- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-24
- Bylos Nr.
- 1-446-654/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Civilinis ieškovas
- J. P.
- Kaltinamasis
- F. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui L. Silevičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. P., jo atstovui A. Montrimui, advokatui V. Martyšiui, vertėjoms E. Smailienei ir O. Macijauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje F. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. K. 2010-09-15, apie 16.20 val., viešoje vietoje Žalgirio – Geležinio Vilko gatvių sankryžoje, Vilniuje, degant raudonam draudžiamajam šviesoforo signalui ir visiems automobiliams sustojus, išlipo iš savo vairuojamojo automobilio Mercedes Benz S420, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priėjo prie automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelių ir dėl mažareikšmės priežasties, kai nukentėjusysis J. P. atidaręs dureles lipo iš savo automobilio, ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu J. P. į veidą, ir padarė jam kraujosruvas su muštinėmis žaizdomis veido kairėje pusėje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką, po ko grįžo į savo automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino.
Šiais savo veiksmais F. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Apklaustas teisme kaltinamasis F. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo mėn., tikslios datos neprisimina, apie 15.00-16.00 val., važiavo automobiliu iš Žirmūnų į Karoliniškių pusę. Pravažiavus Žalgirio ligoninės pastatą, pirma eile važiavęs J. P. staiga, neparodęs kairiojo posūkio signalo, persirikiavo iš pirmos į antrą juostą, prieš pat jo automobilį, tuo sudarydamas pavojingą avarinę situaciją. Toks manevras jam buvo labai netikėtas, todėl, kad išvengtų susidūrimo, jam teko staigiai stabdyti ir sukti vairą kairiau. Jo automobilis dalinai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Sustojus prie Žalgirio ir Geležinio Vilko gatvių sankryžos, jis priėjo prie J. P. ir tarp jų kilo konfliktas. Nukentėjusiajam lipant iš automobilio, jam pasirodė, kad nukentėjusysis nori jam suduoti, todėl pats trenkė nukentėjusiajam į veidą. Paskui iš įvykio vietos išvažiavo.
Apklaustas teisme nukentėjusysis J. P. parodė, kad 2010-09-15, apie 16 val., važiavo namo automobiliu VW Golf Žalgirio gatve, pirma eismo juosta, paskui persirikiavo į antrąją. Jis rikiuodamasis niekam kliūties nesudarė, F. K. automobilio nematė. Žalgirio – Geležinio Vilko gatvių sankryžoje užsidegus raudonam šviesoforo signalui sustojo. Sankryžoje prie jo automobilio priėjo F. K. ir pradėjo mojuoti rankomis. Jam lipant iš automobilio kaltinamasis paklausė, ar jis yra lenkas ir trenkė 2 – 3 smūgius į veidą. Jis nukrito ant automobilio durelių, jo veidas buvo kruvinas. Tada F. K. nubėgo prie savo automobilio ir nuvažiavo, o jis užsirašė kaltinamojo automobilio numerį. Jam buvo sumušta akis, prakirstas antakis, jį ligoninėje reikėjo siūti, jis vieną mėnesį turėjo nedarbingumą.
Specialisto išvadoje Nr. G 3534/10 nurodyta, kad J. P. padarytos kraujosruvos su muštinėmis žaizdomis veido kairėje pusėje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-09-15), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.1.28, 29).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusysis J. P. atpažino F. K., kaip asmenį, kuris jį sumušė (b.l. 98-100).
Apklaustas teisme liudytojas V. B. parodė, kad 2010-09-15 važiavo paskui savo pažįstamą F. K. Žalgirio gatve. Eismas buvo normalus, prieš juos buvo ir kitų automobilių. Matė, kaip netoli „Maxima“ parduotuvės VW Golf automobilis nerodydamas posūkio ir persirikiuodamas užkirto F. K. kelią ir sukėlė avarinę situaciją. Kaltinamasis staigiai stabdė savo automobilį. Jis važiavo Žalgirio gatve ir vėliau pasuko į Linkmenų gatvę. Jis konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nematė.
Iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2010-09-15, apie 16.13 val., į bendrąjį pagalbos centrą paskambino asmuo, kuris pranešė, kad Žalgirio gatvėje, prie degalinės, automobilio Mercedes 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas susiginčijęs su automobilio VW Golf vairuotoju sudavė jam per veidą, o po to pabėgo (b.l. 45-47).
Darydamas išvadas teismas remiasi nukentėjusiojo J. P. parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo nuoseklūs ir logiški, iš esmės atitiko kitus byloje esančius įrodymus ir neprieštaravo įvykio situacijai. Teismo posėdyje duodamas parodymus jis nurodė, kad važiuodamas Žalgirio gatve automobiliu VW Golf jis jokios avarinės situacijos nesukėlė, o sustojus priešais sankryžą su Geležinio Vilko gatve prie jo automobilio priėjo F. K., kuris jam kažką aiškino. Jam išlipus iš automobilio kaltinamasis jam sudavė 2 ar 3 smūgius į veido sritį, po ko jis užvirto ant savo automobilio durelių. Tokius nukentėjusiojo parodymus partvirtina ir byloje esantis garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro, kuriame asmuo, paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, nurodė, kad važiuodamas pro šalį matė, kaip automobilio Mercedes Benz vairuotojas susiginčijo su VW Golf vairuotoju ir pastarąjį sumušė. Šio asmens teigimu, nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, o jį sumušęs Mercedes Benz vairuotojas iš eismo įvykio vietos pabėgo. Nors baudžiamojoje byloje ir nėra nustatyti asmens, pranešusio apie šį įvykį, duomenys, tačiau teismas šį garso įrašą vertina kaip objektyvų ir patikimą įrodymą, ir priimdamas nuosprendį juo vadovaujasi.
Teismas taip pat vadovaujasi byloje esančiais ir kitais rašytiniais įrodymais, kadangi jie gauti teisėtai, nepažeidžiant BPK reikalavimų.
Teismas nesivadovauja kaltinamojo F. K. parodymus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis davė vienokius parodymus, o apklausiamas teisme jis pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jo prašymu liudytojas V. B. davė neteisingus parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko melagingais teisme apklausto liudytojo V. B. parodymus ir jais nesivadovauja. Ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą apklausiamas kaip liudytojas V. B. nurodė, kad važiavo paskui automobilį Mercedes Benz, matė, kad jame sėdėjo vyras ir moteris, kuri rankoje laikė mažą vaiką. Jis teigė matęs, kaip automobilis VW Golf staiga persirikiuodamas į kitą eismo juostą sukėlė avarinę situaciją. V. B. taip pat tvirtino, kad užsidegus raudonam šviesoforo signalui ir automobiliams sustojus F. K. priėjo prie J. P., tuomet būtent J. P. užsipuolė F. K. ir pirmas sudavė jam smūgius į veidą, tuo tarpu kaltinamasis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo smūgių (b.l. 50-51). Byloje nustačius, kad V. B. ir F. K. yra geri pažįstami, V. B. pakeitė savo parodymus ir teigė, kad jis įvykio dieną važiavo paskui F. K. ir matė, kaip VW Golf pavojingai manevravo, tačiau pačio incidento tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebematė, kadangi jis nusuko į Linkmenų gatvę. Tik paskui kaltinamasis jam paskambino, papasakojo apie įvykį ir paprašė paliudyti, kad VW Golf automobilis savo manevru sukėlė avarinę situaciją (b.l. 96). Apklausiamas teisme V. B. davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir papildomos liudytojo apklausos metu. Be to, jis pripažino, kad pirmosios apklausos metu davė melagingus parodymus prašomas kaltinamojo. Atsižvelgdamas į tai, teismas negali vadovautis liudytojo, dėl kurio buvimo nagrinėjamo įvykio metu teismui kyla pagrįstų abejonių, parodymais, todėl priimdamas nuosprendį šio liudytojo parodymais teismas nesivadovauja.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad F. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tuomet, kai jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teisme ištyrus įrodymus pasitvirtino, kad F. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smūgių kumščiu sudavimu nukentėjusiajam į veidą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nukentėjusiojo parodymais ir byloje esančiu garso įrašu nustatyta, kad F. K. dėl menkavertės priežasties sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smūgius į veidą. Specialisto išvada įrodo, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Dėl tokio F. K. elgesio nukentėjusysis lankėsi ligoninėje, turėjo gydytis, buvo sutrukdyti jo įprasti dienos planai, jo kasdieniai užsiėmimai. Taigi F. K. neteisėti veiksmai smurtaujant prieš nukentėjusįjį teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis iš dalies atlygino padarytą žalą ir susitarė dėl neatlygintos žalos dalies atlyginimo sąlygų. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę švelninančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pripažįstant kaltinamajam atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, teismas atsižvelgia į įstatymo aiškinimą, teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šios aplinkybės tinkamas įvertinimas byloje svarbus ir dėl to, kad teismo posėdyje kaltinamojo advokatas ir kaltinamasis prašė pripažinti kaltinamojo F. K. atsakomybę švelninančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius. Lietuvos Respublikos BK 38 str. taikymo viena iš būtinų sąlygų yra kaltinamojo visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes.
Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-397/2010).
Pradedant įrodymų tyrimą ir paklausus kaltinamojo požiūrio į padarytą veiką, kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Tokia pat nuostata buvo ir apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu F. K. paaiškino, kad sankryžoje jis ramiai priėjo prie nukentėjusiojo ir paaiškino nukentėjusiajam, kad jo manevras galėjo sukelti avariją ir nuo nukentėjusiojo veiksmų išsigando jo vaikas. Nukentėjusysis pasakė, kad jo nepastebėjo, tačiau kaltinamajam paklausus, ar nukentėjusysis nėra girtas, pastarasis supyko ir lipdamas iš automobilio kumščiu taikėsi suduoti kaltinamajam į veidą, tačiau nepataikė, o sudavė jam į krūtinę. Tada jis atstūmė nukentėjusįjį nuo savęs, o nukentėjusysis atsisėdo į savo automobilį. Kraujo ant nukentėjusiojo jis nematė. Tokiais savo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais kaltinamasis paneigė esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, paneigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam ir savo parodymais bandė įvykio situaciją pavaizduoti taip, lyg jo vaidmuo įvykyje buvo taikus ir jis tik gynėsi, o nukentėjusysis buvo tas žmogus, kuris elgėsi agresyviai. Tai rodo, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nepripažino esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, dėl savo elgesio nesigailėjo ir jo nevertino kritiškai. Labai svarbi aplinkybė yra liudytojo V. B. parodymai. Apklaustas teisme liudytojas V. B. pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu, paprašytas kaltinamojo, davė apie įvykį neteisingus parodymus, kurie galėtų padėti išteisinti kaltinamąjį. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ne tik pats neigė savo kaltę ir davė neteisingus parodymus dėl įvykio, bet dar ir įkalbėjo kitą asmenį duoti neteisingus parodymus. Tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės bet kokiomis priemonėmis ir nesigailint dėl padarytos nusikalstamos veikos. Apklausiamas teisme kaltinamasis nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis neprisipažįstąs, tačiau davė iš esmės kaltinimą atitinkančius parodymus. Tačiau duodamas parodymus jis neigė kai kuriuos kaltinamajame akte jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius – suduotų smūgių skaičių, aiškino, kad smūgius sudavė jausdamas grėsmę savo sveikatai iš nukentėjusiojo pusės. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis siekė švelninti situaciją, parodyti save kaip besigynusį nuo nukentėjusiojo užpuolimo, dalį kaltės perkeldamas nukentėjusiajam. Tik teismui davus pastabą, kad pateiktame prašyme dėl bylos nutraukimo yra nurodyta, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamasis papasakojo jos padarymo aplinkybes. Šios aplinkybės, kurias apklausiamas F. K. paneigė ar aiškino skirtingai, nei nustatyta kitais įrodymais, yra esminės nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti, todėl jų nepripažinimą teismas vertina kaip dalinį kaltės pripažinimą. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, o atvirkščiai, bandė įtikinti teismą, kad faktinės aplinkybės buvo visai kitokios, nei teismo nustatyta. Teismui nenustačius F. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, teismas netaiko Lietuvos Respublikos BK 38 str.
Priimdami sprendimus teismai yra saistomi savo pačių sprendimų, priimtų kitose bylose. Analogiška situacija yra buvusi baudžiamojoje byloje Nr. 1-245-654/2011, kurioje BK 38 str. nuostatos nebuvo taikomos ir apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. 1A – 576/2011 nuteistojo skundą atmetė.
Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad savo veiksmus kaltinamasis pripažino tik pateikus prašymą dėl bylos nutraukimo BK 38 str. tvarka, kas aiškiai rodo, kad savo kaltę kaltinamasis pripažįsta tik siekdamas, kad byla būtų nutraukta, o jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kas paneigia jo nuoširdų gailėjimąsi dėl nusikaltimo padarymo.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus.
Teismas atsižvelgia į tai, įvykio metu kaltinamasis dirbo kelių policijos tarnyboje ir jo darbas buvo susijęs su kelių eismo taisyklių laikymosi kontrole. Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 21 str. yra nustatytos policijos pareigūnų pareigos, tarp kurių yra pareiga gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves. Akivaizdu, kad pats prižiūrėdamas kelių eismo taisyklių laikymąsi, kaltinamasis žinojo, kaip reikia pasielgti pastebėjus galimai pažeidžiantį kelių eismo taisykles kitą vairuotoją. Tokią jo pareigą nustato ir Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., kuriame nurodyta, kad gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Šio punkto reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijos įstaigai) netaikomi policijos pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos vykdymas iš esmės pakenktų specialios kompetencijos policijos įstaigos uždaviniams įgyvendinti. Šiuo atveju kaltinamasis pasielgė priešingai įstatymams, savo veiksmais parodė savo vidinę nuostatą nesilaikyti įstatymų, konfliktą išspręsti fizinio smurto pagalba, pasielgė kaip chuliganas.
Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti F. K. paskyrus baudą.
Nustatydamas baudos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena F. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir mano, kad F. K. skirtina bausmė mažesnė nei įstatyme numatytas baudos vidurkis.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
J. P. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš F. K. prašė priteisti 6385 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdyje kaltinamasis pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo kaltinamasis ir nukentėjusysis susitarė dėl žalos atlyginimo. Jame kaltinamasis ir nukentėjusysis susitarė dėl bendros 5500 Lt žalos atlyginimo, į kurią įskaičiuotos ir proceso išlaidos. Šiuo susitarimu sutartas žalos dydis priteistinas iš kaltinamojo. Kadangi iš susitarimo matyti, kad proceso išlaidos yra įskaičiuotos į bendrą žalos dydį, tai atskirai proceso išlaidos nepriteistinos.
Valstybinė ligonių kasa pareiškė 248,72 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b.l. 32-37). Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
F. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam 1300 litų (10 MGL) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš dalies tenkinti J. P. civilinį ieškinį. Priteisti iš F. K. 5500 Lt J. P. naudai jo patirtai žalai atlyginti.
Pilnai tenkinti Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti iš F. K. 248,72 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai jos patirtai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.