Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-10-29 · Administracinė byla Nr. I-8050-63/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-10-29
Bylos Nr.
I-8050-63/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Sabina Alimienė
Pareiškėjas
P. K.
Atsakovas
Policijos departamentui prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos
SPRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2007 m. spalio mėn. 29 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Roma Sabina Alimienė, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant atsakovo atstovui Viačeslavui Burneikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. K. skunde prašo pripažinti, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-20 įsakymas dėl tarnybos eigos Nr. TE-313 yra nemotyvuotas, nepagrįstas konkrečiais faktais, kuo buvo pažeistos jo teisės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 3 dalies a, b, c, papunkčiuose, 13 straipsnyje ir dėl to priteisti jam iš Lietuvos Respublikos 1 000,00 Lt patirtai žalai atlyginti (b. l. 2-3).

Paaiškina, kad 2004-07-20 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas dėl tarnybos eigos Nr. TE-313 neatitinka individualiam administraciniam aktui, keliamų reikalavimų, numatytų Viešojo administravimo įstatyme, t. y. įsakymas nemotyvuotas, nepagrįstas konkrečiais faktais. Todėl Lietuvos policijos generalinio komisaro priimtas individualus administracinis aktas negali būti laikytinas motyvuotu sprendimu atitinkančiu VAĮ 8 str. reikalavimus ir tuo buvo apsunkinta jo teisė ginčyti įsakymą, pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 3 dalies a, b, c, papunkčiai, 13 straipsnis, o dėl šių pažeidimų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą. Dėl šių pažeidimų patyrė 1 000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti (b. l. 7-9).

Paaiškina, kad Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

Ginčas dėl to paties dalyko (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-20 įsakymo Nr. TE-313 dėl tarnybos eigos) buvo sprendžiamas teismuose ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-02-14 sprendimas administracinėje byloje Nr.A14-l59-05).

Civilinė atsakomybė dėl turtinės ir neturtinės žalos gali atsirasti tik tada, kai esant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo tos pareigos nevykdo arba vykdo netinkamai ir tuo padaro kitam asmeniui žalą.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str.). Tuo tarpu neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str.). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 str. 1 d. nustato, kad viešojo administravimo institucija privalo atlyginti asmeniui už savo neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu) padarytą žalą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad be turtinės žalos, šiais atvejais atlyginama ir moralinė žala, kurios dydį kiekvienu atveju nuo trijų šimtų iki penkių tūkstančių litų nustato teismas.

Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos pareigūnai atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių. Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos 2004-07-19 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. S-TP-9-4RN ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. TE-313 dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos yra teisėti ir pagrįsti.

Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė teigia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Pareiškėjas dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ir padarytos jam žalos įrodymų nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti.

Skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo pripažinti, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-20 įsakymas dėl tarnybos eigos Nr. TE-313 yra nemotyvuotas, nepagrįstas konkrečiais faktais. Dėl šio įsakymo buvo pažeistos jo teisės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 3 dalies a, b, c, papunkčiuose, 13 straipsnyje ir jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 Lt ir prašo ją atlyginti.

Skundo administraciniam teismui reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 straipsnis), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 straipsnis), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88 – 91 straipsnis) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 straipsnis), tai yra skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t.y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus.

Šiuo atveju pareiškėjo skundo reikalavimas teismui pripažinti tam tikrų faktų (pareiškėjo teisių pažeidimų) buvimą neatitinka nurodytų kriterijų, kadangi išnagrinėjus tokį reikalavimą negalėtų būti priimtas teismo sprendimas, kuris sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai (atsakovui) ir kurį būtų galima įvykdyti atsakovui atlikus konkrečius veiksmus.

Faktų pripažinimas negali būti skundo reikalavimu, todėl skundas dalyje dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-20 įsakymo Nr. TE-313 pripažinimo nemotyvuotu, nepagrįstu konkrečiais faktais atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Neturtinė žala pagal šį straipsnį atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), t.y. tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios sąlygos, kurios organiškai tarp savęs susijusios. Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su reikalavimu panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-20 įsakymą Nr. TE-313 į teismą jau kreipėsi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-02-14 sprendimu pareiškėjo P. K. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2004-07-20 įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą atmetė kaip nepagrįstą (Adm.byla Nr. A14 – 159-05). Todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, galėjusius turėti žalingų pasekmių pareiškėjui.

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra pagrindo atsirasti valstybės civilinei atsakomybei (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis, CK 6.271 str. 4 d. CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys). Todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš Policijos departamento 1 000 Lt neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 101 str. 1 p.,

nusprendė:

Bylą dalyje dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-20 įsakymo Nr. TE-313 pripažinimo nemotyvuotu, nepagrįstu konkrečiais faktais nutraukti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Roma Sabina Alimienė