Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2018-11-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-125-1010/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
II-125-1010/2018
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00174-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-125-1010/2018Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00174-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.4. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 28 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3263-2018, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3263-2018 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2018 m. liepos 8 d. 16 val. 15 min. Vilnius-Kaunas-Klaipėda (k pusė) Šilalės r. sav. magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (k pusė), 214,00 kilometre, vairavo automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant kelyje spūsčiai, apvažinėjo spūstyje stovinčius automobilius iš dešinės pusės, važiavo kelio šlaitu, tuo parodydamas savo išskirtinumą ir keldamas kitų eismo dalyvių pasipiktinimą bei grėsmę eismo saugumui. Tokiais veiksmais R. D. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 4, 8, 117, 124, 125 punktų reikalavimus bei padaręs pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

2018 m. rugsėjo 21 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose gautas Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato persiųstas R. D. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 28d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3263-2018 panaikinimo arba pakeitimo. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju veika, kuri pareigūnų traktuotina kaip padarytas nusižengimas, užfiksuota visiškai ne pareigūnų, o kitų eismo dalyvių, remiantis jų pateikta informacija, atskiromis fotonuotraukomis bei asmeniniu įsitikinimu bei situacijos vertinimu. Be to, nei pareiškėjo vairuojama transporto priemonė, nei jo vairavimo elgesys, jokiu išskirtinumu, reiškiančiu nepagarbą kitiems eismo dalyviams nepasižymėjo, o pasipiktinimą galbūt kėlė kito vairuotojo (eismo dalyvio) veiksmai, kurie ir įtakojo tam tikrus pareiškėjo atliekamus manevrus. Paaiškina, kad sutinka, jog padarė KET pažeidimą, užvažiuodamas ant kelio šlaito, tačiau pažymi, kad tai padarė būdamas priverstas siekiant išvengti sunkesnių pasekmių, kurias įtakojo kitos transporto priemonės vairuotojas, o būtent automobilio „Opel Astra“ vairuotojas. Nurodė, kad 2018 m. liepos 8 d. su šeima vyko iš pajūrio namo į Vilnių automagistrale Klaipėda - Kaunas - Vilnius. Kelyje papuolė į didelę automobilių spūstį dėl vykdomų kelio tvarkymo darbų. Visą laiką vairuodamas automobilį spūsties metu judėjo pirma juosta, nors kiti automobiliai judėjo ne tik antrąja juosta, bet ir kelio kelkraščiu. Spūsties metu dukrai E. stipriai suskaudo pilvą, dukra pradėjo verkti. Siekdamas kuo skubiau pravažiuoti spūstį, tam, kad galėtų nuvažiuoti į vaistinę, sekdamas vairuotojų, važiuojančių kelkraštyje išasfaltuota danga pavyzdžiu, įsuko į kelkraštį ir taip pat kaip ir daugelis vairuotojų keliasdešimt metrų važiavo juo, kuomet radęs laisvesnį tarpą pirmoje eismo juostoje bandė sugrįžti į ją. Bandant atlikti šį manevrą, jį atlikti sutrukdė aukščiau paminėto automobilio „Opel Astra“ vairuotojas, staiga užtverdamas galimybę įvažiuoti, tuomet bandė šį automobilį apvažiuoti kelkraščiu, bet jo vairuotojas neleido ir šito padaryti, staigiai išvažiuodamas į kelkraštį. Darydamas šiuos manevrus ir apvažiuodamas šlaitu minėtą automobilį, tai darė ne iš chuliganiškų paskatų, o išprovokuotas automobilio „Opel Astra“ vairuotojo veiksmų. Mano, kad liko nubaustas tik todėl, kad būdamas rūpestingu tėvu, siekė suteikti pagalbą vaikui. Taip pat pareiškėjo nuomone padarytas nusižengimas turėtų būti perkvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnį. Be to, teismui nepanaikinus ir (ar) nepakeitus nusižengimo kvalifikacijos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3263-2018, prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi - paskirti švelnesnę nei įstatymu numatyta, nuobaudą - baudą paliekant tokią, kokia buvo taikyta nutarimu, tačiau neskiriant administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo. Nurodė, jog yra jaunas, doras, dirbantis žmogus. 2006 m. metais atliko karinę tarnybą savo šaliai. Yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos Etmono Jonušo Radvilos Mokomojo pulko padėka už pavyzdingą tarnybą, uolų pareigų vykdymą. Per 13 m. vairavimo stažą, niekada nebuvo padaręs šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Prieš atimant teisę vairuoti buvo sudaręs preliminarią sutartį dėl įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Su žmona augina mažametę dukrą E. D.. Sėkmingai ugdant vaiką, reikia jį vežioti į (iš) mokyklą, susirgus į polikliniką. Be to, jis prižiūri ir rūpinasi močiute, kuri kenčia nuo įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, sunkiai juda, todėl jam tenka dažnai ją vežioti į gydymo įstaigas, nuvežti jai maisto produktų bei buities reikmenų. Jam netekus teisės vairuoti būtų labai apsunkinta galimybė tai atlikti, todėl kentėtų ne tik jis, bet ir jo šeima.

Atsiliepimas

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad su R. D. skundu nesutinka. R. D. 2018 m. liepos 8 d. apie 16.15 val. Šilalės r. kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda 214 km. vairavo automobilį, esant kelyje spūsčiai, apvažinėjo spūstyje stovinčius automobilius iš dešinės pusės, važiavo kelio šlaitu, tuo parodydamas savo išskirtinumą ir keldamas kitų eismo dalyvių pasipiktinimą. Tokiais veiksmais vairuotojas kėlė grėsmę eismo saugumui. Mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nėra jokio pagrindo keisti priimto nutarimo. Prašo R. D. skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus priimtą nutarimą.

Teismo posėdžio metu R. D. palaikė skunde išdėstytus motyvus ir argumentus. Paaiškino, jog pareigūnas L. priėmęs nutarimą, neatsižvelgė į jo padėtį. Jis tikrai nenorėjo jokio išskirtinumo. Automobilis „Opel Astra“ manevravo, jis pravažinėjo kelkraščiu ir tuoj pravažiavus pradėjo manevruoti. Jis pripažino, kad išvažiavo į kelkraštį dėl dukros. Automobilis registruotas žmonos vardu ir jai atėjo pranešimas. Mano, jog jo veika turėtų būti perkvalifikuota pagal ANK 417 straipsnį. Chuliganiškų paskatų jis neturėjo. Ta moteris visus fotografavo. Jis tiki, kad ją papiktino jo važiavimas, bet ne iš chuliganiškų paskatų jis važiavo. Per 13 metų jis neturi jokių nuobaudų.

2018 m. liepos 25 d. R. D. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui rašytinį paaiškinimą dėl protokole nurodyto teisės akto pažeidimo, kuris analogiškas skunde išdėstytiems pareiškėjo paaiškinimams bei aplinkybėms (b. l. 29).

Iš prie bylos pridėto vaizdo įrašo matyti, jog 2018 m. rugpjūčio 28 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. 85-ANR_N-3263-2018, buvo apklausta R. D. sutuoktinė M. D.. Ji parodė, jog 2018 m. liepos 8 d. apie 16.15 val. ji su vyru R. D. ir dviem vaikais automobiliu iš Liepojos vyko namo į Vilnių. Bevažiuojant autostrada papuolė į kamštį. Tuomet vienas vaikas pradėjo skųstis pilvo skausmu, sakė, jog yra labai blogai, vaikas verkė. Kelio kelkraščiu buvo daug važiuojančių automobilių, todėl jie būdami abu pavargę po kelionės, vaikui verkiant dėl pilvo skausmo, nusprendė ir jie apvažiuoti automobilius iš dešinės pusės. Po to iš karto nuvyko į degalinę, tačiau vaikui atsigėrus vandens, pilvo skausmas praėjo, todėl jie nebesikreipė į gydymo įstaigą. Kamštyje jie stovėjo apie 15-20 min. Konkrečiai paties manevro ji nematė, nes rūpinosi gale sėdinčiu verkiančiu vaiku. Supranta, jog pasielgė neapgalvotai, tačiau viskas susidėjo: nuovargis, stresas, vaiko verksmas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nustatyta, jog R. D. 2018 m. liepos 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, jog R. D. 2018 m. liepos mėn. 8 d. 16 val. 15 min. Vilnius-Kaunas-Klaipėda (k pusė) Šilalės r. sav. Magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (k pusė), 214,00 kilometre, vairavo automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant kelyje spūsčiai, apvažinėjo spūstyje stovinčius automobilius iš dešinės pusės, važiavo kelio šlaitu, tuo parodydamas savo išskirtinumą ir keldamas kitų eismo dalyvių pasipiktinimą bei grėsmę eismo saugumui. Tokiais veiksmais R. D. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 4; 8; 117; 124; 125 punktų reikalavimus.

2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu R. D. paskirta administracinė nuobauda ANK 420 straipsnio 2 dalies pagrindu - 450 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

R. D. tiek skunde, tiek teisme pripažino, jog padarė KET pažeidimą, apvažinėdamas spūstyje stovinčius automobilius iš dešinės pusės ir užvažiuodamas ant kelio šlaito, tačiau tai padarė ne iš chuliganiškų paskatų.

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 420 straipsnio 2 dalis numato, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Be to, minėto 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-16-489/2017). Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti

Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas. Aktyvūs veiksmai turi būti suprantami kaip kūno judėjimas, sąmoningai nukreiptas į tam tikrą tikslą. Šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka- tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala). Aiškus visuomenės negerbimas - tai įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas, sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą. Chuliganiško vairavimo būtinas požymis yra tyčia. Pagal ANK administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Todėl tuo atveju, kai nėra bent vieno iš šių požymių, padarytos veikos negalima laikyti, kad ji padaryta iš chuliganiškų paskatų.

Taigi ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytam nusižengimui, už kurį R. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, konstatuoti yra būtina nustatyti chuliganiškas paskatas, padarytą bent vieną KET pažeidimą, kuris kelia pavojų eismo arba vairuotojo ar kitų žmonių saugumui bei valinį elementą, t. y. subjektyviąją pusę.

Iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, jog pranešėja J. Š. 2018 m. liepos 8 d. apie 16.38 val. informavo policijos pareigūnus apie kelyje Klaipėda – Vilnius, ties Klabais, užfiksuotą kelių eismo pažeidimą, kai kelių darbus vykdomajame ruože vairuotojai kelkraštyje „atsidarė“ trečią eismo juostą. Pranešė, jog „Opel Astra“ vairuotojas bandė blokuoti pravažiuojančius ir uždaryti savavališkai padarytą eismo juostą, tačiau nesėkmingai. Iš byloje esančių fotonuotraukų, kurias padarė pranešėja J. Š., matyti, kad R. D. vairuojamas automobilis „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apvažiuoja spūstyje stovinčius automobilius iš dešinės pusės kirsdamas ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją. Be to, matyti, jog R. D. važiuoja ir kelio šlaitu, apvažiuodamas „Opel“ markės automobilį.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas aprašytas kaip chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, tačiau iš esmės tokie šio nusižengimo požymiai nebuvo nustatyti įvykį fiksavusios pranešėjos. Nors protokole nurodyta, kad R. D. sukėlė grėsmę eismo saugumui, rodė savo išskirtinumą, kėlė kitų eismo dalyvių pasipiktinimą, tačiau tai tik subjektyvi pranešėjos J. Š. nuomonė, kadangi jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra. Kaip minėta, fotonuotraukos liudija, kad R. D. važiuoja dešiniu kelkraščiu, taip pat kelio šlaitu, tačiau tai chuliganiško vairavimo nepatvirtina. R. D. neneigė, jog apvažiavimo automobilius iš dešinės pusės, kad važiavo kelio šlaitu, tačiau tai darė ne iš chuliganiškų paskatų, nesiekė šiurkščiai pažeisti viešosios tvarkos ar rodyti visuomenės negerbimą. Kelių eismo taisykles jis pažeidė jausdamas stresą dėl dukros pilvo skausmo, verksmo ir siekdamas kuo greičiau pravažiuoti spūstį, kad galėtų nuvažiuoti į vaistinę. Analogiškas aplinkybes nurodė ir jo sutuoktinė, tuo metu sėdėjusi automobilio priekinėje keleivio sėdynėje. M. D. nurodė, jog jos sutuoktinis pasielgė neapgalvotai, tačiau tikrai nepiktybiškai. Tuo metu viskas susidėjo: nuovargis, stresas, vaiko verksmas. Be to, kaip nurodė R. D., važiuoti kelio šlaitu jis buvo išprovokuotas „Opel Astra“ automobilio, kuris neleido jam grįžti į pirmą eismo juostą, o bandant „Opel Astra“ automobilį apvažiuoti kelkraščiu, pastarasis to neleido padaryti blokuodamas jį. Šį R. D. teiginį patvirtina ir J. Š. pranešimas, kuriame užfiksuota, jog „Opel Astra“ vairuotojas bandė blokuoti pravažiuojančius ir uždaryti savavališkai padarytą eismo juostą, tačiau nesėkmingai“.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aptariamo nusižengimo padarymo aplinkybes, išklausęs R. D. paaiškinimų, teismas turi pagrindą teigti, jog byloje nepakanka įrodymų daryti neabejotiną išvadą, jog R. D. vairavo – apvažiavo automobilius iš dešinės pusės, važiavo kelio šlaitu, iš chuliganiškų paskatų. Teismas R. D. veiksmuose neįžvelgia demonstruojamo niekinančio požiūrio į aplinkinius ar noro tokiu elgesiu išreikšti nepagarbą visuomenei. Iš R. D. teisme nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad nėra subjektyviosios šio nusižengimo pusės, tai yra tyčios.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad skundą nagrinėjantis teismas turi teisę panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Įstatymų leidėjas suteikė apylinkės teismui teisę esant neginčijamam nusižengimo įvykdymo faktui ištaisyti ne teismo tvarka priimtame nutarime padarytą klaidą dėl netinkamo įstatymo pritaikymo ir tas ištaisymas nepažeidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių.

Byloje pripažinus, jog R. D. nubaudimas už chuliganišką vairavimą yra nepagrįstas, ginčo situacijos teisiniam įvertinimui, reikšminga laikytina tai, jog pats R. D. pripažįsta aplinkybę, jog šioje situacijoje jis vairavo automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. apvažiavo automobilius iš dešinės pusės, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją bei važiavo kelio šlaitu. Tai leidžia įžvelgti R. D. veiksmuose pavojingo vairavimo, reglamentuoto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nusižengimo sudėties požymius, koreliuojančius su protokole inkriminuotais KET 4; 8; 117; 124; 125 punktų reikalavimų pažeidimais.

Kelių eismo taisyklių 4 punkte nurodoma, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 8 punkte nurodoma, kad eismą Lietuvos Respublikoje keliuose gali apriboti kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 117 punkte įtvirtinta, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. KET 124 punkte numatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose. KET 125 punktu draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę, užtraukia, be kita ko, transporto priemonių vairavimas vienu metu padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Toks nusižengimas užtraukia bauda vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur. Pagal šio straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Dėl išdėstytų motyvų 2018 m. rugpjūčio 28 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3263-2018 naikinamas dėl R. D. veikos kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir priimamas naujas nutarimas. R. D. pripažįstamas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kadangi byloje nustatyta, jog jis 2018 m. liepos mėn. 8 d. 16 val. 15 min. Vilnius-Kaunas-Klaipėda (k pusė) Šilalės r. sav. magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (k pusė), 214,00 kilometre, vairavo automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant kelyje spūsčiai, apvažinėjo spūstyje stovinčius automobilius iš dešinės pusės, važiavo kelio šlaitu, keldamas grėsmę eismo saugumui.

Skiriant nuobaudą R. D. atsižvelgiama į administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjos kaltės formą, rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirtina minimali nuobauda sankcijos ribose.

R. D. teismo prašė jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nurodė, jog yra jaunas, doras, dirbantis žmogus. 2006 m. metais atliko karinę tarnybą savo šaliai. Yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos Etmono Jonušo Radvilos Mokomojo pulko padėka už pavyzdingą tarnybą, uolų pareigų vykdymą. Per 13 m. vairavimo stažą, niekada nebuvo padaręs šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Prieš atimant teisę vairuoti buvo sudaręs preliminarią sutartį dėl įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Su žmona augina mažametę dukrą E. D.. Sėkmingai ugdant vaiką, reikia jį vežioti į (iš) mokyklą, susirgus į polikliniką. Be to, jis prižiūri ir rūpinasi močiute, kuri kenčia nuo įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, sunkiai juda, todėl jam tenka dažnai ją vežioti į gydymo įstaigas, nuvežti jai maisto produktų bei buities reikmenų. Jam netekus teisės vairuoti būtų labai apsunkinta galimybė tai atlikti, todėl kentėtų ne tik jis, bet ir jo šeima.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės tikslai bus pasiekti pažeidėjui paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes nėra visumos duomenų, leidžiančių pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Šios išvados negali paneigti pažeidėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis niekada nebuvo padaręs šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kad atliko karinę tarnybą, buvo apdovanotas, o teisė vairuoti reikalinga kasdienėje, darbinėje veikloje, rūpinantis savo šeima, nes, viena vertus, šios aplinkybės egzistavo ir prieš padarant administracinį nusižengimą bei nesulaikė pažeidėjo nuo jo padarymo, kita vertus, šios aplinkybės nėra išskirtinės. Pažeidėjo ir jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien asmeninio pobūdžio, darbinės aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies. Tai, kad specialiosios teisės atėmimas sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui ar jo šeimai, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Teismas pažymi, jog vien tai, kad pasekmių pavyko išvengti, negali būti vertinama, jog padarytas pažeidimas nėra pavojingas. Padarytas pažeidimas teismų praktikoje yra vertinamas kaip pavojingas ir galintis sukelti sunkias pasekmes. Aplinkybė, jog R. D. supranta, kad padaręs administracinį nusižengimą pasielgė netinkamai, padarė atitinkamas išvadas, nėra išskirtinė, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, ir kurios paskirtis atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti tokius asmenis ir atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi.

Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

R. D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko K. L. 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3263-2018, dėl R. D. paskirtos nuobaudos pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nutarimą, R. D. pripažinti kaltu padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti administracinę nuobaudą – 170 (vieno šimto septyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė