- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-09
- Bylos Nr.
- S2-9210-889/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07005-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Pareiškėjas
- J. R., R. R.
- Kategorijos
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų J. R. ir R. R. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai prašo išduoti teismo leidimą sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį. Prašymo pagrindu nurodė, kad turi nepilnametį vaiką T. R., gim. (duomenys neskelbtini), todėl šeimos turto pardavimo sandoriui sudaryti reikalingas teismo leidimas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymą atsisakytina priimti (LR CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p.).
Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas (CK 3.85 straipsnio 2 dalis). Be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo išdavimo (CPK 581 straipsnis). Tokio pobūdžio bylose turi būti pateikiami įrodymai apie būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes (pavyzdžiui, preliminari buto ar gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis, sutartis dėl avanso sumokėjimo už perkamą butą ir panašiai), vaiko teisių apsaugos galimybės sandorio neįvykdymo atveju bei kiti įrodymai, kuriuos teismas pripažintų reikšmingais sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo (CPK 582 straipsnio 4 dalis).
Susipažinus su pareiškėjų prašymu nustatyta, kad pareiškėjai nepateikė teismui preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties. Nesant šių įrodymų teismas neturi galimybės nustatyti turto pardavimo sandorio preliminarių sąlygų, jo įvykdymo galimybių, įvertinti, ar parduodant šeimos turtą nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant teismo leidimo išdavimo klausimą vertinamas tėvų pareigų nepilnamečiui vaikui vykdymo tinkamumas.
CK 3.85 straipsnio 2 dalis įpareigoja gauti teismo leidimą, sudarant sandorius ne dėl bet kokio turto, o tik dėl turto, atitinkančio dvi sąlygas: šis turtas yra nekilnojamasis daiktas ir šis nekilnojamasis daiktas yra pripažįstamas šeimos turtu. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa – nekilnojamasis daiktas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, jei šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų, šeimos turtu yra pripažįstama viena gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena (CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktas). CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas gauti teismo leidimą turi būti taikomas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su savo išsituokusia motina (arba išsituokusiu tėvu). Pareiškėjų prašyme dėl teismo leidimo išdavimo jų ir vaiko gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu yra ir deklaruota nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Pareiškėjai nenurodė ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso šis butas ir kaip užtikrinta jų teisė ten gyventi pardavus šeimos turtą. Nesant šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, teismas neturi galimybės nustatyti, kuris nekilnojamasis turtas yra šeimos turtas, ar prašyme nurodytam sandoriui sudaryti reikalingas teismo leidimas.
Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad nustačius, jog butas esantis (duomenys neskelbtini) priklauso bent vienam iš pareiškėjų nuosavybės teise ir jame šeima faktiškai gyvena, šiam nekilnojamajam turtui būtų taikomas šeimos turto teisinis režimas, dėl šio turto sandoriams sudaryti būtų reikalingas teismo leidimas, o dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies), pardavimo teismo leidimas būtų nereikalingas (CK 3.84 straipsnio 2 dalis).
Jeigu prie prašymo nepridėti įrodymai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo išdavimo, teismas atsisako priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, nes prašymas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 41, 5 p.).
Teismo atsisakymas priimti pareiškimą, neatima iš pareiškėjų teisės pakartotinai kreiptis į teismą ištaisius trūkumus ar pasikeitus aplinkybėms (CPK 582 straipsnio 6 dalis).
Esant šioms aplinkybėms, atsisakytina priimti prašymą, tačiau pašalinus prašymo trūkumus ar išnykus aplinkybėms, kliudžiusioms priimti prašymą, pareiškėjai gali pakartotinai kreiptis su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 582 straipsniais, teismas
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjų J. R. ir R. R. pašymą dėl teismo leidimo išdavimo ir grąžinti su priedais jį padavusiam asmeniui.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.