- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- 1-150-1112/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Nukentėjusysis
- P. A.
- Advokatai
- Albertas Kruminas, Naina Lanzbergienė, Naina Landzbergienė
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Sigitui Bružui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:
Akmenės rajono apylinkės teismo 1998 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
Akmenės rajono apylinkės teismo 1998 m. rugpjūčio 19 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
Šiaulių apygardos teismo 2001 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 10 metų laisvės atėmimo bausme;
Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą galutine subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2016 m. gruodžio 16 d. panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį ir ši veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams 2 mėnesiams, subendrinta su Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme; Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi paskirta subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;
Telšių apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį galutine 60 parų arešto bausme;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. 2021 m. sausio 22 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), P. A. nuomojamame bute, virtuvėje, ne mažiau penkiolika kartų kumščiais sudavė ant kėdės sėdėjusiam P. A. į veidą ir galvą, nuo stalo pasičiupęs metalinį šaukštą, jo kotu sudavė tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų į galvą, sulinkus šaukšto kotui, ne mažiau 10 kartų kojomis spyrė ant grindų gulėjusiam P. A. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam P. A. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste; muštines žaizdas kaktoje, galvoje (daugines); dešinio žandinio ančio visų sienelių, dešinės akiduobės šoninės sienelės, skruostinio lanko, nosikaulių lūžius, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė P. A. sveikatą, nes dėl veido kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. J. 2021 m. sausio 22 d. apie 15.33 val., būdamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo kameroje, laikinai sulaikytas įtariant padarius nusikalstamą veiką, tyčia kojomis sulaužė automobilio laikino sulaikymo kameroje esantį suolelį, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą 210 eurų vertės, tuo padarydamas Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bendrą 284 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis V. J., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nieko nepamena, jį rado ryte besivoliojantį senamiestyje, dėl to yra baudą gavęs. 10 val. buvo sulaikytas ir nuvežtas į policiją ir dvi valandas laikytas, paskui jį paleido ir dvi valandas kažkur vaikštinėjo. Nurodė, kad pasiklausinėjo pareigūnų, žmonių, sakė, kad tai buvo ir sutinka su tuo. Susipažino su bylos medžiaga, pripažįsta, kad taip galėjo būti. Nukentėjusiojo nepažįsta, nebuvo su juo bendravęs. Anksčiau nukentėjusiojo neatsiprašė, atsiprašo dabar. Pripažįsta padaręs veiką, buvo sulaikytas, kiti pasakė, kad voliojosi kraujo klane, pareigūnas matė, kad iš nukentėjusiojo buto išėjo, taip galėjo būti, pareigūnai nemeluotų. Nepamena kaip pareigūnai jį sulaikė, galėjo būti taip, kad tarnybiniame automobilyje apgadino daiktus. Sutinka su visais civiliniais ieškiniais, mano, kad jie teisėti. Šiuo metu jo turtinė padėtis prasta, gyvena iš pašalpos, negali niekur išvykti, jeigu būtų galėjęs išvykti ir dirbti, tai jau būtų kažkiek žalos atlyginęs. Gauna 180 Eur dydžio pašalpą, anksčiau niekur nedirbo, gulėjo ligoninėje, nes buvo stuburas lūžęs, neįgalumas nėra nustatytas, neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonės. Ateityje galvoja išvažiuoti į užsienį, į Vokietiją, yra ten buvęs, tačiau oficialiai nei ten, nei Lietuvoje nedirbo. Gyvenu šiuo metu su mama pas sesę. R. V. pažįsta, atrodo, kad tą dieną buvo jį susitikęs, pas jį dažnai ateidavo, ar tą dieną buvo pas jį, negali pasakyti. Su R. V. neturėjo konfliktinių santykių, negali paaiškinti, kad kartu kažkur ėjo, tačiau gali teigti, kad taip ir buvo, galima remtis jo parodymais. Kalbėjo su juo po to įvykio, jis sakė, kad nieko neatsimena, sakė, kad jis ėjo kažkur pas kažką, prašė, sapaliojo kažkokias nesąmones. Buvo kalbos, kad jam liepiau kažkur eiti, kažką rodyti. Kas įvyko bute nepamena. Nepažįsta S. R., nukentėjusiojo taip pat nepažino, jokių konfliktų nėra turėję. Nukentėjusiojo, liudytojų parodymais neturi pagrindo abejoti. Neatsimena, kaip buvo pareigūnų sulaikytas, pasirodo priešinosi, vežė ten rankas jam siūti, iki pat kaulų buvo prapjautos. Paklausė pareigūnų, kur jis randasi, jam paaiškino. 2020 m. gruodžio mėnesį skirtą arešto bausmę yra atlikęs, 2 mėnesius buvo.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
V. J. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, be jo prisipažinimo ir duotų parodymų teismo posėdžio metu, kurie aprašyti aukščiau, įrodo ir kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai (BPK 273, 291 straipsniai):
– P. A. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2021 m. sausio 22 d. penktadienį, tikslios valandos neatsimena, dienos metu, lauke buvo šviesu, telefonu paskambino draugui S. R., kurio paprašė nueiti iki parduotuvės nupirkti maisto produktų. Jis turi negalią, nupjauta viena koja, todėl jam sunku vaikščioti, lauke buvo slidu. Po skambučio netrukus atėjo į namus S. R., jis buvo vienas, blaivus. Padavė S. R. 20 eurų ir paprašė nupirkti maisto produktų ir butelį degtinės. Jis alkoholį vartoja labai retai, o tą dieną sugalvojo išgerti, pasiūlė jam išgerti kartu. Nupirkus minėtus produktus S. R. grįžo atgal į butą, išgėrė gal po dvi taureles, kai į buto duris kažkas pabeldė. Telefonu jam niekas neskambino, taip pat niekas tą dieną pas jį neturėjo ateiti. Kadangi jam sunku vaikščioti, duris atidaryti nuėjo S. R.. Jis sėdėjo virtuvėje, kai į butą pamatė įeinantį vyriškį pravarde „A.“. Jį pažįsta iš anksčiau, jis yra jo posūnio R. M. draugas. Jokių konfliktų nei jis, nei jo posūnis su „A.“ neturėjo. A. įėjęs į virtuvę pasakė „nu kų žemaitis“. Supratęs, kad klausia, ką jis veikia, atsakė, kad nieko. Matė kaip tuo pat metu į butą įėjo dar vienas vyriškis, kurio išvis nepažino, kuris pradėjo vaikščioti po buto kambarius, buvo atidaręs balkoną, po to atėjo į virtuvę. Vyriškis aukštas, stambaus kūno sudėjimo, vilkėjo juodos spalvos striukę. Nėra įsitikinęs, bet gal vyriškį atpažintų. Vyriškis įėjęs į virtuvę pamatė ant jo kairės rankos tatuiruotę ir paklausė „kiek metų sėdėjo, kokioje zonoje sėdėjo“. Jis jam atsakė, kad jis jokioje zonoje nesėdėjo ir kad sėdėjo tik 9 mėnesius mamos pilve. Vyriškis pradėjo sakyti, kad jis knisa protą, jis tokius pažįsta. Tuomet jam atsakė, kad tatuiruotė daryta armijos laikais. Vyriškis įniršo, pradėjo rengtis. Nusivilko striukę ir džemperį. Nusirengė iki liemens plikas. Tuomet nusismaukė kelnes ir išsitraukė lytinį organą, jį prikišo jam prie veido ir sakė, kad jis jam čiulps. Jis jam atsakė, kad nečiulps ir ranka nestipriai vyriškį pastūmė prisilietęs prie jo lytinio organo. Vyriškis supyko ir koja spyrė per stalą. Jis vyriškio paklausė, kodėl jis taip elgiasi, juk jie valgo. S. R. tuo metu atsistojo ir pasakė, kad jau išeina. „A.“ pasiliko bute ir beveik visą laiką stebėjo ir žiūrėjo, laikė vyriškio rūbus. „A.“ stovėjo ir žiūrėjo su ironiška šypsena, kai jį vyriškis pradėjo mušti. Jis tuo metu sėdėjo ant kėdės, kai vyriškis kumščiais pradėjo jį daužyti, sudavė labai daug smūgių. Pirmi smūgiai buvo į veidą, po to pradėjo daužyti į galvą. Vyriškis pasičiupo nuo stalo metalinį šaukštą ir jo kotu pradėjo daužyti jam į galvą. Smūgiavo tol, kol šaukštas sulinko. Medikai kai siuvo galvą minėjo, kad galva yra kaip rėtis subadyta. Po to vyriškis pradėjo spardyti jį kojomis. Tada jis nuvirto ant grindų. Vyriškis kojomis jį spardė kur tik jam pakliuvo, į šonus, nugarą, galvą, visur. Jis pradėjo garsiai šauktis pagalbos. Jis mano, kad tuo metu galėjo išgirsti S. R., kuris galimai iškvietė policijos pareigūnus. Vyriškis supratęs, jog greičiausiai jo šaukimosi pagalbos galimai kažkas išgirdo, liovėsi jį spardyti, nuėjo į kambarius ir viską vartė, daužė kas buvo bute. Išvartęs visus baldus, vyriškis išėjo iš buto. Jis tuo metu atsikelti neturėjo sveikatos, telefonu paskambinti negalėjo, nes akys buvo taip uždaužtos, kad nieko nematė. Šliaužtinai nušliaužė į miegamojo kambarį ir atsigulė ant čiužinio ir laukė kas toliau bus. Netrukus į butą įėjo pagalbos tarnybos. Vyriškis kumščiais jam sudavė ne mažiau 15 smūgių į galvą, šaukštu smūgiavo labai daug kartų, net negali įvardinti, kojomis sudavė ne mažiau 10 smūgių. Kaip suprato, kad į svečius vyriškį atsivedė „A.“, tačiau kokiu tikslu jiedu atėjo jis nesuprato ir jie jam nieko nesakė. Jis atsimena visas aplinkybes, nes tą dieną buvo blaivus. Jis gali pasakyti, kad vyriškis jam apie jokias mergas nesakė. Prašo kaltą asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (I t., b. l. 79-82);
– S. R. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2021 m. sausio 22 d., penktadienį, tikslios valandos neatsimena, dienos metu, lauke buvo šviesu, telefonu paskambino draugas P. A., kuris jo paprašė nueiti iki parduotuvės nupirkti maisto produktų. P. A. turi negalią, jam nupjauta viena koja, todėl sunku vaikščioti. Po skambučio nuėjo pas P. A. į namus, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), butas penktame aukšte po kaire puse, jis bute buvo vienas, blaivus. Jis jam padavė 20 eurų ir pasakė, kad nupirktų dešros, batono, duonos ir, jei išeis, butelį degtinės. P. A. pasiūlė degtinę išgerti kartu. Nupirkus minėtus produktus grįžo atgal pas P. A. į butą. Išgėrė gal po dvi taureles, kai į buto duris kažkas pabeldė. Būnant kartu P. A. telefonu niekas neskambino, taip pat jis neminėjo ar jam kažkas skambino, kol jo nebuvo, kol jis buvo parduotuvėje. Taip pat P. A. nieko neminėjo apie tai, kad pas jį kažkas turi ateiti. Kadangi P. A. sunku vaikščioti, nuėjo jis atidaryti duris. Jam atidarius duris pamatė prie durų stovinčius du vyriškius. Tų vyriškių jis nepažino, matė pirmą kartą, tačiau juos greičiausiai atpažintų. Vienas vyriškis buvo apie 45-50 metų amžiaus, apie 1,76 m ūgio, stambaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, vilkėjo juodos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes. Kitas vyriškis buvo jaunesnis apie 40 metų amžiaus, už jį žemesnis, jo ūgis 1,78 m., smulkaus kūno sudėjimo, vilkėjo geltonos spalvos striukę, ant galvos buvo užsidėjęs margą kepurę. Tik jam pradarius duris tas stambus vyriškis jį pastūmė į šoną, pasakė, kad jis nesimaišytų, ir greitai nuėjo į vieną kambarį, o po to į kitą kambarį, kaip kažko ieškotų. Vyriškis ieškodamas ir vaikščiodamas po kambarius šaukė „ko kabini mano mergas“. Jie su P. A. alkoholį gėrė virtuvėje. Nieko neradęs kambariuose stambaus kūno sudėjimo vyriškis nuėjo į virtuvę. Taip pat į butą įėjo ir kitas vyriškis, vilkintis geltonos spalvos striukę. Jis nieko nesakė, stovėjo ir nesikišo, nesakė nė žodžio. Tuo metu, kai stambaus kūno sudėjimo vyriškis vaikščiojo po kambarius jis nuėjo pas P. A. į virtuvę, atsisėdo prie stalo. Stambaus kūno sudėjimo vyriškiui atėjus į virtuvę, jis pradėjo sakyti P. A., kad jis kabina jo mergas. P. A. atsakė, kad jis nieko nežinantis. Vyriškis pradėjo kumščiu stipriai daužyti į stalą. Po to vyriškis nusirengė striukę, megztinį ir iš kelnių išsitraukė lytinį organą, jį padėjo ant stalo, pasakė „Nu gaidy čiulpk“. Jis tai pamatęs labai išsigando, atsistojo ir išėjo. Tas kitas vyriškis stovėjo taip pat virtuvėje, tačiau nei vienas, nei kitas jam nieko nesakė, jog jis išeina. Lipant laiptais išgirdo didelį triukšmą, stiklų dūžį ir išgirdo P. A. šaukiant „Gelbėkit, gelbėkit“. Tai išgirdęs paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė, jog reikalinga greitoji ir kad jie pasiimtų policijos pareigūnus, nes baigia užmušti žmogų. Jis išėjo namo ir daugiau nieko nežino (I t., b. l. 103-106);
– ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. parodė, kad 2021 m. sausio 22 d. dienos metu, tikslaus laiko neatsimena, pas jį į svečius vienas atėjo draugas V. J.. Jis atėjo jau būdamas stipriai apgirtęs. V. J. paminėjo, kad prieš tai jis brovėsi pas draugę Burbulytę į namus, po to policijos pareigūnų buvo išvežtas į policiją. Surašius dokumentus V. J. paleido ir jis atėjo pas jį. Su juo paskutiniu metu bendravo dažnai. Jis tą dieną buvo visiškai blaivus. V. J. paprašė jo padėti nueiti iki kaimyninio namo. V. J. jam nesakė pas ką eina, nei kokiu tikslu, tik suprato, kad jis yra girtas ir ta pagalba yra tokia reikalinga palaikyti kompaniją kartu. V. J. ėjo link (duomenys neskelbtini) namo, po to įėjo į trečią laiptinę nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini) pusės. J. užlipo į 5 aukštą, pabeldė po kaire puse esančias buto duris. Jis žinojo, kad ten gyvena tokio pažįstamo R. tėvas. R. tėvą taip pat pažinojo, nes jis taip pat, kaip ir jis, anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). Jis turi fizinę negalią, jam nupjauta viena koja. Su juo jo santykiai geri, jokių konfliktų nėra buvę nei su R., nei su jo tėvu. Buto duris atidarė ne R. tėvas, o kažkoks senyvo amžiaus vyriškis. V. J. pradarius buto duris iš karto įėjo į butą. Pamatęs virtuvėje sėdėjusį R. tėvą pradėjo jam piktu tonu sakyti, kodėl jis jo mergas kabina. R. tėvas jam atsakė, kad jis jokių mergų nekabina ir atstotų nuo jo. R. tėvas su tuo vyriškiu vartojo degtinę. Butelis degtinės buvo nedaug nugertas, vyriškiai buvo beveik blaivūs. Po R. tėvo atsakymo, V. J. pradėjo ant jo šaukti, trenkė kumščiu į stalą ir iki liemens nusirengė rūbus, t. y. striukę ir džemperį. V. J. padavė rūbus jam palaikyti. Jis nesuprato, kodėl jis taip elgiasi, kodėl nusirengė rūbus. Jis tuo metu stovėjo taip pat virtuvėje. Pamatė, kad tas vyriškis atsistojo ir išėjo laukan iš buto. V. J. girtas yra karšto būdo ir neprognozuojamas. Kadangi jis elgėsi labai agresyviai, žinojo, kad jis jo nesustabdys, todėl jis išėjo taip pat iš buto. Palipęs keletą aukštų žemyn, stovėjo laiptinėje. Girdėjo iš buto sklindantį triukšmą, baldų kritimą, stiklų dužimą, V. J. šaukimą. Jis neatsimena, kokius žodžius jis šaukė. Triukšmas truko gal apie 10 min., tol kol atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai palipę laiptais sutiko jį, pasiteiravo kas bute vyksta. Netrukus išgirdo iš buto išeinantį V. J., kuris pradėjo lipti laiptais žemyn. Policijos pareigūnai nusprendė V. J. sulaikyti lauke, todėl visi išėjo prie laiptinės. V. J. iš laiptinės išėjo visas kruvinas, t. y. rankos, veidas buvo kruvini. V. J. jau buvo nurimęs, nieko nebešaukė, vykdė policijos pareigūnų duotus nurodymus atsigulti ant žemės. Anksčiau jis nėra buvęs pas R. tėvą bute. Ar anksčiau yra buvęs V. J. minėtame bute, jis nežino. Jis nežino, kodėl V. J. taip elgėsi (I t., b. l. 109-112);
– įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas daugiabutis namas penkių aukštų, mūrinis, stovi galais į rytus ir vakarus. Įėjimas į laiptinę iš šiaurinės pusės. Patekus į laiptinę, tiesiai matomi laiptai, kuriais palipus į penktą aukštą prie (duomenys neskelbtini) buto ant laiptų matėsi raudonos spalvos lašai, panašūs į kraują. Patekus į buto koridorių matosi išmėtyti daiktai. Koridoriuje ant kairės pusės sienos matosi ištepta raudonos spalvos skysčiu panašiu į kraują. Buto koridoriuje tarp įėjimo į svetainės ir miegamojo kambario ant žemės matosi raudonos spalvos skystis panašus į kraują. Buto koridoriuje pasisukus į kairę link šiaurinės pusės matosi tiesiai virtuvės kambarys, kuriame matosi išmėtyti įvairūs namų apyvokos daiktai, nuverstas šaldytuvas. Apžiūrėjus virtuvės kambarį pastebėta kad prie kairės pusės sienos pastatyta baltos spalvos spintelė, ant kurios matosi raudonos spalvos skysčio panašaus į kraują. Šalia spintelės matosi pastatyta skalbimo mašina, ant kurios matosi raudonos spalvos skysčio panašaus į kraują. Iš buto koridoriaus dešiniau einant į svetainės kambarį matosi išdaužtas durų stiklo paketas. Apžiūrėjus svetainės kambarį matosi ant žemės išmėtyti, sudaužyti namų apyvokos daiktai. Apžiūrėjus detaliau visą butą matosi nusikalstamos veikos požymių, nes bute išmėtyti ir sudaužyti daiktai, galimai kraujo žymės (I t., b. l. 53-55);
– papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Papildomos apžiūros metu koridoriuje ant kairės sienos 1,01 metrai aukštyje nuo žemės, nuo dešinės sienos krašto 0,20 m yra rausvos spalvos dėmė panaši į kraują. Nuo jos paimta nuoplova su biologiniais pėdsakais, kuri pažymėta Nr.1 ir supakuota į popierinį voką, su aiškinamaisiais užrašais. Koridoriuje, palei dešinę sieną stovi spintelė, ant kurios viršaus yra rausvos spalvos dėmės panašios į kraują. Nuo kairiojo krašto 0,1 1m, nuo galinės sienos 0,45 m. Nuo spintelės paimta nuoplova su biologiniais pėdsakais, kuri pažymėta Nr. 2 ir supakuota į popierinį voką, su aiškinamaisiais užrašais. Virtuvėje ant šaldytuvo sienos 0,87 m aukštyje, nuo dešiniojo krašto 0,33 m atstumu yra rausvos spalvos dėmė panaši į kraują. Iš jos paimta nuoplova su biologiniais pėdsakais ir pažymėta Nr. 3. Nuoplova supakuota į popierinį voką su aiškinamaisiais užrašais. Kambaryje ant čiužinio nuo dešiniojo krašto 0,50 m nuo sienos 0,18 m yra rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Iš jos paimta nuoplova su biologiniais pėdsakais ir pažymėta Nr.4. Nuoplova supakuota į popierinį voką su aiškinamaisiais užrašais. Apžiūrint papildomai įvykio vietą, paviršiai koridoriuje, virtuvėje buvo apdirbti daktiloskopiniais milteliais. Išryškėjo su nuslydimais bei persidengę rankų pėdsakai, kurie netinkami asmeniui identifikuoti. Virtuvėje, kriauklėje pastebėtas sulankstytas šaukštas su rausvomis dėmėmis, panašiomis į kraują. Šaukštas su rausvomis dėmėmis paimtas ir supakuotas į popierinį voką su aiškinamaisiais užrašais (I t., b. l. 69-76);
– Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad ant tirti pateikto šaukšto, paimto apžiūrint papildomai įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų (mėginys Nr. 1, Nr. 2), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų asmenų tapatybei nustatyti. Ant šaukšto mėginio Nr. 1, Nr. 2 gauti mišrūs DNR profiliai sutampa su sudėtiniu P. A. ir V. J. genotipus sudarančiu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų alelių rinkinį, sutampantį su ant šaukšto mėginio. Nr. 1, Nr. 2 nustatytu alelių rinkiniu, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 7*10-31 . Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant šaukšto mėginio Nr. 1, Nr. 2 rastas žmogaus kraujas (I t., b. l. 140-143);
– Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota:
1. Ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1 ir Nr. 2, su nuoplovomis, padarytomis 2021-01-26 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų V. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-19. Ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 3 ir Nr. 4, su nuoplovomis, padarytomis 2021 m. sausio 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų P. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3×10-25.
2. Ant tirti pateiktos striukės, paimtos 2021 m. sausio 25 d. iš V. J. pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasta žmogaus kraujo (mėg. Nr. 5-8), tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu. Ant tirti pateikto kairės kojos bato, paimto iš V. J. pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą: mėg. Nr. 9 rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti. Ant kairės kojos bato mėginyje Nr. 9 gautas mišrus DNR profilis sutampa su sudėtiniu P. A. ir V. J. genotipus sudarančiu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų alelių rinkinį, sutampantį su ant kairės kojos bato mėginyje Nr. 9 nustatytu alelių rinkiniu, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 7×10-31. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant kairės kojos bato mėginyje Nr. 9 rastas žmogaus kraujas; mėg. Nr. 10 rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. A. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant kairės kojos bato mėginyje Nr. 10 rastas žmogaus kraujas.
Ant tirti pateikto dešinės kojos bato, paimto 2021 m. sausio 25 d. iš V. J. pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasta žmogaus kraujo (mėg. Nr. 11, Nr. 12), tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu.
Ant tirti pateikto džemperio, paimto 2021 m. sausio 25 d. iš V. J. pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą: mėg. Nr. 13, Nr. 16 rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 14 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 15 rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 15 rastas žmogaus kraujas.
Ant tirti pateiktų kelnių, paimtų 2021 m. sausio 25 d. iš V. J. pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą: mėg. Nr. 17 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu; mėg. Nr. 18, Nr. 19 rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 18, Nr. 19 rastas žmogaus kraujas; mėg. Nr. 20 rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti. Vieno asmens genotipas sutampa su P. A. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su V. J. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 20 rastas žmogaus kraujas. (I t., b. l. 147-155);
– Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad:
1. P. A. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste; muštinės žaizdos kaktoje, galvoje (dauginės); dešinio žandinio ančio visų sienelių, dešinės akiduobės šoninės sienelės, skruostinio lanko, nosikaulių lūžiai. P. A. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, muštines žaizdas galvoje (dauginės), skruostinio lanko lūžį, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, muštinės žaizdos galvoje (dauginės), skruostinio lanko lūžis galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar galimai paviršiais.
2. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, P. A. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga vienkartiniam griuvimui atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Konkrečios griuviminės traumos aplinkybės tyrimui nėra pateiktos ir įvykio vietoje buvę daiktai nėra įvardinti.
3. Tiksliai pasisakyti, kelių konkrečiai trauminių poveikių metu padaryti P. A. nustatyti kūno sužalojimai, nėra galimybės, kadangi nėra nurodytas dauginių muštinių žaizdų galvoje skaičius, lokalizacija.
4. P. A. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2021 m. sausio 22 d., galimai užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku.
5. P. A. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl veido kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (I t., b. l. 168-170).
– Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškime nurodyta, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas patyrė turtinę žalą dėl tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), apgadinimo. 2021 m. sausio 22 d. sulaikytasis V. J., gim. (duomenys neskelbtini), vežamas tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), elgėsi agresyviai, spardė automobilio sulaikymo patalpos sienas, nudaužė vaizdo stebėjimo kamerą ir sulaužė suolelį. Tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos suoliuko kaina 210 eurų, remonto darbų ir kitų priemonių kaina – 74 Eur su PVM, bendra žala yra 284 Eur su PVM. Tarnybinis automobilis nėra draustas Kasko draudimu (I t., b. l. 178-182);
– 2021 m. sausio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl apgadinto tarnybinio transporto pranešama, kad dirbant kartu su Reagavimo skyriaus tyrėju Ričardu Vasiliausku 2021 m. sausio 22 d. 14.30 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo buvo sulaikytas V. J.. Vežant V. J. į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sulaikymo patalpas, kelyje Šiauliai-Gruzdžiai-Naujoji Akmenė, asmuo visą kelią daužė, spardė tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini), šaukinys „(duomenys neskelbtini)“, sulaikymo kamerą. Spardydamas bei daužydamas sulaikymo kamerą asmuo nudaužė kameroje esančią vaizdo stebėjimo kamerą, bei apgadino suoliuką. Visą kelią asmuo vartojo necenzūrinius žodžius ir šaukė. Filmuota automobilyje esančia vaizdo stebėjimo kamera (I t., b. l. 185-187);
– įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), šaukinys „(duomenys neskelbtini)“, galinėje dalyje, kurioje yra dvejos durys. Atidarius duris matomos grotos į sulaikymo kamerą. Atidarius grotas ant žemės, dešinėje matoma baltos spalvos vaizdo stebėjimo kamera. Nuo kameros į dešinę yra suoliukas. Prie suoliuko matomas raudonos spalvos skystis, panašus į kraują. Ant suoliuko ištepta raudonos spalvos skysčiu panašiu į kraują. Kameros kairėje yra atlenkiamas suoliukas. Ant suoliuko matomi įskilimai. Virš suoliuko ant lubų kairiame kampe matomos keturios skylės bei išsikišęs laidas (I t., b. l. 188-198);
– apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), sulaikymo patalpoje fiksuotas vaizdo medžiagos failas. Atidarius vaizdo medžiagos failą kairėje ekrano viršutinėje dalyje matome užrašą (duomenys neskelbtini), kuris reiškia automobilio šaukinį. Ekrano kairėje, apačioje matome užrašą „(duomenys neskelbtini)“, kuris reiškia kameros pavadinimą ir automobilio valstybinį numerį. Ekrano dešinėje, viršutinėje dalyje yra data ir sekundžių tikslumu laikas. Vaizdo medžiagoje garsas nefiksuotas. Vaizdo įrašas prasideda 2021 m. sausio 22 d. 14:20:00, tęsiasi 1 val. 25 min. 14:24:00 į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą įsodinamas vyriškis, kurio rankos surakintos antrankiais (už nugaros). Vyriškis ramus, pro uždarytas grotuotas duris kalbasi su pareigūnais, kurie tuo metu stovėdami prie automobilio apžiūri striukę. Vyriškis sėdi atitrauktu bliuzonu, matosi plikas pilvas, kuris yra suteptas raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraujo pėdsakus. Vyriškio veidas taip pat suteptas raudonos spalvos dėmėmis (Foto lentelėje nuotrauka Nr. 1). 14:25:40 tarnybinio automobilio sulaikymo patalpų durys uždaromos, vyriškis sėdi ramus. 14:47:40 tarnybinio automobilio sulaikymo patalpų durys atidaromos, su sulaikytuoju vyriškiu kalbasi medikai. 14:49:00 tarnybinio automobilio sulaikymo patalpų durys uždaromos, vyriškis sėdi ramus. 14:57:20 tarnybinio automobilio sulaikymo patalpų durys atidaromos, sulaikytasis atsistoja, atsukęs nugarą, sužeistas rankas parodo prie automobilio priėjusiems medikams. Sulaikytajam atsistojus, ant suoliuko, kur jis sėdėjo matosi raudonos spalvos dėmės. Automobilio durys uždaromos (Foto lentelėje nuotrauka Nr. 2, 3, 4). 15:03:00 tarnybinio automobilio sulaikymo patalpų durys atidaromos, su sulaikytuoju vyriškiu kalbasi medikai. 15:07:00 Sulaikytasis vyriškis kažką piktai kalba. 15:08:00 tarnybinio automobilio sulaikymo patalpų durys uždaromos, vyriškis sėdi kažką pyktai kalba. 15:20:00 tarnybinio automobilio sulaikymo patalpų durys atidaromos, su sulaikytuoju vyriškiu kalbasi pareigūnai. 15:24:00 tarnybinio automobilio sulaikymo patalpų durys uždaromos, sulaikytasis vežamas šaukia, pyksta. 15:33:42 sulaikytasis kojomis spardo vaizdo kamerą, kuri pradeda judėti, tačiau filmavimas nenutrūksta (Foto lentelėje nuotrauka Nr. 5). 15:35:15 sulaikytasis spardo automobilio sulaikymo patalpoje esantį suolelį bei vaizdo kamerą (Foto lentelėje nuotrauka Nr. 6).15:36:00 vaizdas nutrūksta (II t., b. l. 8-14).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikų kvalifikavimo
BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 138 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir V. J. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, V. J. savo kaltę teismo posėdžio metu pripažino visiškai. Nors dėl jo apsvaigimo jo parodymai nėra išsamūs, įvykio detalių negalėjo prisiminti, tačiau jo prisipažinimą ir pateiktus parodymus patvirtina nukentėjusiojo P. A. parodymai, liudytojų R. V. ir S. R. parodymai, apžiūros protokolai, specialistų išvados ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Teismui, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, abejonių, dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla. Kaltinamojo V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi 2021 m. sausio 22 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), P. A. nuomojamame bute, ne mažiau penkiolika kartų kumščiais sudavė P. A. į veidą ir galvą, metalinio šaukšto kotu sudavė tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų į galvą ir ne mažiau 10 kartų kojomis spyrė ant grindų gulėjusiam P. A. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam P. A. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste; muštines žaizdas kaktoje, galvoje (daugines); dešinio žandinio ančio visų sienelių, dešinės akiduobės šoninės sienelės, skruostinio lanko, nosikaulių lūžius.
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma patvirtina V. J. kaltę dėl jam inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina byloje pateikti tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas, kiti rašytiniai įrodymai. V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, kadangi jis sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą, kurio jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis).
Dėl bausmės skyrimo
BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. J. atsakomybe sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis V. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau teistas dvylika kartų, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį galutine 60 parų arešto bausme, bausmė atlikta (II t., b. l. 91-161), baustas administracine tvarka (II t., b. l. 162-173), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (II t., b. l. 89, 90). Kaltinamasis įrašytas psichikos centro apskaitoje, diagnozė (duomenys neskelbtini) (III t., b. l. 3). Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2021 m. gruodžio 1-23 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu 2021-01-22 yra nustatomi psichikos sutrikimai (duomenys neskelbtini), kurie jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu netrukdė suvokti savo veiksmų esmės ir netrukdė jų valdyti. Su V. J. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jis gali būti apklausiamas, dalyvauti tyrimo ir teismo procese. V. J. priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikyti nereikia (III t., b. l. 57-78).
Skiriant bausmę V. J. už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, kad viena iš padarytų nusikalstamų veikų priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita – baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, veikos baigtos, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kaltinamojo asmenybę, todėl už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina prokuroro pasiūlyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis už bausmės vidurkį, už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina prokuroro pasiūlyta arešto bausmė. Teismas pažymi, kad byloje surinkti duomenys nesudaro teismui pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnę nei prokuroro pasiūlyta bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu ir V. J. skirtina galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam V. J. prisipažinus, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, praleistas sulaikyme nuo 2021 m. sausio 22 d. 14.30 val. iki 2021 m. sausio 24 d. 14.30 val. (2 dienos) ir laikytina, kad V. J. atliko dalį bausmės – dvi laisvės atėmimo dienas (III t., b. l. 108-109).
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis P. A. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo V. J. ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (IV t., b. l. 79-80). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl sužalojimo patyrė ne tik kūno sužalojimą, tačiau ir pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus, baimę. Dėl sumušimo jautėsi nesaugiai, sutriko miegas, atsirado baimės jausmas. Sumuštą galvą ilgą laiką skaudėjo, skausmas liko iki šiol, taip pat skauda sužalotą koją. Teismo posėdžio metu kaltinamasis sutiko su pareikštu ieškiniu.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus minėtus duomenis, byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, kurie sukėlė nukentėjusiajam dauginius veido kaulų ir kaukolės lūžius, neabejotinai patyrė fizinį skausmą, pagrįstą baimę ir nerimą dėl savo sveikatos, įvairius nepatogumus dėl taikyto gydymo. Patirti dvasiniai išgyvenimai neabejotinai neigiamai įtakojo ir jo psichologinę būklę. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į įvykio aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę bei jo turtinę padėtį bei tai, kad byloje nėra duomenų, kad patirti sužalojimai būtų sukėlę negrįžtamas ar sunkias pasekmes. Šiuo atveju, teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes konstatuoja, kad atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytas neturtinės žalos dydis yra pakankamas, adekvatus, proporcingas ir pagrįstas, todėl priteistinas iš V. J. nukentėjusiojo naudai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nukentėjusiojo P. A. civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo V. J. priteistinas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu reikalauja priteisti iš kaltinamojo V. J. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą – 466,10 Eur už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (I t., b. l. 90-91). Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė civilinį ieškinį dėl 284 Eur tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) remonto išlaidų (I t., b. l. 199-200). Teismas sprendžia, jog Šiaulių teritorinės ligonių kasos patirtos išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo P. A. gydymu ir tarnybinio automobilio remonto išlaidos atsirado dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų, todėl priteistinos iš kaltinamojo V. J. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina kaltinamajam V. J. 2021 m. balandžio 9 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (III t., b. l. 168-170).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam P. A. buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, pavedant ją atlikti advokatei Nainai Landzbergienei. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad už nukentėjusiajam P. A. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 368,73 Eur. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra tenkintinas iš dalies. Laikytina, kad išlaidos yra įrodytos, o reikalavimas jas priteisti tenkintinas iš dalies, priteisiant 150 Eur valstybės naudai iš kaltinamojo V. J..
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– striukę, batus, džemperį ir kelnes, perduotus saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, grąžinti kaltinamajam V. J.;
– 4 nuoplovas su biologiniais pėdsakais Nr. 1-4, voką su šaukštu, DNR mėginius, perduotus saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
V. J. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir V. J. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 22 d. 14.30 val. iki 2021 m. sausio 24 d. 14.30 val. (2 dienos) ir laikyti, kad V. J. atliko dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.
Civilinio ieškovo P. A. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti P. A. iš kaltinamojo V. J. 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo V. J. 466,10 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 10 ct) turtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai iš V. J. 284 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Išieškoti iš kaltinamojo V. J. valstybės naudai 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl teisinės pagalbos nukentėjusiajam teikimo (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2021 m. balandžio 9 d. nutarimu V. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– striukę, batus, džemperį ir kelnes, perduotus saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, grąžinti V. J.;
– 4 nuoplovas su biologiniais pėdsakais, voką su šaukštu, DNR mėginius, perduotus saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.