Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-09-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-431-990/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
II-431-990/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02154-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas
Kategorijos

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-431-990/2020

Teisminis procesas Nr. 4-68-3-02154-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 19.20; 21.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS

2020 m. rugsėjo 30 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,skundą padavusiam asmeniui Č. B. (Č. B.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Č. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. T. (A. T.) 2020 m. liepos 10 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

1. 2020 m. kovo 3 d. N. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. kovo 3 d. apie 11.30 val. atvykusi į sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), ji pastebėjo, kad iš šulinio, esančio netoli sodo namelio, nenustatytos tapatybės asmuo savavališkai išardė vandens padavimo sistemą bei pavogė vandens čiaupą, kurio vertė 90 eurų, ir pajungimo vamzdį su priedais, kurio vertė 10 eurų, t. y. turtą, kurio vertė 100 eurų. Ji įtaria, kad minėtus veiksmus galėjo atlikti sodininkų bendrijos „A.“ (duomenys neskelbtini) A. J. S. ar pastarojo samdyti asmenys (b. l. 7).

2. Išnagrinėjus N. B. pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena Nr. ROIK 2011544068 dėl galbūt padarytų administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnyje (Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas) ir 518 straipsnyje (Savavaldžiavimas).

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjas A. T. 2020 m. liepos 10 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad sodininkų bendrijos „A.“, kurios nuosavybė yra ir bendro naudojimo kanalizacijos šulinys, (duomenys neskelbtini) A. J. S. pasamdė įmonę, kuri išardė vandens padavimo sistemą. Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad Č. B., kuris yra pareiškėjos sutuoktinis, nesilaikė pareigos mokėti mokesčio už teikiamą vandenį sodo sklypų laistymui, tinklų inžinerinės įrangos remonto atnaujinimą, todėl bendrijos narių susirinkime (duomenys neskelbtini) buvo priimtas sprendimas atjungti vandens tiekimą skolininkams (tokia sankcijos priemonė yra numatyta bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse). Aplinkybių tikslinimo metu surinkta pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad tarp pareiškėjo ir sodininkų bendrijos „A.“ susiklostė civiliniai santykiai, kuriuos patartina spręsti teisme civilinio proceso tvarka.

II. Skundo argumentai

4. 2020 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Č. B. skundas dėl 2020 m. liepos 10 d. nutarimo, kuriame pareiškėjas nurodo, kad apie sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įvykdytą neteisėtą vandens čiaupo pasisavinimą ir vagystę, kurią pripažino pats sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), buvo pranešta N. B. iniciatyva, visos sąskaitos buvo pateiktos. Iš sąskaitų matyti, kad sąskaitos už vandens tiekimą buvo apmokėtos ir toliau yra mokamos pagal sodininkų bendrijos pateiktas sąskaitas už vandens tiekimo paslaugas, taigi skundžiamame nutarime esantis teiginys, kad nebuvo mokama už vandens tiekimą, yra neteisingas. Pareiškėjas nurodo, kad esant poreikiui gali pakartotinai pateikti apmokėtų sodininkų bendrijos sąskaitų išrašus popierine ar elektronine forma. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais sodininkų bendrijos teisiškai negali nuspręsti ir konstatuoti fakto, kad sodininkų bendrijos narys ar ne narys yra skolininkas ir imtis atitinkamų teisinių, procesinių priemonių, kol šio fakto nekonstatuoja teisminė institucija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, dėl to minėti A. J. S. veiksmai buvo ir yra neteisėti, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos įstatymus. Pareiškėjas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos įstatymai teisine prasme turi viršenybę sodininkų bendrijos vidaus taisyklių atžvilgiu, kuriose, beje, taip pat yra nurodyta, kad kilę ginčai yra sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso tvarka, dėl to ginčo pasekmė yra nustatoma teisminės institucijos, o ne sodininkų bendrijos, ką neteisingai akcentuoja tyrėjas. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad byloje nebuvo surinkti visi reikalingi duomenys, tyrėjas A. T. neparodė jokios pareiginės iniciatyvos surinkti visus reikiamus duomenis, nustatyti faktines bylos aplinkybes. Tyrimas buvo vilkinamas, jam buvo siūloma spręsti konfliktą savarankiškai, pateikti neargumentuoti, klaidingai teisenos nutraukimą grindžiantys teiginiai tam, kad teisena būtų kuo greičiau nutraukta. Pareiškėjas nurodo, kad tyrėjas vadovavosi tik sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) hipotetiniais parodymais, o ne Lietuvos Respublikos įstatymais ir faktinių aplinkybių visuma (b. l. 2-3).

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

5. Teismo posėdžio metu Č. B. parodė, kad už vandenį, gręžinį, remontą jis mokėjo kiekvienais metais, jis nemokėjo tik už administracines išlaidas ir A. J. S. atlyginimą, kadangi advokatas jam sakė, kad šio atlyginimo jis mokėti neprivalo. (Duomenys neskelbtini) metais prie sodininkų bendrijos prisijungus nesąžiningiems žmonėms jis iš bendrijos išstojo, pradėjo mokėti tik tikslinį mokestį. Tada jam buvo prirašyta skolų, dėl kurių vyksta ginčas. Susirinkime jis nurodė, jog jeigu jis yra skolingas, tegul jį paduoda į teismą. Teismuose ginčai dėl mokėjimų spręsti nebuvo. Skolininkų yra labai daug, bet jis nežino, už ką skolingas yra jis: priešingai, jis moka už viską, tačiau jam yra sakoma, kad tai, ką jis sumoka už vandenį, jam yra išminusuojama, dėl to taip išeina, kad jis nemoka. Pareigūnai nurodė, kad jis nemokėjo, tačiau jis turi apmokėtų sąskaitų išrašus.

6. Teismo posėdžio metu N. B. parodė, kad tuo metu, kai įvedė vandentiekį, sodininkai trisdešimt metų jungėsi prie bendro vamzdyno ir visus kranus jie į namus įsivedė patys. A. S. jau (duomenys neskelbtini) metus yra sodininkų bendrijoje. A. S. galvoja, kad minėti kranai priklauso sodų bendrijai. Rudenį neperspėjęs, nepranešęs jai bei jos sutuoktiniui A. S. atjungė vandenį bei pasisavino jų kranus. Tik vėliau A. S. paskambino ir pasakė viską atjungęs. Sode ji su sutuoktiniu gyvena tik vasaros metu, vamzdynas skirtas tik laistymui. A. S. sode gyvena ir žiemą, ir vasarą, vandenį naudoja ir buičiai, ir laistymui. Ji nesupranta, kodėl A. S. juos išskyrė, nes jiems vanduo buvo skirtas tik laistymui. Ji su sutuoktiniu sumokėjo labai daug pinigų, padarė vamzdyną, prie kurio sodininkai bendrai jungėsi, kvietė santechnikus. Ji su sutuoktiniu jau (duomenys neskelbtini) metų nuo (duomenys neskelbtini) atjungia vandenį ir (duomenys neskelbtini) vėl vandenį įjungia. Ji su sutuoktiniu asmeniškai samdė santechniką, kuris jiems ir pajungė vandenį į sklypą. Jiedu patys pirko čiaupus, vamzdžius, K. T. gali tai patvirtinti. Šiuo metu sodininkai, naujai įstojantys į sodininkų bendriją, bendrijos pirmininkui turi sumokėti 150 eurų ir tik tada jie prisijungia prie vandens. Praeityje pirmieji steigėjai vandenį jungėsi patys, kranai buvo jų. Sodų bendrijos buhalterio knygoje registruoti abu sklypai, t. y. apie 24 arus. Šiuo metu ji su sutuoktiniu yra įsirengusi nuosavą gręžinį.

7. Teismo posėdžio metu A. J. S. parodė, kad policijai yra parašytas pareiškimas, kuriame išdėstyti visi pagrindai. Skundą padavęs asmuo (duomenys neskelbtini) metus nemoka už suteiktas paslaugas, dėl kurių jis į teismą nesikreipė, bet kreipėsi į antstolius. Vamzdžius jis išardė prieš kreipdamasis į antstolius, t. y. šiais metais. Į teismą jis nesikreipė, nes nėra pajamų, už kurias būtų galima samdyti advokatą. Vandentiekio linija yra sodininkų bendrijos nuosavybė. Pareiškėjai patys prisijungti/atsijungti prie jos neturi teisės, tai įtvirtinta dokumentuose, kuriuos jis perėmė iš ankstesnio pirmininko, taip pat tai patvirtina vidaus tvarkos taisyklės, sodininkų bendrijos įstatymas, įstatai, susirinkimų nutarimai. Nors pareiškėjas yra parašęs išstojimo pareiškimą ir pasižadėjimą, kad pagal sodininkų bendrijos įstatymą šis įsipareigoja mokėti už teikiamas paslaugas, iš tiesų pareiškėjas už šias paslaugas nemoka, išsisukinėja, savivaliauja, pats atsukinėja/užsukinėja vandenį. Pareiškėjas su sutuoktine yra sodininkai – (duomenys neskelbtini), jiems vanduo priklauso nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), jie atvažiuoja tik (duomenys neskelbtini). Suprasdamas, kad įstatymams jis nenusižengia, vandens tiekimą jis nutraukė kovo mėn. pradžioje, apie tai pareiškėją bei jo sutuoktinę jis informavo trumpąja žinute ir raštiškai. Sodų gatvėse yra gręžiniai, kurie yra bendrijos nuosavybė, po žeme išvedžioti vamzdžiai ir šuliniai, kurie paskirstyti į sodininkų sklypus. Vandenį jis atjungė toje vietoje, kur buvo pareiškėjo bei jo sutuoktinės prisijungimas. Pagal galiojančias vidaus tvarkos taisykles prijungti ir atjungti vandenį gali tik bendrija. Vandentiekio tinklai su visais šuliniais, gatvėmis yra bendrijos turtas, sodininkai turi rašyti pareiškimą, daryti projektą dėl vandens prijungimo. Dalyvaujant sodininkų valdybos nariams vandens prijungimą/atjungimą vykdo bendrija, už tai bendrija ima pinigus. Sodininkai bendrijai sumoka pinigus, t. y. sumoka už prisijungimą prie šulinio. Pagal visus dokumentus sodininkai privalo sumokėti prisijungimo mokestį. Pareiškėjui bei jo sutuoktinei buvo išardytas vandens čiaupas ir pajungimo vamzdis tam, kad pastarieji negalėtų prisijungti patys. Čiaupas yra likęs ant vamzdyno, jis nuėmė tik vamzdį, kurį atnešė. Pagal turimus dokumentus vamzdynus padarė (duomenys neskelbtini) metais samdyti santechnikai. Pagal įstatymus, vidaus taisyklių nuostatas patiems sklypų savininkams draudžiama ką nors daryti. Kai jis išardė vamzdžius, jis kreipėsi į antstolius. Jis kreipėsi su sąskaitomis, kurios anksčiau buvo pateiktos pareiškėjui. Vidaus tvarkos taisyklės visiems buvo išsiųstos elektroniniu paštu, tam, kas neturi elektroninio pašto taisyklės buvo pridėtos prie sąskaitų. Su sprendimu atjungti vandenį pareiškėjas bei jo sutuoktinė buvo supažindinti žodžiu. Bendrijoje paskutinis gręžinys darytas (duomenys neskelbtini) vanduo paleistas pavasarį. Išstodami iš bendrijos sodininkai praranda teisę į visas įmokėtas lėšas ir į turtą. Dėl skolų į teismą jis nesikreipė, nes tikėjosi viską išspręsti geranoriškai. Jis vykdo susirinkimo ir valdybos valią. Sodininkų bendrijos įstatymas leidžia atjungti vandenį. Bendrija kurta (duomenys neskelbtini) metais, visi šie dokumentai neišsisaugojo, jam jų niekas neperdavė, jis nežino, kieno lėšomis viskas daryta. Įvadui jis nieko nedarė (įvadas tai vamzdis, kuris ateina nuo jo privačios teritorijos ir patenka į bendrijos šulinį). Visi dokumentai įrodo, kad sodininkams nevalia patiems ko nors daryti, pastarieji net šulinio dangčio patys atsidengti negali. Sodininkų bendrija su sodų teritorijų laistymo sistema įkurta (duomenys neskelbtini) metais, vidaus tvarkos taisyklėse parašyta, kad vanduo tiekiamas teritorijų laistymui. Vandens kaina skaičiuojama už arą. Vandens projektas padarytas sodo laistymui. Pareiškėjas bei jo sutuoktinė skundžiasi dėl to, kad visi sodininkai turi po 8 – 10 arų, o patys turi (duomenys neskelbtini) arų sklypą. Jam pastarieji iš Registrų centro nepateikė jokių dokumentų, dėl to jis pats išsireikalavo ir išrašė tokias sąskaitas, kiek pastarieji privalo mokėti, todėl ir kilo šis ginčas. Vieno aro kaina 7,24 eurai, o pareiškėjas bei jo sutuoktinė turi beveik (duomenys neskelbtini) arus, todėl metams susidaro apie 200 eurų suma, o pastarieji nenori mokėti tokios sumos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Ši administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta gavus duomenų apie galbūt padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 108 ir 518 straipsniuose: tai nurodyta institucijos raštuose, rašytuose tiriant N. B. pareiškimą (pavyzdžiui, b. l. 5).

9. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 618 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriame, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, taigi priimdamas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, policijos pareigūnas privalėjo motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių atitikimą ar neatitikimą administracinių nusižengimų, numatytų ANK 108 ir 518 straipsniuose, sudėčių požymiams.

10. ANK 108 straipsnyje įtvirtinta teisinė atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, ANK 518 straipsnyje – už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime visiškai nėra pasisakyta apie sprendimui priimti svarbias aplinkybes bei jų atitikimą administracinių nusižengimų, numatytų ANK 108 ir 518 straipsniuose, sudėčių požymiams: tai, kam priklauso turtas, nurodytas N. B. pareiškime – vandens čiaupas ir pajungimo vamzdis su priedais, t. y. ar šis turtas A. J. S. yra svetimas, ar ne; ar yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo konstatuotas N. ir Č. B. įsiskolinimo sodininkų bendrijai „A.“ faktas bei priteista skola; ar sodininkų bendrija „A.“, vadovaujama A. P. S., turėjo teisę be teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuotas N. ir Č. B. įsiskolinimo sodininkų bendrijai „A.“ faktas bei priteista skola, išmontuoti vandentiekio įrangą ir kt.

11. ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Akivaizdu, kad skundžiamas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, taigi nepagrįstas, dėl ko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. T. 2020 m. liepos 10 d. nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, naikintinas ir byla grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. T. (A. T.) 2020 m. liepos 10 d. nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, panaikinti ir bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui tyrimui atlikti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas