nuspresta atnaujinti J. M. termina pateikti prayma ir dokumentus del nuosavybes teisiu atkurimo i B. M. valdyta 2 ha ˛emes sklypa, buvusi Vilniaus-Traku apskrityje, Riees valsciuje, (duomenys neskelbtini) kaime. Tuo tarpu K. M. siekia atkurti nuosavybes teises i J. M. nuosavybes teise valdyta ˛emes sklypa. Atsi˛velgiant i idestyta teiseju kolegija daro ivada, kad nera pagrindo atnaujinti procesa administracineje byloje pagal ABTI 153 straipsnio 2 dalies 7 punkta ir konstatuoja, kad K. M. nagrinejamoje byloje nera subjektas, turintis teise paduoti prayma del proceso atnaujinimo.
Teiseju kolegija taip pat atkreipia demesi, kad K. M. prao atnaujinti procesa ir ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriuo nustatyta, kad procesas atnaujinamas kai pateikiami akivaizdus irodymai, kad padarytas esminis materialines teises normu pa˛eidimas jas taikant, galejes tureti itakos priimti neteiseta sprendima, nutarima ar nutarti.
Taciau pripa˛inus, kad K. M. nera subjektas pagal ABTI 154 straipsni turintis teise teikti prayma atnaujinti procesa, nevertinami kiti proceso atnaujinimo pagrindai, nurodyti jos prayme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teiseju kolegija
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesa pagal K. M. prayma.
Nutartis neskund˛iama.