- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2YT-3745-639/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01764-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Š., J. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietufos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Š. ir J. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai kreipėsi į teismą ir prašė paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti
juridinę reikšmę turintį faktą, jog jų tėvas J. Š., po jo sutuoktinės V. Š., mirties priėmė palikimą į ½ dalį turto, pradėjus faktiškai jį valdyti. Pareiškėjai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė jų motina V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties jų tėvas J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi jis ir toliau liko gyventi tame pačiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur butas registruotas jo vardu Valstybės įmonės Registrų centre. (duomenys neskelbtini) mirė mūsų tėvas J. Š., kurio paskutinė gyvenamoji vieta taip pat buvo (duomenys neskelbtini). Po tėvo J. Š. mirties pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos m. 13-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Notarė susipažinusi su dokumentais nurodė, kad tėvas po mamos mirties nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, todėl šiuo metu pareiškėjai gali paveldėti tik ½ d. turto dalį. Notarė pasiūlė kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kad tėvas po sutuoktinės mirties palikimą priėmė.
2. Nurodė, kad šiuo metu tėvo J. Š. vardu Valstybės įmonės Registrų centre yra
registruotas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas santuokos metu, todėl ½ dalis turto priklauso motinai. Pareiškėjai teigė, kad po motinos mirties tėvas faktiškai jos turto dalį paveldėjo, kadangi ir toliau liko gyventi tame pačiame bute, mokėjo komunalinius patarnavimus, prižiūrėjo butą. Be to tėvas nežinojo, kad jam reikia kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo, kadangi šis turtas buvo registruotas jo vardu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas pareiškimą palaikė jame nurodytais pagrindais ir
motyvais.
4. Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės „Turto bankas“, atstovas į posėdį neatvyko, pateikė
Atsiliepimas
atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjų pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra ir Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad Valstybės įmonė „Turto bankas“, tik nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. Paaiškino, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. Š., palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. Š., paliktojo turto priėmimą valdyti.
5. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM atstovas į posėdį taip
neatvyko, pateikė atsiliepimą kuriame prašė pareiškėjų pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra ir jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad pasitvirtinus faktui juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Iš mirties liudijimo kopijos matyti, jog V. Š., mirė (duomenys neskelbtini)
po pastarosios mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai (I tomas puslapis10). Pagal teisinių santykių atsiradimo metu galiojusi 1964 m. LR CK 573 straipsnį, palikėją pergyvenęs sutuoktinis yra pirmos eilės įpėdinis.
7. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti
savo valią, o tai gali būti padaryta raštu - paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ir veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Tik priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Tokiu būdu, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Todėl, nagrinėjant bylą teisme, dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios palikimą priimti, turi įrodyti, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
8. Teismo posėdyje apklaustas pareiškėjų atstovas patvirtino, kad J. Š. rūpinosi
sutuoktinės palikimu, nes ir toliau liko gyventi jų santuokos metu įgytame bute, mokėjo mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus. Teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi J. Š. (būdamas santuokoje su V. Š. metu, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (I tomas puslapis 17) privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste (I tomas puslapis 12 ).
9. Teismo posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad pareiškėjų tėvas rūpinosi
sutuoktinės palikimu, nes ir toliau liko gyventi jų santuokoje įgytame bute, mokėjo mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus. Nurodytas faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytinai įrodymai apie sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas. (Tomas I / puslapis 23 – 30). (LR CPK 177, 178, 185, 197 str.).
10. Teismas pažymi, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu palikimo
priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. LR CK 587 straipsnis). Tokiu būdu, teismas nustatęs, kad pareiškėjų tėvas faktiškai priėmė palikėjos turtą, turi pakankamą pagrindą pareiškimui tenkinti (CPK 185 straipsnis).
11. Kaip minėta šio sprendimo 10 punkte, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga
ar išlygomis. Taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą. Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.). Įvertinus tai pareiškimas tenkintinas, nustatant, kad pareiškėjų tėvas, priėmė palikimą atsiradusį po jo sutuoktinės mirties, konkrečiai to turto dalies neįvardinus.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjų tėvas J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą atsiradusi po jo sutuoktinės V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų, nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.