Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1885-478/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-07
Bylos Nr.
1S-1885-478/2014
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00239-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
G. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1885-478/2014Teisminio proceso Nr.: 1-71-1-00239-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo G. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m spalio 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 95-378 netaikyti nuteistajam G. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir vadovaujantis BK 63 str. 2, 5 d., jam skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 m. 10 mėn. 2 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2014-08-28).

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 95-378 nutarta G. N. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d., nes nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

G. N. tokį Komisijos sprendimą apskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kurio 2014 m. spalio 3 d. nutartimi skundas buvo atmestas, Komisijos nutarimas paliktas galioti. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad paleidus G. N. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis G. N., kuris bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis G. N. skunde nurodo, kad jo vertinimo balas pagal OASys yra žemas, todėl nėra pagrindo jo toliau kalinti. Be to, į šį vertinimą buvo įskaityta nuobauda, kuri panaikinta anksčiau termino. Nuteistasis nurodo, kad nėra pagrindo teigti, kad pritaikius lygtinį paleidimą nebus įvykdytas teisingumas visuomenės atžvilgiu, nes įstatymas ir sukurtas tam, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Vertinant žemą pagal OASys nustatytą riziką, tai, kad jis dirba, jo laukia šeima, jis gali būti paleistas į laisvę. Yra pasiryžęs greičiau integruotis į visuomenę, tapti jos dalimi, mokėti mokesčius, stengtis gyventi prasmingą gyvenimą, tuo labiau, kad įkalinimo įstaigos ir taip perpildytos.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į G. N. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. N. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nors nuteistasis skunde aiškiai neapibrėžė savo reikalavimų, tačiau sprendžiant iš skundo turinio, jis prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d., 164 str. 2 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, sprendžiama iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas tiek Komisijai, tiek teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 dalyje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Priešingai nei mano nuteistasis, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į bausmės tikslus bei visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.

Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nuosprendžiu skirdamas 9 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų ar sąlygų sušvelninimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, jog bausmę G. N. atlieka net už kelias nusikalstamas veikas, iš kurių viena – labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes, – nužudymas, todėl šiuo metu jo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už ypač pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų, nes bausme siekiama ir prevencinių tikslų.

Nors G. N. ir atliko būtinąją bausmės dalį, kada galima svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, tačiau, įvertinus šio klausimo sprendimui aktualias aplinkybes, ji dar nėra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra pakankama, jog leistų pagrįstai tikėtis, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti. Lygtinio paleidimo taikymui ypatingą reikšmę turi materialųjį pagrindą sudarančios aplinkybės, kurios ir parodo, ar atlikta bausmės dalis jau yra pakankama.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties ir Komisijos nutarimo, ir Komisija, ir teismas įvertino teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai kad: nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra žemas – 21 balai, žemai vertinama pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika pagal HCR-20 metodiką, yra skatintas už gerą elgesį bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, dirba, įgijo papildomų darbinių kvalifikacijų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi konkrečių darbinių planų ir kitas aplinkybes. Be abejonės, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, kiekvienas nuteistasis turi elgtis tik teigiamai, o to pasakyti apie nuteistąjį negalima – jis yra baustas drausmine tvarka, taigi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Ir nors nuobauda panaikinta prieš terminą, tačiau lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad nuteistasis privalo atlikti visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl taikytinas tik išskirtinais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Būtent į tai orientavosi ir apylinkės teismas.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nors nuteistasis G. N. yra atlikęs bausmės dalį, numatyta BVK 157 str. 3 d., tačiau Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje aptartos bei aukštesniojo teismo dar kartą įvertintos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytų smurtinių nusikaltimų, iš kurių vienas itin sunkus, pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, Psichologinės tarnybos bei Socialinio tyrimo išvados, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės lygtiniam paleidimui nepritariantis atsiliepimas, šiuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, jog G. N. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė G. N. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

nuteistojo G. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė