Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Legal Balance, UAB, ieškinį atsakovei A. A., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. J. ir L. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad antstolio Armino Naujokaičio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0157/16/02144, pradėta pagal 2015-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-47022-101/2014, kurio pagrindu iš skolininkės (atsakovės) A. A. vykdomas piniginis išieškojimas dėl 1 357,82 Eur skolos ir 1 594,74 palūkanų ieškovės (kreditorės) UAB Legal Balance naudai, pradinis kreditorius AB „Swedbank“. Antstolės Gitos Andrijauskienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0088/12/00794, pradėta pagal 2012-02-08 Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-10722-151/2011, kurio pagrindu iš skolininkės (atsakovės) A. A. vykdomas piniginis išieškojimas dėl 77,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, 949,42 Eur skolos, 28,38 Eur žyminio mokesčio (skolos) ir 2 908,56 Eur palūkanų ieškovės (kreditoriaus) UAB Legal Balance naudai, pradinis kreditorius AB „Swedbank“. Byloje nenustatyta ir atsakovė A. A. teismui nepateikė duomenų, kad būtų padengusi bent dalį skolos ieškovei pagal teismo sprendimus ir jų pagrindu išduotus vykdomuosius raštus. Antstolio Armino Naujokaičio 2023-03-16 pažymoje apie vykdymo eigą Nr. S-23-157-7538 su priedais užfiksuota, kad kreditoriui UAB Legal Balance pateikta informacija apie tai, kad lėšų išieškota ir išieškotojui pervesta nėra, areštuotose skolininkės vardu esančiose banko sąskaitose lėšų nėra, VSDFV duomenimis skolininkė nedirba, kitų draudžiamųjų pajamų negauna; registrų duomenimis, skolininkei priklausančio registruose registruotino turto nenustatyta; (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės tėvas R. J., kurio vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); testamentų registro duomenimis, palikimo priėmimo ar aplikimo atsisakymo faktų registruota nėra. Iš valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) santuokoje, sutuoktinė G. J., vaikai: A. A. Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad trečiojo asmens L. P. tėvas taip pat R. J. Iš valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro duomenų matyti, kad nėra registruotų testatoriaus R. J. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo/atsisakymo faktų nėra registruota. Iš Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Šatienės 2023-06-07 rašto Nr. S-51 matyti, kad Šiaulių rajono 2-ojo notaro biure R. J. palikimas nepriimtas.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Atsižvelgdamas į tai, teismas išdėsto sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį atsisakė paveldėti atsakovė, vidutinė rinkos vertė yra 1 710 Eur. Duomenų apie kitą palikėjo R. J. turtą byloje nėra. Ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija atsakovės neveikimą, t. y. po atsakovės tėvo R. J. mirties atsiradusio palikimo nepriėmimą actio Pauliana pagrindu, t. y. teigdama, kad atsakovė, CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą nepriimdama po tėvo R. J. mirties atsiradusio palikimo, iš esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį, tuo padidinti savo mokumą, taigi neatlikdama jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo aiškiai išreiškė valią sudaryti vienašalį palikimo atsisakymo sandorį, taip pažeisdama ieškovės, kaip atsakovės A. A. kreditorės, teises ir teisėtus interesus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) mirus atsakovės tėvui R. J., atsakovė per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarę su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, taip pat nepriėmė palikimo pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir kiti įstatyminiai įpėdiniai, tretieji asmenys byloje: sutuoktinė G. J. ir dukra L. P.

Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą nepriimdama po R. J. mirties atsiradusio palikimo, atsakovė iš esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad neatlikdama jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo, atsakovė aiškiai išreiškė savo valią sudaryti vienašalį palikimo atsisakymo sandorį, kuris gali būti ginčijamas CK 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka.

CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčija atsakovės veiksmus, t. y. po atsakovės tėvo R. J. mirties atsiradusio palikimo atsisakymą (nepriėmimą). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji tėvo palikimo nepriėmė, nes tėvas jos neaugino, ji su juo nebendravo, nežinojo, ar jis turi kokio turto, galvojo, kad jis galintis turėti tik skolų, nes turėjo alkoholio vartojimo problemų. Nors paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovė negali būti įpareigota priimti mirusio tėvo palikimą ir savo teisę į paveldėjimą įgyvendina savo nuožiūra, tačiau teismas pažymi tai, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi vien tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasi šia savo teise atsakovė nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei A. A., atsiradusią vykdymo procese teismų procesinių sprendimų, priimtų Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-47022-101/2014 ir Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10722-151/2011, pagrindu. Bylos duomenys patvirtina, kad išieškojimai pagal antstoliams Arminui Naujokaičiui ir Gitai Andrijauskienei pateiktus vykdomuosius raštus yra vykdomi, atitinkamai nuo 2012 ir 2015 metų, tačiau sprendimo priėmimo dienai nėra duomenų, jog priverstinio vykdymo procesuose išieškomos sumos yra padengtos ar dengiamos dalimis. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė niekur nedirba, negauna jokių pajamų ir neturi turto, į kurį būtų galima realiai nukreipti išieškojimą ir per protingą terminą grąžinti skolas ieškovei. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu pati atsakovė pripažino, kad jos turtinė padėtis yra prasta (neturi jokių pajamų, neturi turto, slaugo neveiksnią mamą). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės neveikimas, t. y. nepriėmimas tėvo palikimo, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, akivaizdžiai pažeidė ieškovės, kaip atsakovės kreditoriaus, teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iš skolininkės atgauti išieškomas sumas bei nėra suderinamas su atsakovės pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovė A. A. taip pat neprivalėjo atsisakyti nuo palikimo. Neegzistavo joks atsakovės atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kuriu pagrindu imperatyviai kiltų pareiga atsisakyti priimti palikimą. Atsakovė tokių aplinkybių taip pat nenurodė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovė, nepriimdama palikimo, pasirinko tokio elgesio modelį, kuris pažeidė ieškovės teisę į skolos atlyginimą, nes žinodama, jog yra skolinga ieškovei, tiek kitiems kreditoriams, nesidomėjo apie palikėjo turėtą turtą bei nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tokiu būdu siekdama išvengti prievolės įvykdymo ieškovei. Skolininkės (atsakovės) nesąžiningumas yra preziumuojamas, o asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos, jokių įrodymų savo nesąžiningumo prezumpcijai paneigti nepateikė, teigtina, jog nagrinėjamoje byloje yra ir ši įstatyme numatyta actio Pauliana taikymo sąlyga.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra įrodytos visos būtinos sąlygos pripažinti atsakovės atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jos tėvo R. J. mirties (duomenys neskelbtini), negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovės, kreditorės pažeistos teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Nagrinėjamu atveju palikimą sudarantis turtas vis dar registruotas mirusiojo atsakovės tėvo vardu. Byloje nėra duomenų, kad kitos įpėdinės pagal įstatymą: tretieji asmenys byloje sutuoktinė G. J. ir dukra L. P., būtų atlikusios būtinus veiksmus dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovės A. A. vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu, sudaro prielaidas ieškovės teisėtus interesus ginti specifiniu būdu, t. y. nukreipti išieškojimą į atsakovės A. A. paveldimą turtą, kurio ginčijamu sandoriu atsisakė (nepriėmė) atsakovė, o būtent, į atsakovei tenkančią palikimą sudarančio turto dalį, atsiradusią po atsakovės tėvo mirties.

Teismas pažymi, kad ginčijamo atsakovės vienašalio sandorio pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovės įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovės pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti bent iš dalies atsakovės prievolę.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, iš atsakovės priteistinas ieškovės teisme patirtų 38 Eur bylinėjimosi išlaidų – sumokėto žyminio mokesčio, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, byloje patirtos 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovės, kuri nuo šių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista, jas apmokant iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jos tėvo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), ir leisti į atsakovei tenkančią palikimą sudarančio turto dalį, atsiradusią po atsakovės tėvo mirties, nukreipti skolų išieškojimus iš atsakovės A. A. ieškovės Legal Balance, UAB, j. a. k. 302528679, naudai pagal 2015-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-47022-101/2014 bei pagal 2012-02-08 Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-10722-151/2011.

Priteisti iš atsakovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės Legal Balance, UAB, j. a. k. 302528679, naudai 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.