Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-02-07 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos, pradėtos I. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 1 d., teisena nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-08-07 Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio tyrėjas A. S. surašė I. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 97P-2832217-13 pagal ATPK 163² str. 1 d. dėl to, kad ji 2013-08-01 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), individualios įmonės H. V. parduotuvėje, pažeisdama 2010-06-11 Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 3.1.2 reikalavimus, realizavo du pakelius cigarečių „FEST“, raudonos spalvos, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurio vertė yra 14,54 Lt (0,11 MGL), t. y. iki 2 MGL vertės, t. y. buvo kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 1 d.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-02-07 nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą nagrinėti iš naujo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, netinkamai įvertino liudytojų parodymus. Įvykio dieną Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnas stebėjo H. V. IĮ priklausančią parduotuvę ir 2013-08-01 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), piliečiams T. G. ir V. K. perdavė dvi 10 Lt nominalo kupiūras ir paprašė H. V. IĮ priklausančioje parduotuvėje Šalčininkų r., Dainavos sen., Pajuodupės k., nupirkti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka banderolėmis nepaženklintų cigarečių. Kaip savo paaiškinime nurodė T. G., už dvi policijos perduotas 10 Lt nominalo kupiūras parduotuvėje dirbusi pardavėja pardavė jiems du pakelius cigarečių „FEST“ be nustatyto pavyzdžio banderolių.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš 2013-08-01 ir 2013-09-12 V. K. paaiškinimų matyti, kad 2013-08-01 apie 17.00 val. su savo pažįstamu Tomu ėjo per (duomenys neskelbtini), kai prie jų privažiavo tamsios spalvos automobilis „Golf“, o vairuotojas jų paprašė nueiti į parduotuvę nupirkti pigesnių cigarečių. Jie sutiko ir parduotuvėje nupirko du pakelius cigarečių „FEST“, be nustatyto pavyzdžio banderolių, o atsiskaitė pinigais, kuriuos davė vairuotojas. Išėjus iš parduotuvės, juos sulaikė policijos pareigūnai, kuriems jie prisipažino apie įsigytas cigaretes. Remiantis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais T. G. parodymais, jis pripažino nupirkęs du pakelius cigarečių „FEST“ baltos spalvos, bet realiai cigarečių „FEST“ pakeliai dažyti dvejomis spalvomis – raudona ir balta. Policijos pareigūnai, išėmę cigaretes iš T. G., nuėję į parduotuvę, nustatė, kad iš parduotuvės darbuotojų buvo tik viena pardavėja I. M.. Akivaizdu, kad T. G., praėjus nemažam laiko tarpui nuo įvykio datos, painiojasi parodymuose, bet teismas privalėjo objektyviai ir visapusiškai ištirti aplinkybes arba grąžinti medžiagą nagrinėti iš naujo. Be to, teisme nebuvo apklaustas liudytojas V. K., nors jo parodymai nagrinėjamoje byloje itin svarbūs.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

ATPK 163² str. 1 d. įtvirtinta, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra iki dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL), užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų su šių prekių konfiskavimu.

Administracinė atsakomybė pagal komentuojamą straipsnį galima tik tuo atveju, kai asmuo akcizais apmokestinamas prekėmis disponavo komentuojamame straipsnyje nurodytais būdais, t. y. laikymu, gabenimu, naudojimu, realizavimu ar prekyba. Teisės pažeidimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų.

Analizuojant bylos medžiagą matyti, kad I. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2013-08-01 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), individualios įmonės H. V. parduotuvėje, pažeisdama 2010-06-11 Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 3.1.2 reikalavimus, realizavo du pakelius cigarečių „FEST“, raudonos spalvos, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (b. l. 1), iš ko spręstina, kad I. M. inkriminuojamo teisės pažeidimo objektyvioji pusė pasireiškė akcizais apmokestinamų prekių realizavimu.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų, administracinėn atsakomybėn traukiamos I. M. parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad neginčytinų įrodymų, patvirtinančių I. M. kaltę realizavus 2 pakelius cigarečių „FEST“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, t. y. padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, byloje nėra. Liudytojų parodymai prieštaringi, nesutampa tarpusavyje, todėl apylinkės teismas pagrįstai juos vertino kritiškai.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų – policijos pareigūnų M. Š., A. S. ir T. B. parodymų, nei vienas jų nematė cigarečių pirkimo – pardavimo fakto, V. K. ir T. G. su aptariamomis cigaretėmis buvo sulaikyti parduotuvės kieme, tuo metu parduotuvėje kitų asmenų, galinčių patvirtinti cigarečių pirkimo – pardavimo faktą, nebuvo. Be to, parduotuvėje atliktos kratos metu nei pačioje parduotuvėje, nei I. M. asmeniniuose daiktuose nelegalių cigarečių aptikta nebuvo, kas dar labiau verčia abejoti policijos pareigūnų parodymais. Aiškinant pažymėtų policijos pareigūnų pinigų atsiradimo parduotuvėje faktą, pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tuo abejoti, kad minėtoje parduotuvėje 2013-08-01 užėję du vyrai nusipirko butelį alaus ir paprašė iškeisti 10 Lt kupiūrą smulkiau, ką I. M. ir padarė. Šią aplinkybę patvirtina ne tik I. M. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, bet ir pateiktas kasos aparato fiskalinis čekis (b. l. 54). Abejones policijos pareigūnų parodymais kelia ir tai, kad T. G., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškino, kad aptariamoje parduotuvėje įsigijo du baltos spalvos cigarečių pakelius, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole I. M. inkriminuoto teisės pažeidimo aprašyme nurodyta, kad buvo realizuota du raudonos spalvos pakeliai cigarečių „FEST“.

Vertinant T. G. ir V. K. paaiškinimus, surašytus nagrinėjamo įvykio dieną policijos pareigūno A. S., nedalyvaujant vertėjui, pažymėtina, kad abiejų asmenų paaiškinimai iš esmės analogiški, jie patvirtino, kad 2 pakelius cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, automobilio „VW Golf“ vairuotojo prašymu jie įsigijo H. V. parduotuvėje, po ko parduotuvės kieme jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų (b. l. 6 – 7). T. G. buvo apklaustas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kur iš esmės paneigė savo paaiškinime nurodytas aplinkybes. Jis, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos I. M. jis nepažįsta, vasaros metu parduotuvėje (duomenys neskelbtini) jis nupirko du pakelius baltarusiškų baltos spalvos cigarečių, sumokėjo 20 litų, 10 litų kupiūromis, tačiau šie pinigai nebuvo duoti policijos pareigūnų, išėjus iš parduotuvės, jį sulaikė policijos pareigūnai, V. K. jis nepažįsta. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad tokius T. G. prieštaringus parodymus įtakojo praėjęs ilgas laiko tarpas nuo nagrinėjamo įvykio dienos, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus vertina kritiškai.

Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Atsižvelgiant į teismų praktikos suformuotas nuostatas, į tai, kad T. G. parodymai nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra itin svarbūs, jo rašytiniai paaiškinimai surašyti policijos pareigūno A. S., nedalyvaujant vertėjui, valstybinės kalbos jis nežino, T. G. buvo apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dalyvaujant vertėjui, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi šio liudytojo teisme duotais parodymais, paneigiančiais jo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliaciniame skunde keliamas ir liudytojo V. K. apklausos pirmosios instancijos teisme klausimas, nurodant, kad šio liudytojo parodymai byloje yra svarbūs, todėl jis turėjo būti apklaustas apylinkės teisme. Pagal ATPK 276 str. administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Jeigu liudytojas be svarbios priežasties neatvyksta į teismą, teismas gali priimti nutartį jį atvesdinti į posėdį. Analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikrinti liudytojo V. K. 2013-08-01 rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, 2013-10-17 teismo posėdžio metu nutarė į kitą teismo posėdį kviesti liudytojus, įskaitant ir V. K.. 2013-10-22 jam pasirašytinai buvo įteiktas teismo šaukimas, informuojantis, kad jis 2013-11-04 11.00 val. kviečiamas atvykti į Šalčininkų rajono apylinkės teismą, tačiau į 2013-11-04 teismo posėdį jis neatvyko, dėl ko 2013-11-11 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu buvo skirtas V. K. atvesdinimas, nutarimo vykdymą pavedant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatui. Į kitą posėdį jis atvesdintas nebuvo, todėl 2013-11-20 nutarimu V. K. atžvilgiu buvo skirtas pakartotinis atvesdinimas. 2013-12-09 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato tyrėjas J. M. tarnybiniu pranešimu informavo teismą, kad vykdant 2013-11-20 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartį, 2013-12-09 apie 8.30 val. tyrėjas buvo nuvykęs į Turgelių k., Šalčininkų r., pas V. K. į namus, tačiau atvykus buvo nustatyta, kad jo namas užrakintas, namuose nieko nebuvo, telefono jis neturi, todėl atvesdinti V. K. į teismo posėdį nėra galimybės. 2014-01-13 Šalčininkų rajono apylinkės teismas V. K. atžvilgiu skyrė pakartotinį atvesdinimą, tačiau 2014-01-20 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato tyrėjo J. M. tarnybiniu pranešimu teismas vėl buvo informuotas apie V. K. atvesdinimo negalimumą. 2014-01-20 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu skyrus V. K. dar vieną pakartotinį atvesdinimą, jis į posėdį atvesdintas nebuvo, dėl ko byla I. M. atžvilgiu buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Iš šių duomenų analizės matyti, kad apylinkės teismas išnaudojo visas įstatyme numatytas galimybes apklausti V. K. teismo posėdyje, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, remiantis tokiais apeliacinio skundo argumentais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų, nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 163² str. 1 d. I. M. atžvilgiu. Naikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Vertinant Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-02-07 nutarimą, pastebėtina, kad nutarimo aprašomojoje ir motyvuojamoje dalyse neteisingai nurodytas cigarečių, kurios buvo paimtos iš T. G. ir V. K., pavadinimas, vietoje „FEST“ nurodant „PREMJER“, todėl šis rašymo apsirikimas taisytinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-02-07 nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-02-07 nutarimo aprašomosios ir motyvuojamosios dalies netikslumus dėl klaidingo cigarečių pavadinimo, ištaisyti cigarečių pokelių pavadinimą iš „PREMJER“ į „FEST“.

Nutartis neskundžiama.