Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas 444-oji daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2022 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. SD-129-20975 „Dėl įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini), kurio metu 444-osios DNSB darbuotojas H. P. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija 2020 m. gruodžio 16 d. priėmė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (AK 20203100174 forma N-1) (toliau – ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktas), kuriame konstatavo, jog pareiškėjo, kaip darbdavio, įgaliotas atstovas nekontroliavo, kaip ir kokiomis darbo priemonėmis darbuotojai atlieka daugiabučio gyvenamojo namo teritorijos priežiūros darbus, dėl to H. P. (H. P.) (toliau – ir Darbuotojas), šienaujant žolę bei jos pjovimui naudojant elektrinę žoliapjovę su netvarkingu ilgintuvo laidu, buvo mirtinai traumuotas elektros srove. Pareiškėjas2022 m. vasario 18 d. pateikė Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui prašymą atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 17 d. nutarime ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-23895-20 (toliau – ir Nutarimas) ir Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi byloje Nr. IBPS-V-2532558-21 yra konstatuotos priešingos aplinkybės nei nurodyta Nelaimingo atsitikimo darbe akte, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Darbuotojas mirties metu nevykdė darbo funkcijų ir jo mirtį nulėmė didelis paties žuvusiojo neatsargumas, o pareiškėjo atstovas šiuo atveju objektyviai negalėjo numatyti padarinių atsiradimo ir užkirsti jiems kelio. Inspekcija 2022 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. EV-96 skyrė įvykio darbe papildomą tyrimą, kurio metu 2022 m. rugsėjo 13 d. surašė „Įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) 444-osios DNSB darbuotojui H. P., papildomo tyrimo aktą“ (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas), kuriuo pakeitė Nelaimingo atsitikimo darbe akto 5 punktą ir jį išdėstė nauja redakcija. Vis dėl to, atsakovas Papildomu tyrimo aktu laikėsi pozicijos, kad Darbuotojas mirė, vykdydamas darbo funkcijas, t. y. pjaudamas žolę. Pareiškėjas 2022 m.rugsėjo 23 d. raštu atsisakė pasirašyti Papildomo tyrimo aktą ir rašte išdėstė tokio atsisakymo priežastis. Atsakovas 2022 m. spalio 12 d. parengė išvadą dėl įvykio darbe, kurioje pripažino, kad papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 913 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimais ir pasiūlė Papildomo tyrimo aktą bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis laikyti neatsiejama Nelaimingo atsitikimo darbe akto dalimi. Atsakovas taip pat priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) pripažinti, kad įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini), kurio metu Bendrijos Darbuotojas patyrė mirtiną traumą, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais; 2) laikyti Papildomo tyrimo aktą, Nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir pirminio bei papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama Inspekcijos atliktų tyrimų dalimi; 3) administracinę procedūrą baigti.

3. Pareiškėjas teigė, kad Papildomo tyrimo akte atsakovas pateikė prieštaringus motyvus, kuriais vertino, ar nelaimingas atsitikimas įvyko darbo metu, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog Darbuotojas mirė darbo laiku. Atsakovas nesurinko jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog Darbuotojas darbo funkcijas vykdė ir ryte, ir vakare po darbo valandų (duomenys neskelbtini), taip pat nėra įrodymų, kad mirties dieną Darbuotojas buvo gavęs darbdavio nurodymą dirbti kitu laiku negu numatyta Darbo tvarkos taisyklių 5.3 papunktyje, ar kad toks poreikis buvo mirties dieną. Todėl Papildomo tyrimo akte padaryta išvada dėl Darbuotojo dirbto laiko pripažinimo darbu laiku, prieštarauja Darbo tvarkos taisyklių 5.3 papunkčiui, pagal kurį Darbuotojo darbo laikas nustatytas4 val. per dieną ir 5 dienos per savaitę, darbo pradžia 7 val. ryto.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Papildomo tyrimo akte atsakovas nesirėmė ikiteisminio tyrimo metu priimto Nutarimo išvadomis, o citavo pavienes Nutarimo aprašomąsias dalis ir rėmėsi kai kuriais Nutarime aprašytais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu yra padaryta išvada, kad Bendrijos, kaip darbdavio, įgaliotas asmuo nedavė pavedimo Darbuotojui šienauti žolės, tai neįėjo į Darbuotojo pareigas, ir kad nelaimingo atsitikimo dieną Darbuotojo darbo funkcijų – žolės pjovimo – nevykdė, o žala atsirado dėl paties Darbuotojo didelio neatsargumo. Papildomo tyrimo akte atsakovas nepateikė motyvų, kodėl nesivadovavo šia Nutarime padaryta teisiškai reikšminga išvada.