- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-28
- Bylos Nr.
- e2A-772-565/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33553-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė (pirm.), Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- BUAB „Netana“
- Atsakovas
- S. J.
- Kategorijos
- 2.2.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pareiškėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Netana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Netana“ ieškinį atsakovui S. J. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Netana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. J., prašydamas priteisti iš atsakovo 4 919,31 Eur žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė ieškovo vadovo pareigas – laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, neperdavė ieškovo bankroto administratoriui ieškovo dokumentų, su administratoriumi nebendradarbiavo, dėl ko buvo padaryta 1 419,31 Eur žala įmonės kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – taip pat ir VMI), kurią sudaro teismo patvirtina kreditorinio reikalavimo suma, bei patirtos ir neapmokėtos 3 500 Eur ieškovo bankroto administravimo išlaidos. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 580,35 Eur žalai atlyginti, taip pat 5 procentų metines procesines palūkanas, kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiga atsakovui, kaip ieškovo vadovui, inicijuoti ieškovo bankroto procesą kilo nuo 2014 m. lapkričio 27 d. VMI pranešimo apie 838,96 Eur (2 896,76 Lt) ieškovo skolą. Dėl atsakovo delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, ieškovo skola VMI padidėjo iki 1 419,31 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas turi atlyginti ieškovui 580,35 Eur žalą, kurią sudaro skolos VMI padidėjimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo nevykdymo sumažėjo ar buvo neišsaugotas ieškovo turtas, kuris būtų buvęs pakankamas 3 500 Eur ieškovo bankroto administravimo išlaidoms padengti. Todėl ieškovo reikalavimą dėl 3 500 Eur žalai atlyginti priteisimo teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas BUAB „Netana“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.Teismas negalėjo nustatyti konkretaus nemokumo atsiradimo momento, o nustatė vėliausiai galimą nemokumo atsiradimo momentą. Kadangi negalima tiksliai nustatyti nemokumo datos, negalima nustatyti ir momento, nuo kurio skaičiuojamas žalos didėjimas. Atsakovas ne tik laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ir nemokėjo mokesčių valstybei, didino ieškovo įsiskolinimą. Vėliau nebendradarbiavo su ieškovo bankroto administratoriumi. Dėl visų šių veiksmų teismas turėjo priteisti visą 1 419,31 Eur žalą. Byloje susidarė situacija, kai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsakovas yra atleidžiamas nuo pareigos atlyginti kreditoriaus ir kartu bankrutuojančios įmonės patirtą žalą. Atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl ieškovo bankroto administravimo išlaidų atlyginimo, teismas nurodė, kad administratorius nepateikė duomenų apie ieškovo turtą. Tačiau ieškovas ne kartą nurodė, kad ieškovo dokumentai ir turtas administratoriui nebuvo perduoti. Teismo sprendimas pažeidžia bendruosius teisės principus ir atsakovui sukurią sąlygas neatsakyti už įstatymų numatytų pareigų nevykdymą. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – dokumentų ir turto neperdavimo, nėra informacijos apie ieškovo turtą. Nepriteisus administravimo išlaidų, susidaro absurdiška situacija, nes atsakovas atleidžiamas nuo pareigos atlyginti administravimo lėšas dėl savo paties neteisėtų veiksmų. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinis skundas atmetamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą, 2016 m. liepos 1 d. nutartimi taikė supaprastintą bankroto procesą, patvirtino bendrą 3 500 Eur administravimo išlaidų sąmatą, taip pat patvirtino kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1 419,31 Eur kreditorinį reikalavimą. Ieškovo dokumentai ieškovo bankroto administratoriui nėra perduoti. Ieškovo bankroto proceso metu turto, iš kurio būtų dengiamos ieškovo bankroto administravimo išlaidos ir kreditoriaus reikalavimas, nenustatyta.
14. Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Pirmas tris įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog įmonės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka įmonės vadovui. Kasacinis teismas yra suformulavęs specialias taisykles dėl žalos dydžio nustatymo bylose dėl vadovo vėlavimo inicijuoti bankroto bylą. Jei nuo vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėjo, šis padidėjimas yra laikytinas žala. Nustatant žalos dydį turi būti vertinamas tik išaugęs įmonės skolos dydis vadovo valdymo laikotarpiu, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą. Žalos dydis nustatomas ne pagal konkretaus kreditoriaus reikalavimo padidėjimo aplinkybę, bet pagal tai, ar dėl vadovo neteisėtų veiksmų išaugo visi įmonės įsipareigojimai. Visi kreditorių reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, gali būti pripažinti žala tik išimtinais atvejais. Taip pat kreditorių reikalavimų padidėjimas nuo teismo nustatyto nemokumo momento iki bankroto bylos iškėlimo momento automatiškai nereiškia žalos, pavėlavus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes vadovas atsako tik už tą žalą, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jo delsimu laiku inicijuoti bankroto bylą.
15. Sutiktina su ieškovu, kad ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p. nustatytas atsakovo pareigos perduoti ieškovo bankroto administratoriui įmonės dokumentus nevykdymas apsunkina ieškovo pareigą įrodinėti neteisėtus atsakovo veiksmus, atsiradusią žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, ir atsakovas šiuo atveju neturi būti visiškai atleistas nuo įrodinėjimo pareigos. Tačiau byloje yra ir kiti duomenys, leidžiantys padaryti išvadą apie bylai reikšmingų aplinkybių buvimą/nebuvimą (CPK 177 str. 1 d., 185 str.).
16. Iš viešų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad ieškovas įregistruotas 2013 m. spalio 16 d. Bankroto byla ieškovui iškelta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi. Be VMI, kiti asmenys ieškovo bankroto administratoriui nėra pareiškę kreditorinių reikalavimų, terminas šiems reikalavimams pareikšti yra seniai pasibaigęs, todėl daroma išvada, kad ieškovas kitų kreditorių neturi. Pagal byloje esančią prievolių ataskaitą ieškovo PVM skola pradėjo formuotis nuo 2014 m. gegužės mėn., ši skola 2014 m. liepos mėn. buvo 2 896,76 Lt (838,96 Eur) ir, lyginant ją su ieškovo turtą sudarančiu 10 000 Lt (2 896,20 Eur) įstatiniu kapitalu, neviršijo pusės ieškovo turto vertės. Ieškovui toliau nevykdant prievolės mokėti PVM, ir PVM skolai nuolat augant, atsirado pagrindas konstatuoti, kad ieškovas negali vykdyti savo įsipareigojimų, o atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo (ĮBĮ 2 str. 8 d., 8 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui/VMI padaryta žala pripažino ieškovo skolos VMI padidėjimą nuo 2 896,76 Lt (838,96 Eur) iki 1 419,31 Eur, o ne visą ieškovo skolą VMI.
17. Kaip jau minėta, ieškovas Juridinių asmenų registre įregistruotas 2013 m. spalio 16 d. Ieškovo įstatinis kapitalas buvo minimalus – 10 000 Lt (2 896,20 Eur). Viešuose registruose nėra duomenų, kad ieškovas būtų įsigijęs nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones. Nuo 2014 m. rugsėjo mėn. ieškovui nebeskaičiuojamas PVM. Tai rodo, kad ieškovas veiklą vykdė palyginti trumpą laiką. Per mėnesį ieškovo mokėtina PVM suma – 930 Lt (269,35 Eur), rodo apie minimalias ieškovo pardavimo pajamas. Paprastai įmonės veiklos pradžioje įmonės išlaidos (patalpų nuomai, darbo vietos įrengimui, darbo užmokesčiui, reklamai ir kt.) veiklai pradėti ir pajamoms gauti žymiai viršija gaunamas pajamas. Šios ir sprendimo 16 p. nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad iki pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškovo nemokumo momento – 2014 m. lapkričio mėn., ieškovas turėjo turto, iš kurio realiai galėjo būti atlygintos 3 500 Eur ieškovo bankroto administravimo išlaidos.
18. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtino bendrą 3 500 Eur ieškovo bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Ieškovo bankroto procesas nėra baigtas. Todėl ieškovo bankroto administratorius dar neįgijo teisės gauti visą atlyginimą už ieškovo bankroto proceso administravimą, taip pat ieškovo bankroto administratorius nepateikė įrodymų apie realiai patirtas kitas administravimo išlaidas ir jų pagrįstumą. Taigi, ieškovas taip pat neįrodė patirtos žalos, susijusios su administravimo išlaidų neatlyginimu, dydžio.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai nenustatyti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.