Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-3465-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01549-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2; 41; 55.1.3 (S)

2020 m. liepos 20 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Ivetos Pelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „REALM JURIDICAL“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja skundu prašo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą atsisakyti pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą dėl Trans.eu Baltic, UAB galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas ar Įstatymas) pažeidimo ir priteisti žyminį mokestį.

Nurodo, jog pareiškėja gavo nepageidaujamą reklamą iš UAB „Trans.eu Baltic“, kuri pripažįsta siuntusi pareiškėjai nepageidaujamą reklamą, nors iš pareiškėjos jokio sutikimo reklamos teikimui neturėjo. Dėl to UAB „Trans.eu Baltic“ pažeidė Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 d.

Nurodo, kad nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis Tarnyba priima sprendimus pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo ir vertina juos kaip mažareikšmius. Pažymi, kad analogiškoje situacijoje Tarnyba priėmė nutarimą ne tik pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą, bet ir konstatavo Reklamos įstatymo pažeidimą bei paskyrė baudą (skunde minimas Tarnybos 2018 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 12R-28). Laiko, kad Tarnyba, esant identiškoms aplinkybėms, situacijas vertina skirtingai bei tokiu būdu selektyviai sudaro sąlygas tam tikriems asmenims išvengti atsakomybės už Reklamos įstatymo pažeidimus.

Teigia, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Trans.eu Baltic“ galimo Reklamos įstatymo pažeidimo yra nepagrįstas, prieštaraujantis įstatymams bei vyraujančiai teismų praktikai.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą, su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad Tarnyba, kiekvieną kartą gavusi pranešimą ar skundą dėl galimo Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimo, visų pirma individualiai vertina nurodomas aplinkybes, šalių paaiškinimus ir sprendžia, ar yra pagrindas pradėti nagrinėjimo procedūrą. Pažeidimas, kuris gali būti laikytinas mažareikšmiu, neįpareigoja Tarnybos vienareikšmiškai pradėti nagrinėti Reklamos įstatymo pažeidimų, kadangi Tarnyba motyvuotu sprendimu gali atsisakyti nagrinėti tokio pobūdžio pranešimus.

Nurodo, kad 2020 m. kovo 23 d. Tarnyba gavo pareiškėjos prašymą dėl nepageidaujamos reklamos teikimo. Vertindama išdėstytas faktines aplinkybes bei siekdama nustatyti, ar egzistuoja pagrindas pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl Reklamos įstatymo pažeidimo, paprašė bendrovės pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, taip pat pasiūlė nedelsiant nutraukti nepageidaujamos reklamos pareiškėjui teikimą. UAB „Trans.eu Baltic“ paaiškino, jog pareiškėja gavo nepageidaujamą reklamą dėl žmogiškos klaidos, nes naujienlaiškių gavėjų sąrašas buvo koreguojamas rankiniu būdu. Bendrovė patikino, jog imasi veiksmų užkirsti kelią nepageidaujamos reklamos skleidimui.

Pabrėžia, jog Tarnyba vertino esamus faktinius duomenis sistemiškai, atsižvelgdama į nepageidaujamos reklamos skleidimo aplinkybes, veiksmus, kurių bendrovė ėmėsi iškarto ištaisyti pažeidimą, bei vadovaudamasi Reklamos įstatymu priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo atsisakė pradėti nagrinėjimo procedūrą.

Nurodo, jog Tarnyba, siekdama nustatyti, ar faktai, nurodyti skunde, yra mažareikšmiai, vadovaujasi Tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-314 „Dėl mažareikšmių Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimų kriterijų patvirtinimo“ (toliau– Mažareikšmių pažeidimų kriterijai), atsižvelgia į 5 punkte įtvirtintus kriterijus.

Pažymi, kad Tarnyba, vykdydama ūkio subjektų priežiūrą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau– VAĮ) 36² straipsnyje įtvirtintais ūkio subjektų veiklos priežiūros principais, t. y. minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu. Tad poveikio priemonės taikymas yra kraštutinė (ultima ratio) priemonė, kuri gali būti paskiriama už ūkio subjektams pažeidžiantiems Įstatymo reikalavimus.

Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje (LVAT 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-610/2014) yra pasisakęs apie suinteresuotų asmenų teisių įgyvendinimą ir gynimą. Viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų numatytu būdu. Tai nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas turi elgtis taip, kaip prašo besikreipiantis asmuo.

Nurodo, kad kiekvienu atveju faktinių aplinkybių vertinimas bei jų pripažinimas mažareikšmėmis yra atliekamas atsižvelgus į nustatytų faktų visumą, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl selektyviai sudaromų sąlygų vieniems reklaminės veiklos subjektams išvengti teisės aktuose numatytos atsakomybės, yra nepagrįsti, kadangi tam tikrų faktinių aplinkybių palyginimas nagrinėjamai situacijai yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė.

Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo, kuriuo Tarnyba atsisakė pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Trans.eu Baltic“ galimo Reklamos įstatymo pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 23 d. kreipėsi į Tarnybą dėl UAB „Trans.eu Baltic“ nepageidaujamos reklamos teikimo. Prašyme nurodė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. ir 2019 m. lapkričio 22 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) gavo du UAB “Trans.eu Baltic” reklaminio pobūdžio elektroninius laiškus, nors sutikimo UAB „Trans.eu Baltic“ teikti reklamą nedavė.

Tarnyba, vadovaudamasi Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 5 punktu, 2020 m. balandžio 1 d. raštu kreipėsi į UAB „Trans.eu Baltic“ bei paprašė pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių bei pasiūlė nedelsiant nutraukti nepageidaujamos reklamos teikimą pareiškėjui.

UAB „Trans.eu Baltic“ 2020 m. balandžio 22 d. pateikė Tarnybai atsakymą, kuriame nurodė, kad naujienlaiškių gavėjų sąrašas buvo sudaromas 2019 m. lapkričio mėnesį, sąrašai yra sudaromi rankiniu būdu, todėl pareiškėjos duomenys į duomenų bazę galėjo patekti dėl žmogiškosios klaidos. Taip pat pažymėjo, kad siunčiamuose naujienlaiškiuose yra nurodomi bendrovės kontaktai ir galimybė iškart atsisakyti naujienlaiškių. Taip pat patvirtino, kad pareiškėjos duomenys buvo nedelsiant ištrinti iš gavėjų sąrašo ir visi kiti numatyti naujienlaiškių siuntimo veiksmai iš karto buvo sustabdyti. Be to, nurodė, kad daugiau pretenzijų dėl naujienlaiškio siuntimo nėra gavusi.

Tarnyba ginčijamu sprendimu, atsižvelgdama į pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, UAB „Trans.eu Baltic“ pateiktus paaiškinimus bei į tai, jog Tarnyba nebuvo gavusi kitų vartotojų prašymų dėl UAB „Trans.eu Baltic“ veiksmų siunčiant reklamą, vadovaudamasi Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktu, pripažinusi pareiškėjos pranešime nurodytus faktus mažareikšmiais, - nusprendė atsisakyti pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl galimo Trans.eu Baltic“ Reklamos įstatymo pažeidimo. Skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Tarnyba įspėjo UAB „Trans.eu Baltic“ bei rekomendavo užtikrinti, kad reklamą gautų tik tie vartotojai, kurie to pageidauja. Taip pat pažymėjo, kad šis sprendimas Tarnybai neužkerta galimybės ateityje, gavus pranešimų dėl analogiškos šios bendrovės veiklos, pradėti minėto Įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Tarnyba 2020 m. gegužės mėn. išsiuntė UAB „Trans.eu Baltic“ rekomendaciją dėl Reklamos įstatymo nuostatų laikymosi. Tarnyba informavo, kad nors šiuo atveju buvo priimtas sprendimas nepradėti nagrinėjimo procedūros dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo, tačiau pažymėjo, kad reklamos teikimas vartotojui be jo sutikimo gali pažeisti Reklamos įstatymų nuostatas. Dėl to Tarnyba, siekdama, kad panašių situacijų ateityje būtų išvengta, įspėjo UAB „Trans.eu Baltic“ ir rekomendavo užtikrinti, kad reklaminio pobūdžio pranešimai būtų siunčiami tik tiems vartotojams, kurie tokią informaciją gauti pageidauja, vengiant klaidų sudarant reklamos gavėjų sąrašus. Apie susipažinimą su gauta rekomendacija prašė ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 27 d. raštu informuoti Tarnybą. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba, ateityje gavusi vartotojų prašymų ir pastebėjusi UAB „Trans.eu Baltic“ reklamą, teikiamą vartotojams, kurie jos neužsisakė, svarstys galimybę pradėti tyrimą dėl galimo Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Reklamos įstatymas (2019 m. lapkričio 14 d. akto redakcija), nustatantis reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę ir reklamos naudojimo priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus (Reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 d.), be kita ko, nustato, kad reklamos davėjas atsako už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, jeigu jis neįrodo, kad šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti ne dėl jo kaltės (Reklamos įstatymo 23 str. 1 d.). Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimai nagrinėjami Reklamos įstatymo 25 straipsnyje ir priežiūros institucijų patvirtintuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisę reikalauti, kad būtų pradėtas šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimas, turi asmenys, kurių interesai yra pažeisti, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos bei asmenų interesams atstovaujančios asociacijos (Reklamos įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalys). Net ir esant pagrindui konstatuoti Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, reklamos priežiūros institucija, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, turi teisę motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu atsisakyti pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą Įstatyme numatytais pagrindais, kurių vienas yra, jeigu pranešime (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai (Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktas). Viešojo administravimo įstatyme taip pat nurodyta, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse yra nurodomi priežiūrą atliekančio ar aukštesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės aktuose (VAĮ 36-9 str. 2 d.).

Kadangi Reklamos įstatymas nenustato požymių ar kriterijų, pagal kuriuos nustatoma Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodyta mažareikšmiškumo sąlyga. Tokios vertinamosios sąlygos buvimo / nebuvimo konstatavimas kiekvienu konkrečiu atveju yra reklamos priežiūros institucijų diskrecija, ribojama tik teisės aktų nuostatomis.

Kriterijai, kuriais vadovaujantis Tarnyba nustato, ar faktai, nurodyti skunde dėl galimo pažeidimo, yra mažareikšmiai, įtvirtinti Tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-314 „Dėl Mažareikšmių Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimų kriterijų patvirtinimo“ patvirtintuose Mažareikšmių Reklamos įstatymo kriterijuose (toliau – Mažareikšmių pažeidimų kriterijai). Tarnyba, vertindama, ar pranešime (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai, atsižvelgia į nežymų reklamos sklaidos mastą (5.1 punktas), labai trumpą reklamos sklaidos trukmę (5.2 punktas), nežymų reklamos poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui (5.3 punktas), galimu pažeidimu padarytą labai nedidelę žalą (5.4 punktas), ar pažeidimas yra susijęs su reklamoje pateikta informacija, kai reklama yra skirta specialių žinių turinčiai reklamos vartotojų grupei (5.5 punktas), ar pažeidimas susijęs su pavienio asmens ar grupės interesais (5.6 punktas), ar pažeidimą padaręs asmuo nedelsdamas nutraukė pažeidimą ir ėmėsi priemonių (5.7 punktas), galimo pažeidimo atsiradimo priežastis (5.7 punktas). Pažymėtina, kad prie kiekvieno išvardinto kriterijaus yra detaliai reglamentuota, į kokius aspektus Tarnyba turi atkreipti dėmesį spręsdama dėl pažeidimo mažareikšmiškumo.

Nors nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad UAB „Trans.eu Baltic“ išsiuntė du reklaminius pranešimus pareiškėjai, savaime šis faktas nereiškia, kad UAB „Trans.eu Baltic“ privalėjo būti pradėta nagrinėjimo procedūra dėl Reklamos įstatymo pažeidimo, kadangi šis faktas, jį įvertinus susijusių aplinkybių kontekste (UAB „Trans.eu Baltic“, gavusi Tarnybos raštą nedelsiant nutraukė reklamos skleidimą pareiškėjai, skleidžiama nepageidaujama reklama pareiškėjos elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo siunčiama vos du kartus pasitelkiant vieną sklaidos priemonę (elektroninį paštą), bendra reklamos sklaidos trukmė buvo trumpa, daugiau pranešimų, prašymų, skundų iš kitų vartotojų dėl UAB „Trans.eu Baltic“ Tarnyba nebuvo ir nėra gavusi) teisėtai ir pagrįstai Tarnybos įvertintas kaip mažareikšmis. Skunde nepateikta argumentų ir įrodymų, paneigiančių Tarnybos nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, lėmusias pažeidimo pripažinimą mažareikšmiu ir atitinkamą ginčijamą sprendimą nepradėti nagrinėjimo procedūros.

Taip pat pažymėtina, kad ūkio subjektų priežiūra turi atitikti ūkio subjektų veiklos priežiūros principus, numatytus Viešojo administravimo įstatymo 36-2 straipsnyje, tarpe jų minimalios ir proporcingos priežiūros naštos, kurį tinkamai paaiškino atsakovas atsiliepime į skundą, bei rizikos vertinimo, kuris reiškia, jog priežiūrą vykdančių subjektų veiksmai pirmiausia turi būti nukreipti didžiausios rizikos atvejais šalinti, riziką siejant su žalos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu bei mastu. Ūkio subjektų priežiūra apima eilę funkcijų, kurių paskiausia yra poveikio priemonių ūkio subjektams taikymas (Viešojo administravimo įstatymo 36-1 str. 2 d.). Aukščiau aprašytas teisinis reguliavimas atitinka ir Viešojo administravimo įstatyme pateiktas bendrąsias nuostatas, reglamentuojančias mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo kvalifikavimą ir priežiūros institucijų elgseną tokiais atvejais.

Dėl pareiškėjos skunde dėstomų argumentų, jog esant panašioms faktinėms aplinkybėms, Tarnyba skirtingai vertina Reklamos įstatymo pažeidimo faktus, iškreipia mažareikšmiškumo kriterijus bei priima skirtingus sprendimus reklaminės veiklos subjektų atžvilgiu, pažymėtina, kad pareiškėjos skunde nurodytas atvejis nėra panašus faktinėmis aplinkybėmis (skunde minimais atvejais įmonės neteikė Tarnybai paaiškinimų dėl gautų vartotojų pranešimų, nesiėmė veiksmų nepageidaujamos reklamos skleidimo sustabdymui).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo skundžiamo nutarimo panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos UAB „REALM JURIDICAL“ skundą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.