Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Vitalijui Jankovskiui,

viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo Kamerūno Respublikos pilietei A. T. M. N., gim. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą prašydamas taikyti Kamerūno Respublikos pilietei A. T. M. N. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus turimą medžiagą nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai 2021 m. liepos 1 d. sulaikė iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtusią Kamerūno Respublikos pilietės A. T. M. N.. Užsienietė neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką esant valstybės lygio ekstremaliai situacijai, galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimui Nr. 517 ,,Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“.

Užsienietės asmens bylos (ILTU 90002432515) sukūrimo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) Migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) data 2021 m. rugpjūčio 18 d.

Būdama Lietuvos Respublikoje minėta užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą, bei pagal Įstatymą, įgijo prieglobsčio prašytojos teisinį statusą, buvo apgyvendinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centre.

Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 17 d. išnagrinėjo užsieniečio prieglobsčio prašymą ir priėmė sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į Kamerūno Respubliką; uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Minėtą sprendimą užsienietė apskundė.

Užsienietė 2022 m. balandžio 21 d. buvo supažindinta su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kad teismas priėmė galutinę bei neskundžiamą nutartį jos prieglobsčio byloje, tad Užsienietės statusas pasikeitė ir ji nebėra prieglobsčio prašytoja, o neteisėtai Lietuvos Respublikoje esanti užsienietė. Užsienietei taip pat buvo pasiūlyta pasinaudoti galimybe, savanoriškai išvykti į kilmės šalį. Tačiau užsienietė nebuvo suinteresuota ar motyvuota savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, kategoriškai atmetė šią galimybę. Užsienietei buvo paaiškinta, kad ji neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi būti išspręstas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu užsienietė pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, ir jai skirta 60 parų arešto (bausmė yra atlikta).

Užsienietės atstovė advokatė prašė teikimą atmesti, nurodė, kad nėra pagrindo riboti atstovaujamosios judėjimo, todėl prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 21 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu atmetė užsienietės skundą dėl atsisakymo suteikti prieglobstį. Jai buvo išaiškinta, kad jos statusas pasikeitė ir ji nebėra prieglobsčio prašytoja, o neteisėtai Lietuvos Respublikoje esanti užsienietė, kuri neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi būti išspręstas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pažymima, kad užsienietei pasiūlius gera valia grįžti š kilmės šalį, ji nesutiko. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimu užsienietei taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų šešiems mėnesiams. Po ko, užsienietė 2022 m. rugpjūčio 27 d. mėgino neteisėtai, pateikdama suklastotus dokumentus išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu 2022 m. spalio 21 d. užsienietė pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, ir jai skirta 60 parų arešto (bausmė yra atlikta).

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Tokios priemonės yra nurodytos Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje.

Pirmiau aptartų duomenų kontekste pagrįsta spręsti, jog užsienietė, turėdama galimybę laisvai judėti, vengdama išsiuntimo, gali pakartotinai bandyti savavališkai pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes bei pasislėpti, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad netaikius judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų užtikrintos sąlygos, kurioms esant eliminuojama reali galimybė užsienietei pasislėpti, kiltų riziką nepasiekti Įstatyme numatytų tikslų – operatyviai ir tinkamai įvykdyti atitinkamus sprendimus.

Svarstant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo termino, pažymėtina, pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis ir joje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminas yra taikomas taip pat ir sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą (žr., pvz., 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3803-463/2022; 2022 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3878-520/2022; 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3944-822/2022). Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad užsienietės laisvė ribojama nuo 2021 m. liepos 1 d., teismas konstatuoja, kad nagrinėjimu atveju užsienietei taikytinas alternatyvios sulaikymui priemonės terminas yra iki 2023 m. sausio 1 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 5 dalies 10 punktu, 14018 straipsniu, 140²⁰ straipsniu,

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus regiono rinktinės Migracijos skyriaus teikimą tenkinti iš dalies.

Taikyti Kamerūno Respublikos pilietei A. T. M. N., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. sausio 1 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą pateikiant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.