Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Danutė Švitinienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.8

2008 m. vasario 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 294 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. V., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. J. nuteistas už tai, kad jis, 2007 m. birželio 19 d., 20.00 val., Panevėžio r. (duomenys neskelbtini) S. J. kieme, tyčia, veikdamas bendrininkų grupėje su R. V., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą V. V. tariamą teisę, panaudodami fizinį smurtą prieš A. J., t.y V. J. spyrė keliu nukentėjusiajam į tarpukojį, o R. V. sudavė kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam į nosį, tuo padarydami nukentėjusiajam veido minkštųjų audinių ir varpos sumušimą - nežymų sveikatos sutrikdymą, bei nukentėjusiajam grasindami ateityje panaudoti fizinę prievartą, t.y. išvežti nukentėjusįjį į mišką - reikalavo grąžinti mobiliojo ryšio telefoną Siemens C75.

Nuteistasis bei jo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 301 str., 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog teismas savo išvadas pagrindžia tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir teismas turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. BPK 20 str. numato, kas gali būti įrodymais ir kaip jie įvertinami. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai bei nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų viseto pagrindu, pagrįstai pripažino V. J. kaltu pagal BK 294 str. 1 d. ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apylinkės teismas pagrįstai atmetė V. J. parodymus, kad jis fizinio smurto nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu nenaudojo, negrasino nukentėjusiojo išvežti į mišką, o tik gražiai jo paklausė ar nepaėmė mobilaus ryšio telefono, nes tai prieštarauja ištirtų įrodymų visumai.

Nuteistojo V. J. kaltė įrodyta nukentėjusiojo A. J., liudytojo G. J. parodymais, specialisto išvada ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais bei teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. J. viso proceso metu, t.y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu apie nusikalstamos veikos aplinkybes, davė išsamius ir nuoseklius parodymus, jų nekeisdamas, konkrečiai įvardindamas V. J. atliktus veiksmus jo atžvilgiu, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Viso proceso metu A. J. nurodė, kad pas jį į kiemą viena po kitos atvažiavo dvi mašinos- VW JETTA, iš kurios išlipo V. J. ir MERSEDES BENZ, iš kurios išlipo R. V.. Jie abu, t.y. V. J. ir R. V. priėję prie nukentėjusiojo agresyviu tonu klausė, kur telefonas. A. J. atsakius, kad telefono neėmė, V. J. iš kojos spyrė jam į tarpkojį, o R. V. ranka trenkė į nosį, taip padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Išvažiuodami pasakė, jei iki vakaro nebus telefono išveš į mišką. A. J. kaltinančius V. J. parodymus patvirtino ir akistatos su pastaruoju metu ( b. l. 56-57). Jo parodymus pagrindžia ir teismo medicinos išvados, iš kurių matyti, kad A. J. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai veide ir varpos srityje, sužalojimai padaryti 2 kūno srityse, t.y. viršutinės lūpos – nosies srityje ir varpos srityje, kurie galėjo būti padaryti suduodant smūgį kumščiu į nosies-viršutinės lūpos sritį ir įspiriant į lyties organus (b.l.12,15). Taip pat iš dalies nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojas G. J., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad sugrįžęs į namus ant sūnaus veido pamatė sumušimo žymes, t.y. buvo patinusi nosis, bei sūnus jam smulkiai nurodė sumušimo aplinkybes (b.l. 133-134), analogiškus parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes, kurias sužinojo iš sūnaus A. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 28-29,30).

Aukščiau išdėstytais argumentais paneigti V. J. parodymai, kad jis A. J. atžvilgiu nenaudojo fizinio smurto, kad jis į A. J. kiemą atvyko skirtinu laiku nei R. V. bei, kad jis savavališkai nevykdė ginčijamos, bet nerealizuotos V. V. tariamos teisė, t.y. reikalavo grąžinti mobiliojo ryšio telefoną. Tokie nuteistojo parodymai laikytini jo pasirinktas gynybos būdas ir bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo ir įvertino kritiškai liudytojų L. J. ir M. B. viso proceso metu duotus parodymus, nurodydamas, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes yra V. J. draugai. Šį faktą patvirtino ir patys liudytojai. Iš bylos medžiagos matyti, kad šių liudytojų parodymai yra prieštaringi nukentėjusiojo parodymams. Tiek liudytojas L. J., tiek liudytojas M. B. nurodė, kad nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu niekas fizinio smurto nenaudojo, tačiau jų parodymai paneigti nukentėjusiojo, liudytojo G. J. parodymais, specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas, t.y. jam buvo suduoti du smūgiai, dėl ko padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš to darytina išvada, kad teismas pagrįstai, su kuo sutinka ir kolegija liudytojų L. J. bei M. B. parodymus įvertino kritiškai ir juos atmetė nurodydamas, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes šie liudytojai yra V. J. draugai, tą faktą patvirtino ir jie patys.

Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais apylinkės teismas teisingai pripažino, su kuo sutinka ir kolegija, kad V. J. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 294 str. 2 d., nes jis veikdamas bendrininkų grupėje su R. V., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą V. V. tariamą teisę, t.y. panaudodami fizinį smurtą A. J. atžvilgiu, reikalavo grąžinti mobiliojo ryšio telefoną.

Skirdamas bausmę V. J. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei ją lengvinančių nebuvimą, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga.

Keisti ar naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde dėstomais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

N. V. J. apeliacinį skundą atmesti.