- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-13
- Bylos Nr.
- 1S-499-813/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-97-1-00352-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Svetlana Jurgaitienė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- P. N.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. N. (P. N.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 91-119 taikyti nuteistajam P. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. P. N. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2016 m. sausio 9 d., bausmės pabaiga – 2024 m. sausio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 91-119, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsni 1 dalies 2 punktu, nutarta taikyti nuteistajam P. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, 30 balų pagal „OAsys“ metodiką, nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2021 m. birželio 18 d. nutarimą dėl nuteistojo P. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavus, kad nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis P. N. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad nuobaudų turėjimas laikomas neigiamai nuteistąjį charakterizuojančia aplinkybe. Jis nurodo, kad įvykdė visas Komisijos rekomendacijas, neturi nei vienos galiojančios nuobaudos, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, lankė Anoniminių alkoholikų kursus. Išmoko vertinti darbą kaip privalumą ir žino pastarojo teikiamą naudą. Šios aplinkybės, pasak skundo autoriaus, rodo, kad jis tapo kitu žmogumi.
5.2. Nuteistojo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika yra Europos Sąjungos narė, teismai, priimdami sprendimus, turi paisyti Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų Rec. (2003)22, kuriose numatyta, kad laisvės atėmimo bausmės turi būti trumpinamos, taip pat nuteistiesiems taikomas lygtinis paleidimas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. N. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Pagal BVK 164 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).
9. Nuteistojo minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog minėtos rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėto ar nepagrįstu.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis P. N. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taip pat pateiktoje medžiagoje yra nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų – jis šiuo dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigoje organizuojamuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, kai tik turi laisvą nuo darbo dieną, už stropų darbą skatintas 6 kartus. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog pagal „OASys“ metodiką nuteistajam P. N. nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 30 balų. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 2 balai, tad likusius 28 dinaminius balus nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti, o tuo pačiu ir eliminuoti jam vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Be to, šiuo atveju itin svarbi ir ta aplinkybė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimas nestebimas, netgi priešingai yra padidėjęs nuo bausmės atlikimo pradžios. Kaip matyti, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai 2020 m. vasario 7 d. svarstant nuteistojo P. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pastarajam buvo nustatyta žema – 14 balų pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2016 m. vasario 26 d. atlikto vertinimo metu nustatytų 24 balų buvo sumažėjusi 10 balų. Tačiau minėta rizika vėliau didėjo ir jau 2020 m. gruodžio 18 d. Komisijai svarstant P. N. lygtinio paleidimo klausimą, pastarajam buvo nustatyta 30 balų pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Minėta rizika yra nepakitusi ir šiuo metu, ir netgi didesnė nei pirminio vertinimo metu. Jau vien dėl šios priežasties negalima daryti išvados, kad P. N. daro akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistojo teigiami elgesio korekcijos pokyčiai, kurie yra būtini sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra ilgalaikiai ir stabilūs.
12. Pagrindo išvadai, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai jau yra pakankami ir jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, neduoda su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės. Iš 2021 m. gegužės 28 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad jo elgesys pataisos įstaigoje ne visuomet buvo išimtinai tik teigiamas, paskutiniu metu P. N. nepriekaištingu elgesiu nepasižymėjo. Nors jis 6 kartus skatintas už stropų darbą, tačiau paskutinis paskatinimas gautas daugiau nei prieš 3 metus (2018 m. kovo 23 d.). Po gautų paskatinimų sekė dvi drausminės nuobaudos (paskirtos 2020 m. vasario 27 d. ir 2020 m. balandžio 6 d.), kurių viena už šiurkštų drausmės pažeidimą – alkoholio vartojimą. Šiame kontekste itin svarbi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartyje nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis P. N. nuo 2019 m. birželio 14 d. buvo perkeltas atlikti likusią bausmę į Pusiaukelės namus. Nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų. Tad būtent tuo metu, kai jam buvo sušvelnintos bausmės atlikimo sąlygos, pastarasis padarė du drausmės pažeidimus, kurių vienas itin šiurkštus. Tai leidžia pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Paklusimas reikalavimams yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui.
13. Skundžiamoje nutartyje vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad P. N. bausmę atlieka už vieno labai sunkaus sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymą ir tai neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors padaryto nusikaltimo sunkumas, kaip ir neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vis tik šios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos ir jų vertinimas nėra draudžiamas. Pastebėtina, kad minėtas nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Kad P. N. turi su alkoholio vartojimu susijusių problemų, galima spręsti ir iš to, kad ir bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka baustas už alkoholio vartojimą. Nors nuteistasis pataisos įstaigoje 2020 m. rugsėjo 11 d. išklausė Priklausomybių prevencinę grupę, 2021 m. balandžio 29 d. dalyvavo nuotoliniame atvirame Anoniminių alkoholikų susitikime kaip klausytojas, akivaizdu, kad šios priemonės efektyvių rezultatų nedavė, kadangi piktnaudžiavimas alkoholiu Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriamas prie P. N. nustatytų kriminogeninių veiksnių. Be šio kriminogeninio veiksnio Socialinio tyrimo išvadoje jam nustatyta dar 10 kriminogeninių veiksnių, kurių tik vienas (smurtinio elgesio istorija) yra statinis, o visi likę dinaminiai. Nuteistajam P. N. išskiriami šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali sumažinti, sudaro net 28 balus, yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek šiuo metu, tiek ir viso bausmės atlikimo metu, P. N. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, o nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, tokios išvados daryti negalima.
14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis P. N. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija laiko, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Juolab, kad ir Komisijos nutarimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo P. N. (P. N.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.