Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.2.26.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4; 2.4.1.2, 2.1.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; .3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2.

2022 m. rugpjūčio 30 d.

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamasis A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1. 2014 m. rugsėjo 24 d. Jonavos r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 285 str. 1 d. – areštu 14 parų;

2. 2018 m. rugsėjo 28 d. Kauno apyl. teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. – areštu 50 parų;

3. 2020 m. spalio 07 d. Kauno apyl. teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. – terminuotu laisvės atėmimu 6 mėn., bausmės atlikimo pabaiga 2021 m. balandžio 15 d., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. 2022 m. gegužės 19 d. apie 17.50 val., viešoje vietoje – šalia Jonavos žydų genocido vietos Ukmergės gatvėje, Jonavoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, priėjęs prie A. S. priklausančio automobilio VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo K. S. ir D. L., tyčia kumščiu trenkė į vairuotojo durelių lango stiklą, K. S. ir D. L. pradėjus važiuoti, metė dviratį ant automobilio ir tokiu būdu išdaužė automobilio VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini), galinį stiklą 320 eurų vertės, apgadino bagažinės dangtį 150 eurų vertės ir dešinės pusės galinį sparną 150 eurų vertės.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Kvalifikavimo išvados

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu A. D. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu metu, būdamas neblaivus, stumdamasis dviratį ėjo namo ir prie Jonavos Žydų genocido kapinių, kur pamatė stovintį automobilį. Negali paaiškinti kodėl, susinervino ir apgadino automobilį. Dėl girtumo visų įvykio aplinkybių nepamena. Prisimena, kad priėjo prie automobilio, kai automobilis pradėjo važiuoti, jis ant galinio lango užmetė savo dviratį. Automobilis nesustojo, o kartu su jo dviračiu nuvažiavo. Dėl nusikaltimo gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo įrašais, kad A. D. 2022 m. birželio 29 d. 19.13 val. nustatytas 2,98 promilės neblaivumas (b.l. 89-90).

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Taikant komentuojamą teisės normą, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad šiame kontekste kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenimis laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t. y. bet kokie asmenys, išskyrus kaltininką ir nukentėjusįjį. Be to, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, taip pat nustatytinas priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių.

Įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, kaltinamojo parodymus bei kitą rašytinę ir vaizdo medžiagą, teismas daro išvadą, kad A. D. veiksmuose nustatyti visi BK 284 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. A. D. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad elgėsi įžūliai – reiškė vandališkus, moralės požiūriu nepriimtinus, aplinkinius šokiruojančius veiksmus viešoje vietoje, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Remiantis liudytojų parodymais, filmuota medžiaga, akivaizdu, jog kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje – Jonavoje, esanti Ukmergės gatvėje prie žydų genocido vietos, kurioje buvo pašalinių asmenų, sukėlė padarinius: sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl šių kaltinamojo A. D. veiksmų buvo sutrikdytas visuomenės rimtis, sugadintas nukentėjusiosios turtas.

Taigi, teismas daro išvadą, kad byloje visiškai įrodyta, kad A. D. 2022 m. gegužės 19 d., apie 17:50 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios dingsties, tyčia kumščiu trenkė į vairuotojo durelių lango stiklą, K. S. ir D. L. pradėjus važiuoti, metė dviratį ant automobilio ir tokiu būdu išdaužė automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį stiklą, apgadino bagažinės dangtį ir dešinės pusės galinį sparną – tokiais veiksmai sugadino svetimą, A. S. priklausantį turtą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo veiksmai pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, kvalifikuoti tinkamai.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkią baigtą nusikalstamą veiką. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. Praeityje kaltinamasis teistas, administracine tvarka nebaustas. A. D. nuo 2014 metų jis yra psichikos ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje dėl (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 43). Teisiamojo posėdžio kaltinamasis nurodė, kad pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, savo iniciatyva lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus. Kaltinamasis išsituokęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai kad jo veikoje yra dvi atsakomybę sunkinančios ir viena lengvinanti aplinkybė, sprendžia, kad A. D. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis), įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo metu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visą bausmės laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu.

Pagal BK 64¹ straipsnį išnagrinėjus baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam A. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra bausmę.

A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Remiantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Civilinė ieškovė A. S., civiliniu ieškiniu (1 t.b.l.53) prašė priteisti iš A. D. 620,00 (šešis šimtus dvidešimt eurų) Eur turtinės žalos atlyginimui. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. gegužės 19 d. kaltinamasis apgadino jai priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Buvo apgadintas galinis stiklas 320,00 (trijų šimtų eurų) Eur vertės, apgadintas bagažinės dangtis 150,00 (šimto penkiasdešimties eurų) Eur vertės ir dešinės pusės galinis sparnas 150,00 (šimto penkiasdešimties eurų) Eur vertės.

Kaltinamasis A. D. civilinį ieškinį pripažino. Civilinis ieškinys įrodytas A. S. parodymais bei kita rašytine ir vaizdo medžiaga ištirta teisiamojo posėdžio metu (72-87).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad A. S. turtinė žala padaryta nusikalstamais tyčiniais A. D. veiksmais, kurie priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas pilnai, priteisiant iš A. D. nukentėjusiosios naudai 620,00 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą byloje iš A. D. priteistina suma – 176,62 Eur.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam būtinas gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas dėl to, kad teismas sprendė, jog kaltinamasis dėl psichinių trūkumų (priklausomybė dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė; organinis nerimo sutrikimas) negalės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą, t.y. būtent 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kas eliminuoja galimybę svarstyti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo. Nurodytų aplinkybių kontekste, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. D. nepriteistinos.

Iš kaltinamojo A. D. paimtas dviratis, kuris buvo panaudotas nusikaltimui daryti. Kaltinamasis nurodo, kad tai yra vienintelė susisiekimo priemonė, nes automobilio jis nevairuoja. Prašė dviratį grąžinti. Teismas, įvertinęs, kad paimtas dviratis nebuvo specialiai pritaikytas nusikaltimui daryti, taip pat tai, kad dviratį kaltinamasis naudoja kaip vienintelę susisiekimo priemonę, kad jis nedirba ir pajamų naujam dviračiui įsigyti neturi, sprendžia, kad dviratis, perduotas saugoti Kauno apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas kaltinamajam A. D..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (viešosios tarkos pažeidimas) ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir paskiriant intensyvią priežiūrą, kurios metu A. D. įpareigotinas visą bausmės laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesius laisvės apribojimo, su intensyvia priežiūra, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir paskiriant intensyvią priežiūrą, kurios metu A. D. įpareigotinas visą bausmės laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dviratį, saugomą Kauno apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. D..

Civilinės ieškovės A. S., civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš A. D., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti A. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 620,00 (šešis šimtus dvidešimt eurų) Eur turtinės žalos atlyginimui.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. D. nepriteisti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.