Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal S. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams, pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi bausmės sudėtos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis, galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą vieneriems metams vienuolikai mėnesių.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 10 d. nutartis, kuria nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas S. R., tačiau šioje dalyje kasacinis skundas nėra paduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

S. K. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliais savo veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atlikusiems policijos patruliams, būtent: veikdamas grupe su S. R., 2004 m. birželio 24 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Naujosios Vilnios „Žalgirio“stadiono, esančio Vilniuje, Gerovės gatvėje, teritorijoje, Joninių šventės metu aplinkinių žmonių akivaizdoje, be jokių priežasčių sudavė smūgį V. K. į galvą, S. R. sudavė nukentėjusiajam smūgį ranka į kaklą, tuo sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą, Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos patrulių rinktinės patruliams Vytautui Treigiui, Nerijui Sereikai, Viktorui Tamašauskui ir Žydrūnui Čepurnovui pabandžius nutraukti muštynes, jiems pasipriešino, keikdamasis necenzūriniais žodžiais bei panaudodamas smurtą – suduodamas vieną smūgį ranka Vytautui Treigiui į pilvo sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kasatoriui, vadovavosi baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kasatorius padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, praėjus trylikai dienų nuo jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). S. K. praeityje du kartus teistas, teistumas neišnykęs. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra laikomas recidyvistu. BK 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos nuomone, skiriant bausmę kasatoriui, buvo atsižvelgta į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tame tarpe ir į nuteistojo dalinį prisipažinimą, padarius nusikalstamas veikas. Kasatoriaus teiginiai apie sąžiningą prisipažinimą padarius nusikaltimus ir nuoširdų gailėjimąsi yra nepagrįsti. Nuteistasis S. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigė, jog kai kurių bylos aplinkybių neatsimena, teismo posėdžio metu nurodė, kad gailisi dėl padarytų veikų, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad dėl to kalti patys nukentėjusieji. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant tyrimo ir teisingumo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai už abu nusikaltimus parinko laisvės atėmimo bausmes, šiek tiek viršijančias BK 284 straipsnio 1 dalies ir BK 286 straipsnio sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkį. Kadangi kasatorius padarė dvi nusikalstamas veikas, už kiekvieną atskirai paskirta bausmė, po to jos subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. S. K. nusikalto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, todėl nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatytą bendrąją taisyklę, bausmes iš dalies sudėjus, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis.

Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o nuosprendis ir nutartis jo ribose pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. K. kasacinį skundą atmesti.