- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-03-12
- Bylos Nr.
- e1-1111-992/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47291-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- I. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyrusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. V. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: I. V. 2020 m. gruodžio 1 d., apie 14 val., bute (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia vieną kartą ranka sudavė savo motinai M. C. į galvos sritį, dėl to ši galva atsitrenkė į virtuvės gartraukį, taip savo veiksmais nukentėjusiajai padarydama poodinę kraujosruvą dešinėje kaktos pusėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios I. V. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji I. V. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, parodė, kad neturi savo nuosavo būsto, yra deklaruota (duomenys neskelbtini), gyvena motinos M. C. bute. Kadangi turi (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), neturi galimybės dirbti, todėl yra registruota Užimtumo tarnyboje, pragyvena iš gaunamos (duomenys neskelbtini) lėšų. Į klausimą, ar piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, gali nurodyti, jog ne, tiesiog kartais išgeria. 2020 m. gruodžio 1 d. ji buvo namuose viena, motina į namus parvažiavo apie 13 val., ji tuo metu buvo virtuvėje, gėrė kavą. Motina, jos manymu, be jokios priežasties ėmė reikšti pretenzijas, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu neapsikentusi abiem rankomis stumtelėjo motiną į galvą, o mama kakta atsitrenkė į garų surinktuvą. Kai mama atsisuko į jos pusę, ji pamatė dešinės kaktos pusėje gumbą. Mama jai nesiskundė, kad skauda, ėmė ant jos šaukti ir kelis kartus ranka sudavė jai per veidą, dėl to mamai neturi pretenzijų. Dėl savo veiksmų motinos atžvilgiu labai gailisi, jos atsiprašys. Įsipareigoja motinos atžvilgiu daugiau konfliktų nekelti bei nesmurtauti (85-87 e. b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai I. V. pareiškus galutinį įtarimą padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ji savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ji lieka prie savo ankstesnių parodymų, dėl įvykio labai gailisi. Žalą, padarytą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, atlygins. Yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), gauna 137 Eur (duomenys neskelbtini) (103-104 e. b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta M. C. parodė, kad gyvena kartu su dukra I. V.. 2020 m. gruodžio 1 d., apie 13 val., grįžo iš sodybos namo ir pamatė, kad I. V. yra neblaivi, pageidauja toliau vartoti alkoholinius gėrimus. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu ji reiškė I. V. pretenzijas, kad ši yra jos išlaikoma, girtuokliauja ir nenori keisti savo gyvenimo būdo. Konfliktas vyko virtuvėje ir truko apie vieną valandą. I. V., priėjusi jai iš nugaros, ranka sudavė smūgį į galvos sritį, dėl to ji kakta atsitrenkė į garų surinkėjo kampą, kuris kabo virš viryklės, po smūgio ji patyrė stiprų fizinį skausmą. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu, atvykę policijos pareigūnai iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą, kuri dėl galvos traumos išvežė ją į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Ligoninėje jai nustatė galvos paviršinį sužalojimą, hematomą veido dešinės pusės srityje, išleido gydytis ambulatoriškai. I. V. smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, prieš tai buvo kviesta policija. I. V. vartoja alkoholinius gėrimus, raminamuosius vaistus (1-13 e. b. l.).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. Š. 2020 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų nustatytos aplinkybės (smurtą patyrusio asmens būsena ir sužalojimo vietos, gauti paaiškinimai) (16-20 e. b. l.).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiosios postinės R. K. 2020 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 1 d., apie 15.08 val., į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus patalpas buvo pristatyta I. V., kuri kategoriškai atsisakė pasitikrinti girtumą (pūsti į alkotesterį), bendraujant jautėsi iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti (98 e. b. l.).
2021 m. sausio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. C. iki 2021 m. sausio 28 d. į jų įstaigą nesikreipė (35 e. b. l.).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. vasario 10 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog M. C. medicininių dokumentų apžiūros metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R. pateikė specialisto išvadą: M. C. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje kaktos pusėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2020 m. gruodžio 1 d. ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (40-41 e. b. l.).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, „Body“ kamera filmuoti vaizdo įrašai (61-63 e. b. l.).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. vasario 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, iš kurio matyti, jog paskambinusi moteris, prisistačiusi M. C., praneša, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), jai galvą sumušė dukra I. V., greitoji medicinos pagalba nereikalinga (56-58 e. b. l.).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamoji I. V. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką – kilusio konflikto metu tyčia vieną kartą ranka sudavė savo motinai M. C. į galvos sritį, ji galva atsitrenkė į virtuvės gartraukį, taip savo veiksmais nukentėjusiajai padarė poodinę kraujosruvą dešinėje kaktos pusėje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė šeimos nario – motinos M. C. sveikatą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltę pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybes. I. V. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios M. C. parodymai. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą bei į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams.
Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. I. V. yra nukentėjusiosios dukra, kartu gyvena viename būste, veda bendrą ūkį, todėl jos teisingai pripažintos šeimos nariais, kaltinamosios veika kvalifikuota tinkamai.
Dėl kaltinamajai skirtinos bausmės
Kaltinamoji prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, neišreiškė (108-109, 110 e. b. l.).
Skirdamas bausmę I. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamoji dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstama veika padaryta materialinė žala atlyginta.
I. V. nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini), neteista, bausta administracine tvarka, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą dėl konsultacijos ir gydymosi per 5 metus nesikreipė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus I. V. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena I. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamosios asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, vertina, kad kaltinamajai skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Teismo manymu, ši bausmės rūšis ir jos dydis bus adekvati ir proporcinga atsakomybės priemonė, skirta bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į I. V. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, I. V. skirtini šie įpareigojimai: viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
I. V. nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, todėl, vadovaujantis BK 72² straipsniu, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kadangi byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.
Dėl kardomosios priemonės tolesnio taikymo, laikino sulaikymo ir kitų klausimų
I. V. 2020 m. gruodžio 1 d., 14.45 val., buvo laikinai sulaikytas ir 2020 m. gruodžio 2 d., 13.07 val., paleista. Vadovaujantis BK 65 – 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu (viena para) (96-97, 101 e. b. l.).
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – naikintina (88-90 e. b. l.).
2020 m. gruodžio 1 d. nutarimu M. C. pripažinta nukentėjusiąja (28 e. b. l.), civilinio ieškinio byloje nebuvo pateikusi.
2021 m. vasario 17 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta nukentėjusiąją ir yra pareiškusi civilinį ieškinį, kurį I. V. ikiteisminio tyrimo metu atlygino (47-48, 51, 53 e. b. l.).
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
Proceso išlaidų nėra.
Kompaktinis diskas paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. e1-1111-992/2021.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, I. V. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę I. V. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
1. dalyvauti elgesio pataisos programoje;
2. pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
3. nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, I. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
I. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kompaktinį diską palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. e1-1111-992/2021.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.
4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.